Teniso šven­tė: triukš­min­gi ger­bė­jai, lie­tu­viš­kai kal­ban­tys tei­sė­jai ir uo­lūs sa­va­no­riai

Teniso šven­tė: triukš­min­gi ger­bė­jai, lie­tu­viš­kai kal­ban­tys tei­sė­jai ir uo­lūs sa­va­no­riai

Nuo penk­ta­die­nio iki sek­ma­die­nio Šiau­lių are­no­je ne­ri­mo te­ni­so aist­ros – Davi­so tau­rės Europos–Afrikos zo­nos ant­ros gru­pės ma­če ko­vo­jo Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­jos rink­ti­nės. Per­ga­lę re­zul­ta­tu 3:2 šven­tė lie­tu­viai. Apie var­žy­bų įspū­džius, or­ga­ni­za­ci­nius rū­pes­čius ir džiaugs­mus pa­kal­bi­no­me Šiau­lių te­ni­so mo­kyk­los va­do­vą Min­dau­gą Še­rep­ką.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Per­mai­nin­gos ko­vos

Pir­ma­sis lie­tu­vių ir nor­ve­gų ma­čas penk­ta­die­nį pa­si­bai­gė Lau­ry­no Gri­ge­lio (ATP 251) ne­sėk­me. Dau­giau kaip po pus­ket­vir­tos va­lan­dos tru­ku­sios apy­ly­gės ko­vos per­ga­lę re­zul­ta­tu 7:5, 3:6, 6:4, 4:6, 7:6 (7:2) šven­tė grei­tai 19-ąjį gim­ta­die­nį mi­nė­sian­tis Vik­tor Du­ra­so­vič (ATP 511).

Po jų žai­dė pir­mo­ji Lie­tu­vos ra­ke­tė 25-erių Ri­čar­das Be­ran­kis (ATP 85) ir 17-me­tis nor­ve­gas Cas­per Ruud (ATP 776). Dau­giau pa­tir­ties ir aukš­tes­nį ATP rei­tin­gą tu­rin­čiam lie­tu­viui ko­va ne­bu­vo sun­ki. Ma­žiau nei per pu­sant­ros va­lan­dos R. Be­ran­kis 6:2, 6:1, 6:4 nu­ga­lė­jo prie­ši­nin­ką ir iš­ly­gi­no Da­vi­so tau­rės ma­čo tarp Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­jos rink­ti­nių re­zul­ta­tą 1:1.

Šeš­ta­die­nį vy­ko dve­je­tų su­si­ti­ki­mai. Nors iš pra­džių lie­tu­vių ko­man­dos ka­pi­to­nas Rim­vy­das Mu­ge­vi­čius pla­na­vo iš­leis­ti žais­ti R. Be­ran­kį ir Lu­ką Mu­ge­vi­čių (ATP 326), ta­čiau esant ly­giam re­zul­ta­tui nu­spren­dė ne­ri­zi­kuo­ti, ir į kor­tą iš­lei­do stip­riau­sią po­rą – R. Be­ran­kį ir L. Gri­ge­lį. Lie­tu­viai 6:2, 7:6 (7:2), 6:1 pa­lau­žė V. Du­ra­so­vič ir C. Ruud due­tą ir per­svė­rė re­zul­ta­tą 2:1.

Sek­ma­die­nį R. Be­ran­kis su­si­ti­ko su V. Du­ra­so­vič. Ge­riau­sias Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kas nu­so­di­no var­žo­vą re­zul­ta­tu 6:2, 6:1, 6:0. Lie­tu­vos rink­ti­nė po šio su­si­ti­ki­mo iš­si­ver­žė į prie­kį 3:1.

Pas­ku­ti­nė­je ko­vo­je Lu­kas Mu­ge­vi­čius su­si­ti­ko su C. Ruud. Šį­kart pra­na­šes­nis bu­vo nor­ve­gas – 6:3, 6:3.

Ga­lu­ti­nis rink­ti­nių su­si­ti­ki­mo re­zul­ta­tas – 3:2 lie­tu­vių nau­dai.

Ki­ta­me Da­vi­so tau­rės Eu­ro­pos ir Azi­jos ant­ros gru­pės eta­pe Lie­tu­vos lau­kia Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos rink­ti­nė. Ji re­zul­ta­tu 5:0 įvei­kė Liuk­sem­bur­go ko­man­dą. Dvi­ko­va lie­pos 15–17 die­no­mis vyks Lie­tu­vo­je.

Sir­ga­lių pa­lai­ky­mas su­tei­kia jė­gų

Ka­dan­gi Lie­tu­vos ir Nor­ve­gi­jos rink­ti­nių ma­čai vy­ko Šiau­liuo­se, ne­ma­žai or­ga­ni­za­ci­nių rū­pes­čių te­ko ir Šiau­lių te­ni­so mo­kyk­lai. Mo­kyk­los di­rek­to­rius M. Še­rep­ka „Šiau­lių kraš­tui“ sa­kė, jog „vis­kas kuo pui­kiau­siai pa­vy­ko“ ir džiau­gė­si po il­gos per­trau­kos tu­rė­ta di­de­le te­ni­so šven­te Šiau­liuo­se. Kiek­vie­ną die­ną are­no­je bū­da­vo apie 1 000 žiū­ro­vų.

– Kaip ver­ti­na­te lie­tu­vių pa­si­ro­dy­mą?

– Pui­kiai. Ma­nau, kad ko­man­dos na­riai ati­da­vė vi­sas jė­gas. Re­zul­ta­tas 3:2 neats­pin­di ga­lu­ti­nio vaiz­do. Lie­tu­viai tik­rai bu­vo stip­res­ni. Aiš­ku, di­džią­ja da­li­mi per­ga­lė iš­ko­vo­ta Ri­čar­do Be­ran­kio dė­ka. Jis lai­mė­jo vi­sus ma­čus. Gal kiek ne­su­sik­los­tė ma­časLau­ry­nui Gri­ge­liui. Bet nė­ra blo­gai, kad ir pra­lai­mė­jo. Juo­ka­vo­me, kad iš­li­ko int­ri­ga ir bu­vo įdo­mes­nis ren­gi­nys.

– O ko­kį įspū­dį pa­li­ko nor­ve­gai? Daug bu­vo kal­bė­ta apie V. Du­ra­so­vič vai­dy­bą.

– Vai­dy­ba te­ni­se nė­ra kaž­kas neįp­ras­ta. Kiek­vie­nas žai­dė­jas yra in­di­vi­dua­ly­bė. V. Du­ra­so­vič su­žai­dė ge­rus ma­čus. Ne­ma­nau, kad vai­dy­bos ele­men­tai lė­mė ma­čo baig­tį. Tai ne tas žai­dė­jas, ku­ris yra stip­riau­sias emo­ciš­kai, tech­niš­kai. Ma­nau, kad Lau­ry­nui tie­siog pri­trū­ko sėk­mės, gal jau­du­lys sa­vo pa­da­rė.

Kiek ži­nau, Lau­ry­nas į Šiau­lius at­vy­ko sir­gu­liuo­da­mas, to­dėl sun­ku ver­tin­ti jo ma­čą. Daž­niau­siai pra­lai­mė­ji­mą ar per­ga­lę le­mia ke­li fak­to­riai: pa­si­ruo­ši­mas, svei­ka­ta, star­ti­nis jau­du­lys, sir­ga­liai. Žais­ti sa­vų sir­ga­lių aki­vaiz­do­je kar­tais pa­de­da, o kar­tais ir truk­do, la­biau įpa­rei­go­ja.

– Sir­ga­liai tik­rai triukš­min­gai pa­lai­kė lie­tu­vius –  būg­nais, tri­mi­tais, šauk­da­mi, skan­duo­da­mi ir plo­da­mi. Vi­sai kaip per krep­ši­nio rung­ty­nes. Ar tai priim­ta te­ni­so var­žy­bo­se?

– Sir­ga­lių pa­lai­ky­mas būg­nais ir pa­na­šiai neįp­ras­tas, paly­gi­nti su di­džio­jo kir­čio ar ITP tur­ny­rais, bet Da­vi­so tau­rė­je jis yra priim­ti­nas, ir kuo to­liau, tuo dau­giau mes ga­li­me pa­ma­ty­ti to­kių sir­ga­lių. Ma­nau, kad tai tik pa­de­da žai­dė­jams – mo­ty­vuo­ja, pa­ska­ti­na, pa­lai­ko. Žai­dė­jai jau­čia sir­ga­lių emo­ci­ją ir tai jiems su­tei­kia pa­pil­do­mų jė­gų.

Lie­tu­viš­kai kal­ban­tys tei­sė­jai

– Nus­te­bi­no tai, kad bokš­te­lio tei­sė­jai iš Uk­rai­nos ir Ita­li­jos kal­bė­jo lie­tu­viš­kai. Ar jie to mo­kė­si?

– Toks var­žy­bų for­ma­tas. Bokš­te­lio tei­sė­jai re­zul­ta­tą sa­ko ang­lų ir tos ša­lies, ku­rio­je vyks­ta ren­gi­nys, kal­ba. Jie iš­moks­ta pa­grin­di­nes fra­zes: pa­sa­ky­ti re­zul­ta­tą, kas pa­duo­da, per­spė­ti žiū­ro­vus, jei­gu truk­do ma­čui, ir pa­na­šiai. Tai­gi šių tei­sė­jų vie­na iš dar­bo sa­vy­bių – pa­si­mo­ky­ti tos ša­lies, į ku­rią vyks­ta, kal­bos.

– Prieš Davi­so tau­rės ma­čą skel­bė­te, kad ieš­ko­te sa­va­no­rių. Kiek pa­vy­ko jų su­rink­ti? Ko­kių pa­rei­gų jie tu­rė­jo?

– Pa­vy­ko su­rink­ti šau­nią maž­daug 35 sa­va­no­rių ko­man­dą, jie sa­vo dar­bą at­li­ko pui­kiai. Ne­te­ko gir­dė­ti jo­kių prie­kaiš­tų iš tei­sė­jų, kad jie ne­kont­ro­lia­vo mi­nios. Pag­rin­di­nis sa­va­no­rių dar­bas bu­vo už­tik­rin­ti are­no­je tvar­ką, kad žiū­ro­vai ma­čo me­tu ne­truk­dy­tų žai­dė­jams, ne­vaikš­čio­tų, ne­fo­tog­ra­fuo­tų ir ne­fil­muo­tų  blyks­tė­mis.

Pa­tiems su­rink­ti tiek žmo­nių ne sa­va­no­rys­tės pa­grin­dais, o mo­kant kaž­ko­kį at­ly­gį, bū­tų su­dė­tin­ga. La­bai pa­gel­bė­jo Šiau­lių uni­ver­si­te­tas, at­siun­tęs kū­no kul­tū­ros ir spor­to edu­ko­lo­gi­jos stu­den­tų, ku­riems tai bu­vo įskai­ty­ta kaip pra­kti­ka.

– Ar vai­kai, ku­rie aikš­te­lė­je rin­ko ir pa­da­vi­nė­jo ka­muo­liu­kus, te­ni­so mo­kyk­los auk­lė­ti­niai?

– Taip, tai mū­sų mo­kyk­los vai­kai. Jie su di­de­liu no­ru lau­kė ši­to ren­gi­nio. Tra­di­ci­ja, kad ma­žie­ji vai­kai di­džiuo­siuo­se mū­sų ren­gi­niuo­se, to­kiuo­se kaip Davi­so tau­rė, Tarp­tau­ti­nės te­ni­so fe­de­ra­ci­jos tur­ny­ras, ren­ka ir pa­da­vi­nė­ja ka­muo­liu­kus, o užau­gę pa­tys žai­džia tuo­se tur­ny­ruo­se. Vai­kai yra ap­mo­ko­mi mū­sų mo­kyk­los tre­ne­rių, su­si­pa­žįs­ta su tvar­ka, kaip rei­kia pa­da­vi­nė­ti ka­muo­lius, kur sto­vė­ti.

Vai­kai, aiš­ku, jau­di­no­si, bet su sa­vo dar­bu su­si­tvar­kė. Šiam ren­gi­niui bu­vo at­rink­ti 24 ka­muo­liu­kų rin­kė­jai. Du iš jų bu­vo iš Vil­niaus te­ni­so mo­kyk­lų.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

MA­ČAS: Lau­ry­nui Gri­ge­liui bur­tai lė­mė pir­mam žais­ti Da­vi­so tau­rės tur­ny­re.

NOR­VE­GAS: Vik­tor Du­ra­so­vič žai­di­mas ir vai­dy­ba su­kė­lė aist­rų.

PER­GA­LĖ: Pir­ma ko­va, ir per­ga­lė – nor­ve­gų pu­sė­je. Ko­man­dos ka­pi­to­nas An­ders Ha­set džiau­gia­si Vik­tor Du­ra­so­vič per­ga­le.

DVE­JE­TAI: Dve­je­tų su­si­ti­ki­mas tarp lie­tu­vių (iš kai­rės) Lau­ry­no Gri­ge­lio ir Ri­čar­do Be­ran­kio bei nor­ve­gų Vik­tor Du­ra­so­vič ir Cas­per Ruud bai­gė­si lie­tu­vių per­ga­le.

SIR­GA­LIAI: Lie­tu­vos te­ni­si­nin­kus sir­ga­liai pa­lai­kė triukš­min­gai – būg­nais ir tri­mi­tais, vi­sai kaip per krep­ši­nio rung­ty­nes. Bokš­te­lio tei­sė­jams te­ko juos ir ra­min­ti.

PA­DĖ­JĖ­JAI: Šiau­lių te­ni­so mo­kyk­los auk­lė­ti­niai tal­ki­no te­ni­si­nin­kams, rin­ko ir pa­da­vi­nė­jo ka­muo­liu­kus, rankš­luos­čius.

NUO­MO­NĖ: Šiau­lių te­ni­so mo­kyk­los di­rek­to­rius Min­dau­gas Še­rep­ka džiau­gia­si, kad ma­čuo­se ne­trū­ko int­ri­gos, bu­vo stip­rus sir­ga­lių pa­lai­ky­mas.