Naujausios
Apie gripą žinome daugiau nei apie savižudybes
Pirmoji pagalba į kampą problemų užspeistam žmogui, svarstančiam apie savižudybę, – atviras pokalbis. Jis gali išgelbėti gyvybę. Su savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“ Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biure lankėsi muzikantas Andrius Mamontovas, emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis, savanoriai.
Simona SIMONAVIČĖ
simona@skrastas.lt
Pagalba tiesioginiame eteryje
1991-1994 metais A. Mamontovas dirbo radijo stotyje M-1, vedė naktinę laidą „Nakties balsai“. Joje grodavo muzika, tarpuose tarp dainų skambindavo žmonės. Vieną 1992-ųjų metų naktį paskambino vaikinas, kuris pasakė, kad po pokalbio nusižudys.
„Atsimenu, radijo stoties programų direktorius susiėmęs už galvos pradėjo bėgioti, nežinodamas, ką dabar daryti, kaip elgtis... Prisiminiau, buvau skaitęs, kad su žmogumi, kuris ketina nusižudyti, reikia kalbėtis kuo ilgiau. Eteryje su juo kalbėjomės beveik pusantros valandos, aš jį paskatinau papasakoti savo istoriją. Kažkuriuo momentu vyras padėjo ragelį. Nežinojau, kuo tai pasibaigė, bet po kokių penkių savaičių jis paskambino man į laidą ir padėkojo“, – prisiminė A. Mamontovas.
Atlikėjas suprato, kad pasikalbėjęs su žmogumi, gali jam padėti, net pats to nežinodamas. Kartais akimirka, kai jis gali nusižudyti, trunka keliolika minučių, po to pasiryžimas dingsta, emocijos nurimsta, jis išsikalba.
„Pats baisiausias dalykas, kai susiduri su problema ir atrodo, kad vienas turi ją išspręsti, niekas negali padėti. Jautiesi vienas prieš visą pasaulį. Pagalba visada yra, tiesiog reikia kažkam apie ją papasakoti. Kartais, kai nėra žmogaus, galima užrašyti į dienoraštį. Problemą galima pradėti spręsti tik ją įvardijus – tai yra pirmas žingsnis“, – pažymi A. Mamontovas.
Apie savižudybes žinome mažai
2009 metais, kai pradėta savižudybių prevencijos iniciatyva „Nebijok kalbėti“, į „Jaunimo liniją“ buvo labai sunku prisiskambinti dėl mažo savanorių skaičiaus – kartais pavykdavo tik iš 20 karto.
„Kiek kartų skambinsi, kai tau jau blogai? Kažkuris skambutis bus toks, kai žmogus pagalvos, kad jam ir čia nesiseka. Džiugu, kad dabar situacija pasikeitė, prisiskambinama iškart arba daugiausiai po 3-4 kartų“, – sakė A. Mamontovas.
Ne visi žmonės žino, kad Lietuvoje galima nemokamai gauti psichologinę pagalbą arba nežino, kur jos ieškoti, neišdrįsta.
Pasak A. Mamontovo, dažnai klaidingai įsivaizduojama, kad žmogui, kuriam sunku, reikia duoti patarimą, stebuklingą žodžių junginį, kuris išspręstų jo problemas. Iš tiesų tereikia išklausyti.
„Išklausyti ir nieko nepatarinėti nėra taip paprasta. Tai net sunkiau. Kiek kartų gyvenime esame patys išklausyti, atvirai pasikalbėjome? Kiek iš tikrųjų išklausėme kitą žmogų? Tokių atvejų yra labai nedaug“, – įsitikinęs A. Mamontovas.
Mitus išsklaido kalbėjimas
Dažnai žmonės vengia kalbėti apie savižudybes, ši baimė kyla iš nežinojimo. A. Mamontovas pažymi, jog nepaisant fakto, kad Lietuva pirmauja pasaulyje pagal savižudybių skaičių, šia tema vengia kalbėti ir politikai, už psichinę sveikatą atsakingi asmenys.
„Per metus nuo gripo Lietuvoje miršta apie 20 žmonių, bet gripo nebijome. Apie jį daug kalbame, mokame atpažinti simptomus, žinome kaip gydytis. Nuo savižudybių miršta apie 1000 žmonių, bet apie jas žinome labai mažai, esame susikūrę įvairių mitų, prietarų“, – įsitikinęs muzikantas.
Vienas populiariausių mitų – žmonės žudosi rudenį, kai tamsu ir šalta. Iš tiesų didžiausias savižudybių skaičius fiksuojamas tarp balandžio ir liepos mėnesio, šviesiausiu metų laiku.
Traukdami žaidimo kaladėles iš bokšto A. Mamontovas ir P. Skruibis akcentuoja, jog tai simbolizuoja žmogaus gyvenimą. Bokštas sugriūva ištraukus daug kaladėlių, žmogus palūžta po susikaupusių problemų. Atviras pokalbis gali bent vieną kaladėlę įstumti atgal į gyvenimo bokštą.
Patarimai
„Jaunimo linijos“ vadovas dr. P. Skruibis vardija patarimus, kurie padėtų bendraujant su apie savižudybę galvojančiu žmogumi:
* Jei žmogus kalba užuolankomis, užuominomis, kalbėdami nevenkite žodžio „savižudybė“ – tiesiai paklauskite apie ketinimus;
* Jei žmogus kalba apie savižudybę, tai visuomet rimta, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti;
* Leiskite žmogui išsikalbėti, pasidalinti savo sunkumais. Parodykite, kad jums iš tikrųjų svarbu, kas jį slegia. Išsipasakojus žmogui pasidaro lengviau. Nebijokite – leiskite žmogui verkti;
* Nepatarinėkite, o išklausykite, pabandykite suprasti;
* Nenuvertinkite problemų (nevartokite frazių „viskas bus gerai“, „tai praeis“, „čia nieko baisaus");
* Pabandykite atrasti, kas šį žmogų sulaiko nuo savižudybės;
* Nelaikykite visko paslaptyje, pasitelkite į pagalbą kitus žmones, kuriais pasitikite;
* Jei esate ne tas žmogus, kuris galėtų padėti, raskite kitą žmogų, su kuriuo apie savižudybę galvojantis žmogus norėtų kalbėti;
* Paskatinkite žmogų kreiptis psichologinės pagalbos, padėkite ją surasti;
* Neprisiimkite atsakomybės už kito žmogaus sprendimus – kartais žmonės nusižudo, net jei jiems yra suteikiama reikalinga pagalba;
MITAI IR FAKTAI APIE SAVIŽUDYBĘ:
1. Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, vadinasi, jis iš tikrųjų nori mirti.
Faktas: Jei žmogus nori nusižudyti, dar nereiškia, kad jis nenori gyventi.
2. Mitas: Jeigu žmogus nusprendė nusižudyti, jam jau niekas negali padėti.
Faktas: Atviras pokalbis ir laiku suteikta pagalba gali išgelbėti gyvybę.
3. Mitas: Klausimas apie savižudybę gali žmogų paskatinti nusižudyti.
Faktas: Tiesus klausimas apie savižudybę ir atviras pokalbis gali tik padėti.
4. Mitas: Žmonės, kurie daug kalba apie savižudybę, paprastai nenusižudo.
Faktas: Jeigu žmogus kalba apie savižudybę – rimtas ženklas, kad jis gali tai padaryti.
5. Mitas: Nusižudoma dažniausiai be jokio įspėjimo.
Faktas: Dažniausiai žmonės praneša apie savo ketinimus nusižudyti.
6. Mitas: Gyvenime būna situacijų, kai savižudybė – vienintelė išeitis.
Faktas: Net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai.
nebijokkalbeti.lt inf.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KALBĖJIMAS: Andrius Mamontovas atkreipia dėmesį, jog apie savižudybes vengiama ir bijoma kalbėti: nors nuo gripo per metus miršta mažiau žmonių negu nuo savižudybių, apie jį žinome daugiau.
GĄSDINIMAS: Emocinės paramos tarnybos „Jaunimo linijos“ vadovas dr. Paulius Skruibis pažymi, jog žmogus kalbos apie savižudybę yra visuomet rimtos, net jeigu atrodo, kad jis tik nori pagąsdinti.