Naujausios
Akmenys organizme – skausmingas išbandymas
Inkstų ir viršutinių šlapimo takų akmenligės kamuojamiems pacientams medikai gali padėti modernia medicinine įranga, tačiau kaip užbėgti ligai už akių? Urologai rekomenduoja būti atidesniems sau ir mitybai. Apie ligos signalus ir kaip skaldomi akmenys organizme, pasakoja Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Tonaras BEKERIS.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Mineralų klasta
– Ar dažnai sergama inkstų ir viršutinių šlapimo takų akmenlige? Kokia tai liga?
– Inkstų ir viršutinių šlapimo takų akmenligė – dažna liga, būdinga tose vietose, kur geriamame vandenyje yra daugiau mineralinių medžiagų. Prieš keletą metų buvo atlikti tyrimai, po kurių paaiškėjo, kad labiausiai Lietuvoje akmenlige serga Akmenės rajono gyventojai. Ten gruntinis vanduo turi daug mineralinių medžiagų. Kituose rajonuose akmenligės sergamumas pasiskirstęs beveik panašiai.
Šios ligos priežastys gali būti kelios: paveldėta, organizmą ištikęs medžiagų apykaitos sutrikimas ar inkstų, kepenų funkcijos sutrikimai. Normaliai funkcionuojantis organizmas šlakus iš organizmo pašalina per šlapimą. Jei vargina koks nors organo veiklos sutrikimas, netinkama mityba, skysčių trūkumas, dėl to gali iš vienas su kitu sukimbančių mineralinių kristalų susiformuoti kieti židiniai – akmenys.
– Ar akmenims susidaryti turi įtakos tik vartojami skysčiai?
– Įtakos turi ir klimato sąlygos: žiemą žmogus mažiau prakaituoja, išgerti skysčiai pasišalina per šlapimo takus, mažesnė tikimybė susiformuoti akmeniui.
Vasarą patenka į ligoninę vyrai iki 40 metų, dirbantys aktyvų, fizinių jėgų reikalaujantį darbą, sportuojantys, kurie išgeria nepakankamai skysčių. Vasarą didelį skysčių kiekį iškvėpuojame, išprakaituojame, šlapimo takams skysčių lieka labai nedaug. Šlapimas koncentruojasi ir susiformuoja akmenys. Šiltuoju metų laiku akmenys gali susiformuoti ir per mėnesį.
– Kiek reikia išgerti skysčių, kad nesiformuotų akmenys?
– Per parą vidutiniškai reikėtų išgerti pusantro litro vandens. Jeigu yra padidėjęs vandens poreikis dėl karšto oro, sunkaus fizinio darbo ar kitų priežasčių, galima išgerti ir gerokai daugiau vandens, kad ir iki 10 litrų. Jauno, sveiko ir fiziškai aktyvaus žmogaus inkstai nesunkiai atliks savo darbą – filtruos vandenį. Vartoti itin daug vandens nerekomenduojama pagyvenusiems žmonėms, sergantiems širdies funkcijų nepakankamumu, sutrikus inkstų veiklai ir sergantiems kitomis ligomis.
Buvo atvejų, kai atvyko pacientų į ligoninę su daugybe akmenų inkstuose, tai jie gerdavo po 8 litrus vandens per dieną, spanguolių ekstraktus, visa tai buvo kombinuojama su paskirtais vaistais, taip buvo apsieita be operacijų – akmenys išsiplovė.
– Kiek maistas turi įtakos akmenligei atsirasti?
– Kažkada buvo labai bijoma žirnių, pupų, pupelių, kavos, špinatų, buvo manoma, kad šie produktai padeda formuotis akmenims. Amerikiečių mokslininkai ištyrę daugybę produktų, priėjo išvadą, kad yra du pagrindiniai akmenų susidarymo faktoriai: skysčiai ir mėsos produktai.
Mėsos atsisakyti nereikia. Mokslininkų apskaičiuota, jog organizmui nekenkia mėsos gramas kilogramui per parą. Skaičiuokite savo svorį, tiek ir atsipjaukite mėsos karbonadui. Nepakenksite, pakaks energiniu požiūriu ir neviršijant organizmas bus patenkintas baltyminiu produktu.
Akmuo tyliai laukia savo kelionės
– Kodėl akmuo sukelia skausmą?
– Mažas akmenukas yra iki 5 milimetrų, kol jis būna inksto taurelėje ar geldelėje – žmogus nieko nejaučia. Kai akmuo pajuda į šlapimo takus, kurį dalinai arba pilnai užkemša – atsiranda skausmas. Inkstas toliau gamina šlapimą, o kai jis nebepasišalina, inkstą pradeda pūsti. Šį organą gaubia plona plėvelė – kapsulė, kurioje yra daugybė nervų receptorių. Tai sukelia didžiulį, priepuolinio pobūdžio, skausmą.
Kol akmenukas ramiai guli, žmogus nejaučia jokių ligos požymių, tad dažniausiai svetimkūniai aptinkami atsitiktinai, atliekant echoskopiją. Jei akmuo pradeda savo kelionę, tada jau be medikų pagalbos neišsiverčiama.
– Kokios yra šiuolaikinės galimybės pagelbėti tokiam ligoniui?
– Šiuo metu pagalbos ligoninėje per metus prireikia per 250 ligonių. Urologijos skyriuje pradėjo veikti modernus ekstrakorporinis litotriptorius, kuriuo dirba penki skyriaus urologai. Aparatas skirtas neinvaziniam viršutinių šlapimo takų nuo 5 iki 20 milimetrų dydžio akmenims skaldyti.
Litotriptorius akmenis inkstuose ar šlapimo takuose aptinka rentgeno spinduliais arba ultragarsu. Vietą, kurioje jie susiformavę, gydytojas mato ekrane. Procedūros metu aukštos energijos akustinės bangos nukreipiamos tiksliai į šlapimo takuose ar inkste esantį akmenį ir jį suskaldo. Pacientas paguldomas į dienos stacionarą ir tą pačią dieną po procedūros arba kitą dieną išleidžiamas namo.
Akmeniui sutrupinti prireikia nuo kelių šimtų iki trijų tūkstančių smūgių. Nuolaužos pasišalina šlapimtakiu. Pacientui po dviejų savaičių atliekamas kontrolinis rentgenologinis tyrimas. Juo ir nustatoma, ar akmuo buvo visiškai sunaikintas.
– Kam netaikoma ši procedūra?
– Prieš procedūrą pacientas ištiriamas dėl galimų gretutinių patologijų: litotripsija netaikoma nėščiosioms, pacientams su širdies ritmo sutrikimais, ligoniams, sveriantiems per 150 kilogramų. Nes procedūra, trunkanti apie valandą, yra fokusuotų, didelio intensyvumo smūginių bangų sistema, skirta šlapimo takų akmenims skaldyti, todėl gali sukelti komplikacijų, nors jų pasitaiko labai retai.
Litotripsija nebetaikoma, kai akmens darinys didesnis nei 20 milimetrų, gali nepavykti susmulkinti akmens ir likusios nuolaužos traumuotų patį inkstą.
– Ar sergančiųjų akmenlige daugėja?
– Žmonės kokybiškiau maitinasi, daugiau geria skysčių – sergančiųjų mažėja. O gal tai dėl to, kad daug lietuvių emigravo? Jei anksčiau per metus su inkstuose susidariusiais didžiuliais koraliniais akmenimis iš apskrities atvykdavo iki 40 pacientų, dabar gal iki 15. Moterys ar vyrai dažniau serga? Manyčiau, kad vyrų akmenlige sergančių yra 60 procentų, moterų – 40. Sergančiųjų amžius dažniausiai yra nuo 30 iki 50 metų.
Būna, kad pašaliname akmenis, o jie po kurio laiko vėl susidaro. Toks žmogus turi itin atidžiai reguliuoti savo mitybą, skysčių vartojimą.
– Ar žmogus pats gali pastebėti akmenų susidarymo simptomus dar prieš prasidedant skausmingam akmens judėjimui?
– Nedidelis, apie 1 centimetro dydžio, akmenukas gali sukelti epizodinį maudžiantį skausmą pilvo dešinėje pusėje. Po sunkaus fizinio krūvio gali atsirasti kruvinos išskyros šlapime. Gali prasidėti šlapimo takų ar inksto uždegimas.
Pacientams primenu nepamiršti švento dalyko – vandens. Išgerkite bent 3 stiklines gryno vandens, geriau ne mineralinio, be angliarūgštės.
– Kaip jaučiasi pacientas, žinote iš asmeninės patirties. Ar stiprus akmenligės priepuolis buvo ištikęs?
– Susidėjo keletas aplinkybių, kurios išprovokavo akmenuko susidarymą ir pajudėjimą. Buvo vasara. Kelias dienas daugiau pavalgiau mėsos patiekalų. Budėjimo metu užspaudė skausmas. Iškart supratau, kas atsitiko, kai 40 metų tokias ligas gydai – nelieka neaiškumų.
Slaugytoja suleido reikiamų vaistų, prijungė lašelinę ir to pakako, kad akmenukas pasišalintų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
AKMUO: „Mažas akmenukas yra iki 5 milimetrų. Kol jis būna inksto taurelėje ar geldelėje – žmogus nieko nejaučia. Kai pajuda į šlapimo takus, kurį iš dalies arba visiškai užkemša – atsiranda skausmas“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Tonaras Bekeris.
PROCESAS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas, gydytojas urologas Tonaras Bekeris sakė, kad vasarą didelį skysčių kiekį žmogus iškvėpuoja, išprakaituoja, šlapimo takams skysčių lieka labai nedaug. Šlapimas koncentruojasi, susiformuoja akmenys.