Naujausios
Apie gresiantį infarktą organizmas įspėjo
Šiaulietis Romas Kelpšas kaip visada į darbą atėjo prieš aštuonias. Vos tik užsirūkęs pajuto, kad viskas tolsta — jis neteko sąmonės. Medikai jam nedelsiant atliko širdies kraujagyslių zondavimą, praplėtė kraujagyslių sieneles. Vyrui teko kardinaliai keisti gyvenimo būdą.
Ilona Šnarienė
Organizmas siuntė ženklus
„Kur tik einu, visur širdyje nešuosi porą svetimkūnių, likusių po zondavimo procedūros“, — pasakoja R. Kelpšas.
Iki infarkto vyras manė esantis visiškai sveikas. Tik vėliau supratęs, jog liga siuntė įspėjimus, į kuriuos jis nekreipdavęs dėmesio. Vis paskaudėdavę krūtinę arba staigus skausmas imdavęs veržti galvą, netikėtai apnikdavęs silpnumo jausmas. Kaltę suversdavęs nenugalimam pomėgiui parūkyti. „Ai, matyt, plaučiai streikuoja prieš dūmą — numodavau ranka“, — prisimena vyrikšis.
Pakeitė gyvenimo būdą
Po pusmečio R. Kelpšas grįžo į darbą — sumažino darbų krūvį, sulėtino savo gyvenimo tempą.
„Ypatingo režimo nesilaikau, tačiau negulinėju. Reikia judėti, bet svarbiausia nepervargti. Įsiklausydamas į savo širdies plakimą minu dviratį, pabėgioju, dalį laiko atiduodu muzikai, — pasakoja R. Kelpšas. — Daugiau dėmesio skiriu maistui — valgau daug daržovių, neignoruoju kruopų. Vietoj seniau mėgtos riebios mėsos renkuosi liesą, o lašinukus valgau ne bryzais, bet mažais gabaliukais tik pasiskanaudamas.“
Vyriškis džiaugiasi, jog liga padėjo atsisakyti dūmo. „Ištiktas infarkto tris paras praleidau reanimacijoje, dvi — kardiologijos skyriaus palatoje, grįžęs namo dar dvi paras gulėjau savo lovoje, — skaičiuoja ponas Romas. — Pamaniau — jeigu septynias paras ištempiau be cigaretės, tai kam pradėti vėl viską nuo pradžių?“
Tiesa, naktimis sapnuoja, kad rūko su draugais. Rūkymo „stažas“ — 45-eri metai.
Mažina darbingumą ir gyvenimo trukmę
Šiaulių apskrities ligoninės I kardiologijos skyriuje dirbanti intervencinė kardiologė Aušra Dambrauskaitė sako, kad širdies ir kraujagyslių ligos ne ką mažiau pavojingesnės už onkologines ligas. Blogiausia, jog koronarinė širdies liga nepasireiškia tam tikrą laiką. Aterosklerozės plokštelė lėtai formuojasi širdies kraujagyslių bei arterijų vidinėse sienelėse iš besikaupiančių kraujo riebalų — cholesterolio, kalcio, raumenų ląstelių ir jungiamojo audinio.
Plokštelėms augti „padeda“ pasyvus gyvenimo būdas, rūkymas, nesaikingas alkoholio vartojimas, aukštas kraujospūdis, didžiausią pavojų kelia padidintas cholesterolio kiekis kraujyje. Po kurio laiko kraujagyslė, jos vidinei sienelei sustorėjus, susiaurėja, todėl neišvengiamai sulėtėja kraujotaka. Plokštelei augant, vainikinės arterijos susiaurėja daugiau nei 50-70 procentų. Kraujo tiekimas už plokštelių tampa nepakankamas, kad gebėtų patenkinti padidėjusį deguonies poreikį fizinio krūvio metu, todėl deguonies trūkumas širdies raumenyje daugeliui ligonių sukelia krūtinės skausmą.
Apsieinama be chirurgijos
Kraujo pratekėjimą širdies vainikinėmis arterijomis pagerina koronarinė angioplastika, kurios metu susiaurėjusios kraujagyslės vietos išplečiamos specialiu mechaniniu balionėliu su stentu arba be jo. Ši procedūra, anot kardiologės, prilygsta operacijai.
Balionėlis 20-30 sekundžių užkemša kraujagyslę, tačiau per tą laiką kraujagyslė nespėja sureaguoti į dirbtinai sudarytą kliūtį. Plėsdamasis balionėlis traiško ir įspaudžia aterosklerotines plokšteles į arterijos sienelę ir taip panaikina susiaurėjimą. Stentas — metalinis tinklelis, kuris vėliau neleidžia arterijai subliukšti ar susitraukti. „Angioplastikos esmė — atkurti kraujotaką, tačiau tai tik ligos pašalinimo būdas, kuris, deja, nepašalina jos priežasčių“, — sako gydytoja.
Pirmoji pagalba — mūsų rankose
Kraujagyslėse vykstantis procesas gali sukelti uždegimą, kurio metu aterosklerozės plokštelės įplyšimo vietoje formuojasi krešulys, kuris pamažu ar staiga užkiša kraujagyslę, todėl žmogui ima stipriai spausti krūtinę. Jeigu koronarinė arterija užsikemša trombu ne visiškai, išsivysto lengvesnis infarktas, o aklinai užblokuota arterija sukelia sunkų infarktą.
Ir vienu, ir kitu atveju žmogus bet kuriuo paros metu kuo skubiau turi vykti į ligoninę.
„Svarbiausios yra pirmosios dvi valandos, jų metu atlikta trombolizė visiškai ištirpdo susidariusį krešulį. Nors plokštelė lieka ten, kur ir buvusi, atstatyta kraujotaka išgelbsti pacientą nuo infarkto“, — sako medikė.
Jeigu į ligoninę atvykstama per 2— 6 valandas nuo skausmo pradžios, trombolizė nebėra tokia efektyvi. Šiuo atveju labiau gelbsti koronarų angioplastika. Atvykus į ligoninę vėliau nei per 6 val. nuo krešulio susidarymo, neišvengiamai didėja gyvybei pavojingų komplikacijų rizika.
IŠVADOS: Romas Kelpšas sako, kad jam apmąstyti savo gyvenimą pakako savaitės po ištikto infarkto.
Autorės nuotr.