Auk­si­nės va­lan­dos pa­dė­jo iš­gel­bė­ti pa­cien­tą

Auk­si­nės va­lan­dos pa­dė­jo iš­gel­bė­ti pa­cien­tą

Auksinės valandos padėjo išgelbėti pacientą

42 metų vyriškis, pajutęs keistą silpnumą, paprašė artimųjų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Vyrą pakirto išeminis insultas. Medikų komanda pacientui atliko trombolizę, bet ši procedūra buvo neefektyvi. Tada atlikta mechaninė trombektomija.  Smegenų kraujotaka normalizavosi. Medikai džiaugėsi, jog pacientas buvo atvežtas laiku – per auksines 3-4 valandas.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Saldus noras pranašavo bėdą

„Po rytinių ūkio darbų parėjęs namo vyras pajuto galvos svaigimą, gausų prakaitavimą ir staiga užsimanė saldaus. Vyras – bitininkas, turi medaus, užvalgė. Jautė didelį silpnumą“, – pirmuosius insulto požymius, kuriuos patyrė Kelmės rajono gyventojas, pasakojo Respublikinės Šiaulių ligoninės neurologė, Insulto gydymo centro vadovė Sigla Ščeponavičiūtė.

Blogai besijaučiančiam vyrui nei medus, nei užgertas pienas nepadėjo – jautėsi vis silpniau, tad suskubo pasakyti žmonai, kad ji iškviestų greitąją medikų pagalbą.

Kelmės greitosios medicinos pagalbos komanda skubiai atvežė vyrą į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Pacientas atvežtas jau sutrikusios sąmonės, vėliau ištiko koma.

Medikai skubiai atliko visus reikalingus tyrimus: diagnozuotas išeminis insultas pamatinėje galvos smegenų kraujagyslėje – krešulys buvo užstrigęs pavojingiausioje vietoje. Vyras jau buvo praradęs sąmonę, vėliau ištiko koma.

Medikų komanda pacientui atliko trombolizę. Procedūra buvo neefektyvi. Atlikta mechaninė trombektomija. Kraujotaką smegenyse pavyko normalizuoti. Medikai džiaugėsi, jog insulto ištiktas pacientas buvo atvežtas laiku, spėjo suteikti pagalbą per auksines 3–4 valandas.

Vyras dvi su puse savaitės gydytas Neurologijos skyriuje. Liko sutrikusi koordinacija, dešinės pusės silpnumas, tačiau paralyžiaus pavyko išvengti. Dėl liekamųjų reiškinių išvežtas į Palangos reabilitacijos sanatoriją.

„Negeriantis, nerūkantis, nenutukęs, fiziškai judantis, gerai besimaitinantis vyras insulto neišvengė – nėra recepto, ką reikia daryti, kad žmogus galėtų pabėgti nuo ligos. Gali būti padidėjusi paveldimumo rizika – sirgo jo mama“, – pasakojo Neurologijos skyriaus, kuriame buvo gydytas pacientas, vedėja, gydytoja neurologė S. Ščeponavičiūtė.

Viską lemiančios kelios valandos

S. Ščeponavičiūtė paskaičiavo, kad insulto pakirstų pacientų per metus į skyrių patenka apie 700-800. Per metus pasaulyje suserga apie 20 milijonų, iš kurių apie 7 milijonai po sėkmingos reabilitacijos sugrįžta į visavertį gyvenimą.

„Medikai pagalbai suteikti turi taip vadinamąsias auksines 3-4 valandas. Insultas – dažna liga, ir jos atvejų daugėja“, – tvirtino gydytoja neurologė.

Daugelis ligonių po insulto yra sunkios būklės, didelė jų dalis tampa neįgalūs, nebegali sugrįžti į darbus, namiškiams ir visuomenei tampa našta. Todėl svarbu laiku pastebėti insulto požymius ir nedelsiant kreiptis pagalbos į medikus.

„Insultas – galvos smegenų liga, kai įvyksta ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, dėl kurio žūva smegenų ląstelės. Simptomai atsiranda staiga, ir įvairiems žmonėms gali būti skirtingi. Tai priklauso nuo pakenktos smegenų zonos, – sakė S. Ščeponavičiūtė. – Kartais ligonis pajunta galvos svaigimą, skausmus, pykinimą, vėmimą, mirgėjimą akyse, baimę, vienos kūno pusės galūnių tirpimą, kalbos sutrikimus. Kartais nebūna jokių simptomų. Ligonis staiga netenka sąmonės ir krinta.“

Svarbiausi, pasak gydytojos, yra trys insultą nurodantys požymiai: perkreiptas veidas, nusilpusi ranka ar koja, sutrikusi kalba.

Liga nesirenka nei amžiaus, nei lyties

Gydytoja pasidžiaugė galimybe nuo 2014 metų pradžios visą parą teikti pagalbą Insultų gydymo centre.

Čia atvežtam pacientui pirmiausia atliekami reikalingi tyrimai: kraujo tyrimas su krešumo rodikliais, kardiograma, kompiuterinė tomografija, kurios metu pamatoma, ar neišsiliejęs kraujas į smegenis, ar nėra galvoje auglio, ar kaip kitaip pažeista užsikišusi smegenų zona.

Jei nėra gretutinių susirgimų, smegenų pažeidimas nesiekia 33 procentų, pacientas yra apžiūrimas neurologo, terapeuto, taikoma intraveninė trombolizė – krešulio tirpdymas medikamentu. Po valandos, jei nėra laukiamo efekto, taikoma mechaninė trombektomija – trombas iš smegenų šalinamas per arteriją.

Prieš penkerius metus pradėta taikyti intraveninė trombolizė išeminiam insultui gydyti, 2015 metais sausį pradėtos taikyti ir mechaninės trombektomijos – mechaninis trombo šalinimas iš smegenų kraujagyslės.

Pernai Insulto gydymo centre taikytos 39 trombolizės. Šiemet per devynis mėnesius taikyta 60 trombolizių ir atlikta 20 trombektomijų.

„Insultas ištinka ir vyrus, ir moteris. Skaičiai panašūs. Amžius? Nėra amžiaus ribos, nes mūsų jauniausiam insulto ištiktam pacientui buvo 18 metų“, – pasakojo S. Ščeponavičiūtė.

Prieš tai niekuo nesirgęs, sportavęs jaunuolis pajuto silpnumą vienoje kūno pusėje. Laiku suteikta pagalba didelių pakitimų organizme nesukėlė. Po tyrimų sužinojo, kad jis turėjo įgimtą širdies ydą, apie kurią nei jis, nei jo artimieji net nenutuokė. Tai galėjo pastūmėti į ankstyvą insultą.

Kraujagyslių keliais

Aušra Dambrauskaitė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Rentgeno chirurgijos ir neinvazinės diagnostikos skyriaus vedėja, intervencinė kardiologė, radiologė, pasakojo, kad insulto metu nutrūkus kraujotakai smegenyse, medikai turi labai nedaug laiko  kraujotakai atkurti bei išlaikyti normaliai smegenų veiklai.

„Intraveninei trombolizei atlikti turime mažiau laiko nuo simptomų pradžios, taip pat procedūrą veikia ir gretutinės paciento ligos: mažakraujystė, didelis kraujospūdis, trombocidų trūkumas, per mažas ar per didelis gliukozės kiekis.

Trombektomiją pritaikyti yra daugiau galimybių bei laiko rezervo – iki 6 valandų nuo simptomų pradžios. Tačiau tai yra žymiai sudėtingesnis metodas“, – pasakojo A. Dambrauskaitė.

Trombektomija atliekama operacinėje, kurioje dirba visa komanda. Procedūros metu siekiama kuo greičiau atverti kraujagyslę, punktuojant stambią arteriją kojoje ir specialia įranga kraujagyslių keliu pasiekiama užsikišusi smegenų arterija. Krešulys, užkišęs arteriją, ištraukiamas mechaniniu būdu, atstatoma atkuriama kraujotaka.

„Kai užsikiša pamatinė smegenų arterija – 90 procentų pacientų miršta. Nes iš pamatinės kraujagyslės išeina smulkios kraujagyslės, kurios maitina pagrindinius žmogaus gyvybinius centrus: kvėpavimo, širdies veiklą reguliuojančius“, – pasakojo gydytoja intervencinė kardiologė.

A. Dambrauskaitė perspėjo, kad insultas gali ištikti ir be perspėjimo signalų – staiga. Dažniau tai nutinka 40-mečiams fizinio krūvio metu, kuriems yra širdies ritmo, kraujotakos krešėjimo sutrikimų.


Amerikos insulto asociacija ir Tarptautinė insulto organizacija siūlo įsiminti formulę VEIDAS – RANKA – KALBA – LAIKAS:

* Jeigu viena veido pusė staiga tampa be išraiškos, neatlieka aktyvių judesių, nusmunka žemyn – delsti negalima, reikalinga skubi pagalba. Testas: paprašykite žmogaus nusišypsoti ir iš karto pamatysite skirtumą.

* Jeigu viena ranka tampa silpnesnė ir blogiau valdoma – reikalinga skubi pagalba. Testas: paprašykite žmogaus pakelti abi rankas ir iškart pamatysite skirtumą.

* Jeigu kalba tampa neaiški, nerišli ir žmogui sunku kalbėti – delsti nebegalima. Testas: paprašykite žmogaus pakartoti patį paprasčiausią sakinį ir pamatysite skirtumą.

* Pamačius vieną ar visus šiuos simptomus reikia skubiai skambinti į greitąją medicinos pagalbą (112), nes pirmosios minutės ir valandos po simptomų atsiradimo yra ypač svarbios tolesnei ligos eigai. Bėgant laikui galvos smegenys pažeidžiamos vis labiau.


Kas atsitinka ištikus insultui?

* Ištikus insultui sutrinka kraujo pritekėjimas į visas smegenis ar tam tikrą jų sritį, todėl neuronams ima stigti deguonies ir gliukozės.

* Dėl šių procesų pažeidžiamos smegenų ląstelės, pradeda žūti neuronai, pažeidžiamos jų tarpusavio jungtys.

* Sutrinka kūno funkcijos, už kurias atsakinga pažeista smegenų dalis: įvairios apimties ir sunkumo judėjimo, jutimų, kalbos, pusiausvyros, pažinimo, regos, elgesio ir kiti sutrikimai.

Insulto rūšys:

* Išeminis insultas, dar vadinamas galvos smegenų infarktu, ištinkantis dėl užsikimšusios arterijos, sudaro apie 80 procentų insultų.

* Hemoraginis insultas ištinka plyšus smegenų arterijai, sudaro apie 20 procentų insultų.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

STATISTIKA: Gydytoja neurologė Sigla Ščeponavičiūtė, Insulto gydymo centro vadovė, sakė, kad per metus į skyrių patenka 700-800 insulto pakirstų pacientų.

BŪDAS: Operacinėje medikai siekia kuo greičiau atverti užsikišusią kraujagyslę punktuojant stambią arteriją kojoje. Specialia įranga kraujagyslių keliu pasiekiama užsikišusi galvos smegenų arterija. Krešulys ištraukiamas mechaniniu būdu.

SVARBA: „Kai užsikiša pamatinė smegenų arterija – 90 procentų pacientų miršta“, – sakė intervencinė kardiologė, radiologė Aušra Dambrauskaitė.