Naujausios
Atrasti save niekada nevėlu
Ką daryti vyresnio amžiaus žmogui, užauginusiam vaikus, baigusiam savo profesinę veiklą, pajutusiam vienatvę ir tuštumą gyvenime? „Atsakymas vienas — surasti save iš naujo širdžiai mieloje veikloje“, — pataria šiaulietė sveikuolė Sigita Jakštavičienė.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Sveikatingumas tapo kasdieniu įpročiu
Ponia Sigita sako, jog apie pensiją pradėjusi galvoti iš anksto. Mat norėjusi šį gyvenimo tarpsnį gyventi veikliai bei džiaugsmingai. „Kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo amžiaus, sveikatos būklės turėtų tikėtis naujų pokyčių, kurti ateities pokyčių vizijas. Gyvenimo pabaigos nereikėtų laukti ant krosnies ar supamojoje kėdėje prie televizoriaus, palaimingai liaupsinant pensinę ramybę“, — tvirtina moteris.
Ieškoti bendraminčių ji nusprendusi sveikuolių klube. Pradėjus gyventi sveikiau, nuolat rūpinantis savo kūnu bei dvasia, išmokus pasidalyti savo energija su kitais, moteris pati pasijuto sveikesnė.
„Jaunystėje mėgau sportą — žavėjausi slidinėjimu, dviračių sportu, tačiau mokslams, darbui, šeimai užpildžius kasdienybę, jaunystės pomėgiams laiko nebeliko, o juk judėjimo stoka — visų mūsų negalavimų priežastis, — įsitikinusi ponia Sigita, — todėl ėmiau vadovautis taisykle — tai ką galima padaryti šiandien, rytojui palikti nedera. Taip septynių pratimų rytinė mankšta tapo ne tik gražiu mano įpročiu, bet ir padėjo išsaugoti sąnarius, kurių nenumaldomas skausmas jau grasė operacija“.
Sveikuolė įsitikinusi, jog pradėti mankštintis niekada ne vėlu. Galima pradėti nuo tinginių mankštos. Ar matėte, kaip katinas bunda iš miego ir pamažu rąžosi? Taip paprasta išsijudinti, o jeigu mankšta kelia nuobodulį, galima bent dešimt minučių pašokti pasileidus mėgstamą muziką.
Svarbiausia — saikas
Anot ponios Sigitos, geriau suvalgyti mažiau, bet kokybiško maisto. Valgymo įpročiams pakeisti prireikė ne vienerių metų. Anksčiau mėgtą kiaulieną išmainė į paukštieną, grietine ar majonezu gardintas salotas dabar paskanina aliejumi, vienądien pasmaližiavusi nedideliu gabalėliu pyrago, kitądien pasitenkina obuoliu ar kitokiu vaisiumi.
„Valgau keturis kartus per dieną: pusryčiams visada išsiverdu košę, pietums renkuosi rimtesnį maistą, tačiau rimčiau dar nereiškia, kad valgyti galima be saiko, — perspėja pašnekovė. — Vakarienei labiausiai tinka neriebus, mažai kaloringas maistas, o prieš miegą geriausia pasimėgauti jogurtu“.
Mėgiamiausią sveikuolišką delikatesą, tapusį kasdieniu užkandžiu, kuriam pasigaminti reikia tarkuotos morkos, razinų, saulėgrąžų sėklų ir šaukštelio medaus, moteris atrado atėjusi pas sveikuolius.
Atranda laiko nerealizuotiems pomėgiams
Sveikuolė sako, jog kiekvieno mūsų sveikata prasideda nuo psichologinės savijautos. Neretai ligos užklumpa tapus pensininku, todėl labai svarbu laiku pasirūpinti savo sveikata ir gyvenimo kokybe. Pavyzdžiui, realizuoti savo gyvenimo siekius, kuriems jaunystėje vis pritrūkdavo laiko.
„Pasitraukusi iš darbinės veiklos įstojau ir į Trečiojo amžiaus universitetą. Ten taip pat susiradau daug draugų. Dar kartą pasitvirtino sena tiesa — kompanija įpareigoja ir neleidžia tingėti. Su bendraminčiais keliaujame ne tik po Lietuvą, bet ir už jos ribų. Būdama jauna neturėjau laiko pažinti savo šalį, todėl dabar su malonumu grožiuosi Lietuvos vaizdais“, — džiaugiasi ponia Sigita. Ji ragina visus, sulaukusius užtarnauto poilsio, ir toliau gyventi prasmingą gyvenimą.
„Kokio amžiaus būtų kiekvienas žmogus, jam svarbu savęs suvokimas, bendravimas, pripažinimas, saviraiška, — dalijasi patirtimi Sigita Jakštavičienė. — Žmogus neturi prarasti savojo “aš„.
Autorės nuotr.
Sigita Jakštavičienė: "Gyvenimo pabaigos nereikėtų laukti ant krosnies ar supamojoje kėdėje prie televizoriaus."