75-erių keliautojas sako, kad senatvės gyvenime nėra

75-erių ke­liau­to­jas sa­ko, kad se­nat­vės gy­ve­ni­me nė­ra

Lie­tu­vos ke­liau­to­jų są­jun­gos pre­zi­den­tas, spor­to ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rius, ke­liau­to­jas ir orien­ta­ci­nin­kas 75-erių Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius daž­nai kar­to­ja, kad se­nat­vės žmo­gaus gy­ve­ni­me nė­ra. 60-ąjį ju­bi­lie­jų jis at­šven­tė 7 134 met­rų Avi­ce­nos vir­šū­nė­je prie Kir­gi­zi­jos ir Ta­dži­ki­jos sie­nos.

Žy­giai

A. Ju­ce­vi­čius kas­dien ruo­šia­si ko­kiems nors ren­gi­niams: de­ri­na de­ta­les, marš­ru­tus. Ke­liau­to­jų ren­gi­niai vyks­ta gam­to­je, rei­kia gau­ti įvai­rius lei­di­mus, su­ruoš­ti in­ven­to­rių, su­si­ras­ti sa­va­no­rius.

„Snai­gės“ žy­giai žie­mą – vie­nas po­pu­lia­riau­sių ma­si­nių ren­gi­nių, ku­ria­me da­ly­vau­ja ir šei­mos, ir vai­kai, ir vy­res­nio am­žiaus žmo­nės. Dau­giau­siai – 2 200 žmo­nių „Snai­gės“ žy­gy­je da­ly­vau­da­vo dar so­vie­tų lai­kais, ka­da mo­kyk­los tu­rė­jo daug sli­džių ir in­ven­to­riaus. O pa­sku­ti­niais me­tais į „Snai­gę“ su­si­ren­ka apie 1 600 žmo­nių.

„To­kį ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ti rei­kia daug tal­ki­nin­kų, esu pa­ts pri­vers­tas ju­dė­ti, rei­kia tra­sas pa­ruoš­ti. Žie­mos lai­ko­tar­piu ma­no šeš­ta­die­niai ir sek­ma­die­niai yra ant sli­džių. Šil­tes­niu me­tu ren­giu bai­da­rių var­žy­bas, ma­ra­to­nus. Vyks­ta mo­ko­mie­ji ren­gi­niai, se­mi­na­rai, tre­ni­ruo­tės, tech­ni­kos var­žy­bos be­si­ruo­šian­tiems į kal­nus. Kas­me­ti­nė tu­ria­da kal­nuo­se – vie­nas iš ryš­kes­nių va­sa­ros ren­gi­nių, ku­ria­me da­ly­vių skai­čius ne­ri­bo­ja­mas“, – apie daug me­tų or­ga­ni­zuo­ja­mus ren­gi­nius pa­sa­ko­ja Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius.

Ar­ti­ma Vy­dū­no fi­lo­so­fi­ja ir ve­ge­ta­riz­mas

A. Ju­ce­vi­čius sa­ko, jog vi­sa­da do­mė­jo­si svei­ka­tin­gu­mu, bet ati­džiau į tai gi­lin­tis pa­ska­ti­no tar­pu­ka­rio en­cik­lo­pe­di­nin­kas, po­li­ti­nis ka­li­nys, pro­pa­ga­vęs Vy­dū­no fi­lo­so­fi­ją – Bro­nius Vai­tie­kū­nas.

„Jo dė­ka ma­no gy­ve­ni­me at­si­ra­do Ry­tų fi­lo­so­fi­ja, Vy­dū­nas. Vė­liau Lie­tu­vo­je kū­rė­si svei­ka­tin­gu­mo są­jū­dis, at­va­žiuo­da­vo įvai­rūs lek­to­riai.“

Įk­vė­pi­mo ke­liau­to­jas se­mia­si ir iš ko­le­gų, ki­tų Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­gos gar­bės na­rių.

„Ksa­ve­ra Vaiš­ta­rie­nė man pa­da­rė di­de­lį įspū­dį, jos įkvėp­tas esu ba­da­vęs 23 die­nas. Šis eks­pe­ri­men­tas bu­vo la­bai pui­kus: daug ju­di, dir­bi švie­sia gal­va, bu­vau la­bai dar­bin­gas. Nuo to lai­ko ir ve­ge­ta­riz­mo idė­jos man ar­ti­mos“, – sa­ko jis. Po šio iš­šū­kio A. Ju­ce­vi­čius at­si­ra­do svei­kuo­lių ju­dė­ji­me. Pri­si­dė­jo prie ve­ge­ta­rų drau­gi­jos įkū­ri­mo, Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­gos kū­ri­mo, pa­dė­jo steig­ti pir­muo­sius klu­bus. „Svei­ka­tin­gu­mas vi­suo­met bu­vo per­si­py­nęs su ma­no veik­la, prio­ri­te­tu lai­kiau ju­dė­ji­mą, bu­vi­mą gam­to­je“, –prisimena vy­ras.

Nie­ka­da ne­pri­me­tan­tis sa­vo idė­jų, ta­čiau as­me­ni­niu pa­vyz­džiu ban­dan­tis įkvėp­ti žmo­nes ži­no­mas ke­liau­to­jas sa­vo pa­tir­ti­mi da­li­ja­si ir Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­gos or­ga­ni­zuo­ja­mo­se sto­vyk­lo­se sen­jo­rams „Mes ga­lim“.

„Sun­kiau­sia yra per­ženg­ti na­mų slenks­tį. Kai tai pa­da­rai, at­si­ve­ria pla­čios ga­li­my­bės pa­dė­ti sau pa­čiam“, – spe­cia­liai sen­jo­rams sa­ko jis.

Sa­vęs neap­sun­ki­na al­ko­ho­liu ir vais­tais

A. Ju­ce­vi­čius sa­ko, jog vi­siš­kai svei­kų žmo­nių nė­ra. „Ta­čiau po jau­nys­tės bė­dų, kai sir­gau pleu­ri­tu, ne­tu­rė­jau nie­ko rim­tes­nio. Ar­ba­tė­lė, žo­le­lės. Jei man rei­kia ko­kią pa­žy­mą gau­ti, ma­ne ba­ra, kad aš pas gy­dy­to­jus ne­si­ro­dau. Neap­sun­ki­nu sa­vęs vais­tais. Į pa­są ne­si­no­ri žiū­rė­ti, ta­čiau krū­vių, ku­rie bu­vo jau­nys­tė­je, ne­ga­liu sau tai­ky­ti. Žy­giuo­se man svei­ka­tos vi­sa­da už­ten­ka“, – sa­ko A. Ju­ce­vi­čius.

Alus, rū­ky­mas, gė­ri­mas pa­šne­ko­vui vi­sa­da bu­vo sve­ti­mi, nes šei­mo­je bu­vo tra­giš­kų is­to­ri­jų. Al­ko­ho­lio at­si­sa­ky­mas ta­po jo pro­tes­tas.

Al­gi­man­tas ke­lia­si 4 va­lan­dą ry­to, iš­ge­ria šil­to van­dens stik­li­nę su cit­ri­na. Tuo­met pa­da­ro mi­ni­ma­lią mankš­te­lę ir dir­ba prie kom­piu­te­rio. 6 va­lan­dą ry­te iš­va­žiuo­ja į dar­bą, nes tai auk­so va­lan­dos, kai nie­kas ne­truk­do. Anot jo, tai svar­bu, nes veik­lų ir rei­ka­lų daug.

Pus­ry­čių ne­val­go, jei rei­kia, už­si­pi­la dribs­nių apie 5.30 va­lan­dą prieš iš­va­žiuo­da­mas į dar­bą. Pie­tus daž­nai pra­lei­džia, be­veik ne­val­go. O va­ka­rie­nei pa­tin­ka gri­kių ko­šė, tu­nas ar kaž­kas ki­ta kuk­liais kie­kiais. Mie­go­ti gu­la­si ne vė­liau kaip 22.30 va­lan­dą.

Si­gi­ta Kriau­čiū­nie­nė (svei­kuo­liai.lt)

A. Ju­ce­vi­čiaus ame­ni­nės nuo­tr.

Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius – vie­nas orien­ta­vi­mo­si spor­to pra­di­nin­kų Lie­tu­vo­je. Daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos tu­riz­mo čem­pio­nas, sli­džių žy­gių „Snai­gė“ or­ga­ni­za­to­rius, va­do­va­vęs ir di­džiau­sio su­dė­tin­gu­mo ke­lio­nėms.

Lie­tu­vos švie­su­liu ti­tu­luo­tas Al­gi­man­tas Ju­ce­vi­čius sa­ko, kad sun­kiau­sia per­ženg­ti na­mų slenks­tį: „Kai tai pa­da­rai, at­si­ve­ria pla­čios ga­li­my­bės pa­dė­ti sau“.