
Naujausios
Ankstyva prostatos diagnostika gelbsti gyvybes
Lietuvoje jau dešimtmetį vykdoma Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje šia proga surengtoje spaudos konferencijoje apžvelgti programos rezultatai Šiaulių regione.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Vėžys nustatomas ankstyvesnės stadijos
Prostatos vėžys yra dažniausiai vyrams diagnozuojama onkologinė liga Lietuvoje ir sudaro 30 procentų visų nustatytų vėžinių ligų atvejų. Pagal mirtingumą prostatos vėžys yra antras po plaučių vėžio.
Pasak Tonaro Bekerio, Respublikinės Šiaulių ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 2 000 naujų prostatos vėžio atvejų, tačiau dėl didėjančio profilaktinių tyrimų skaičiaus ypač daugėja ankstyvų prostatos vėžio formų, tai yra jis nustatomas anksčiau. Tačiau nepaisant programų ir tyrimų, sergamumas didėja, nes daugėja vyresnio amžiaus vyrų.
„Programos pradžioje ir iki tol susidurdavome su labai užleistomis prostatos vėžio stadijomis, dabar apie 80 procentų atvejų sudaro pirmos stadijos vėžys. Taigi programos poreikis buvo didžiulis. Mes, medikai, matėme, kad tik nedidelė dalis ateidavo savanoriškai pasitikrinti, ypač kai už tyrimą reikėjo mokėti patiems pacientams“, – sakė T. Bekeris.
Pasak gydytojo, programos pradžioje vos ne pusei (apie 40 procentų) vyrų buvo nustatyta onkologinė liga, dabar situacija keičiasi, todėl kai kurie autoritetingi gydytojai net paabejoja programos reikalingumu.
„Mes, praktikai, sakome, kad reikia, nes daugiau vyrų lengviau pasiryžta ateiti pasitikrinti, šeimos gydytojai taip pat vis labiau įsitraukia ir ragina tirtis. Kai jau liga būna toli pažengusi, pacientas su didele viltimi žiūri į mediką. Kartais sunku rasti žodžių, kad nebus taip, kaip tikimasi“, – sako medikas.
Pirmas žingsnis – kraujo tyrimas
Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta vyrams nuo 50 iki 75 metų bei vyrams nuo 45 metų, kurių tėvai ir broliai yra sirgę prostatos vėžiu.
Pasak T. Bekerio, pasirinktas būtent toks vyrų amžius, nes atlikus tyrimus nustatyta, kad diagnozavus ligą tokiame amžiuje, pasiekiama geriausių rezultatų – pacientas išgyvena 10 ir daugiau metų.
Remigijus Mažeika, Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius, patikino, kad ligonių kasa dengia tyrimų išlaidas ir jaunesniems nei 45 metų, ir vyresniems nei 75 metų pacientams, jeigu šeimos gydytojui kyla įtarimų, kad pacientas serga vėžiu.
Pagal Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą kartą per dvejus metus šeimos gydytojai rekomenduoja atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. Jei PSA kiekis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka priešinės liaukos biopsiją, kuri yra vienintelis būdas objektyviai patvirtinti arba paneigti šios ligos diagnozę.
PSA tyrimo nerekomenduojama atlikti karščiuojant, nes tai iškreipia duomenis.
Ateina pasiskaitę
Šiaulių ligoninėje nuo pat pirmosios programos gyvavimo dienos dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Bulkšienė pasakoja, kad iš pradžių pacientai darytis biopsijos ateidavo su didele baime, jiems reikėdavo daug pasakoti, aiškinti ir nuraminti, kad tai – nebūtinai vėžys, kad tai – diagnozės tikslinimas.
„Juokauju, kad dabar žmonės atvyksta paruošę namų darbus: pasiskaitę, pasidomėję, kaip atliekama biopsijos procedūra“, – sakė D. Bulkšienė.
Pasak medikės, pacientams ateinant darytis prostatos biopsijos nereikia už nieką mokėti ir nereikia pirktis jokių priemonių ar medikamentų, viskuo pasirūpina ligoninė.
Pagal programą – eilių beveik nėra
Gintaras Budrius, Urologijos skyriaus gydytojas urologas, pažymėjo, kad kartais šeimos gydytojai, pagal programą siųsdami pacientus pas urologus, nusiunčia į bendrą eilę ir pacientams reikia ilgai laukti patekimo pas gydytoją. Todėl šeimos gydytojai ant siuntimo turėtų nurodyti: „Pagal programą“. Tokiu atveju pas specialistą patenkama greičiau nei per savaitę.
Jeigu po urologo apžiūros kyla įtarimas, kad pacientas serga vėžiu, atliekama prostatos biopsija.
Paprastai atliekami trys adatos dūriai į kiekvieną prostatos skiltį (iš viso 6 dūriai), tačiau jeigu reikia, gali būti atliekama iki 24 dūrių. Po biopsijos pacientui rekomenduojama keletą dienų sunkiai nekilnoti.
Pasak G. Budriaus, sveikintina akcija „Išsaugokime vyrus“, kurios autobusiukas važinėja po Lietuvos kaimus ir miestelius ir kviečia vyrus atlikti PSA tyrimą. Akcijos dėka į Šiaulių ligoninę atėjo nemažai savo sveikata susirūpinusių pacientų.
Specifinių simptomų nėra
Pasak T. Bekerio, prostatos vėžys jokiais specifiniais simptomais nepasižymi. Tie patys požymiai gali būti būdingi ir gerybinei prostatos hiperplazijai, ir šlapimo takų ar prostatos uždegimui. Tai – staigus, dažnas noras šlapintis, dažnai (daugiau kaip du kartus) keliamasi šlapintis naktį, skausmingas šlapinimasis, nevisiško nusišlapinimo pojūtis, silpna šlapinimosi srovė.
Vilija Niunevienė, Patologinės anatomijos skyriaus vedėja, tirianti biopsijos metu paimtus mėginius, sako, kad per dešimt metų buvo atlikta 4743 biopsijos, vėžinių prostatos susirgimų diagnozuota iki 30 procentų.
„Pirmaisiais programos metais vėžio diagnozių nustatyta iki 45 procentų, pastaraisiais metais nustatoma apie 25 procentus. Tačiau tai nereiškia, kad susirgimų mažėja, tiesiog mažėja užleistų stadijų“, – pažymi gydytoja.
R. Mažeika paneigia mitą, kad vyrai esą mažiau rūpinasi sveikata nei moterys. Direktorius rodo diagramas, kuriose palygintos Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos ir Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programos. Pirmojoje programoje dalyvauja apie 50 procentų vyrų, moterų geriausias rodiklis – 39 procentai, tačiau vidurkis tesiekia apie 30 procentų.
Nepaisant gana gerų rodiklių, teritorinių ligonių kasų tikslas – 80 procentų.
Pasak T. Bekerio, tik anksti diagnozavus vėžinį prostatos susirgimą galima pasiekti gerų rezultatų. Tiesa, yra labai agresyvių vėžio formų, sunkiai pasiduodančių gydymui, tačiau yra ir tokių, kurios neprogresuoja, nesiplečia, nemetastazuoja į kitus organus. Pagal šiuolaikines metodikas, sergant pastarosiomis vėžio formomis, nerekomenduojamas chirurginis įsikišimas ar specialus gydymas. Pacientas tiesiog periodiškai stebimas.
Išsaugoti sveikatą padeda ir kitos programos
Prevencinės programos – tai daugelio žmonių galimybė nemokamai išsitirti, nes lėšų apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu prevencinės sveikatos tyrimams skiriama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Respublikinėje Šiaulių ligoninėje be Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos dar vykdomos: Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta nuo 50 iki 75 metų; Gimdos kaklelio vėžio prevencinės programa, skirta moterims nuo 25 iki 60 metų; Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa, skirta moterims nuo 50 iki 69 metų; Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programa, skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
BIOPSIJA: Prostatos biopsijai naudojama adata atrodo bauginamai, tačiau bendrosios praktikos slaugytoja Dalia Bulkšienė (kairėje) tikina, kad procedūra beveik neskausminga ir saugi.
EILĖS: Gintaras Budrius, Urologijos skyriaus gydytojas urologas, atkreipė dėmesį, kad šeimos gydytojai siųsdami pacientus pagal prevencinę programą pas urologus tai nurodytų siuntime, tuomet pacientams nereikėtų ilgai laukti patekimo pas specialistą.
SVEIKATA: Remigijus Mažeika, Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius, rodydamas statistikos duomenis paneigė mitą, kad vyrai mažiau rūpinasi savo sveikata, tačiau rezultatai galėtų būti dar geresni.