Naujausios
Bakterijos tampa atsparios antibiotikams
Šiaulių vaikų ligų gydytojai daugiausiai šalyje skiria antibiotikų. Rita Švambarienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistė, perspėja apie liūdnas pasekmes: mikroorganizmų atsparumą net ir stipriausiems antibiotikams.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Ne kiekvieną karščiavimą sukelia infekcija
– Kalbate apie atsparumą antibiotikams kaip apie didžiulę grėsmę. Kas tai yra antibiotikai?
– Antibiotikai yra vaistinės medžiagos, kurios slopina bakterijų augimą arba jas užmuša. Antibiotikais vadinamos ne tik natūraliai iš mikroorganizmų, gyvulių ar augalų gautos, bet ir sintetiniu būdu pagamintos antibakterinės medžiagos.
Antibiotikai gali būti vartojami tiksliai žinant infekcijos sukėlėją ir jo jautrumą arba numatant galimą sukėlėją ir jo jautrumą, tam tikrose situacijose antibiotikai skiriami norint išvengti infekcijos – profilaktiškai.
Profilaktiškai vartojami tik tais atvejais, kai šis efektyvumas yra įrodytas, pavyzdžiui: chirurgijoje, siekiant sumažinti chirurginių žaizdų infekcijų riziką ar po kontakto su pavojinga infekcine liga sergančiu ligoniu, pavyzdžiui, meningokokine infekcija, kokliušu, difterija ir kitomis ligomis.
– Į ką turi atsižvelgti gydantis gydytojas, skirdamas antibiotikų?
– Antibiotikai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti.
Prieš pradedant gydymą, rekomenduojama bakteriologiniam tyrimui paimti infekuotos organizmo medžiagos. Jei ligonis tyrimo metu buvo gydytas ar gydomas antibakteriniais vaistais, tyrimo rezultatų interpretacija gali būti sudėtinga ar net neįmanoma.
Gavus mikrobiologinio tyrimo rezultatus ir žinant sukėlėją, jo jautrumą antibakteriniams vaistams, specifinis gydymas turėtų būti koreguojamas. Jei nėra kontraindikacijų pasirenkamas vienas siauriausio spektro antimikrobinis vaistas, labiausiai tinkamas konkrečios infekcijos atveju konkrečiam pacientui – tai specifinis saugaus antibiotikų vartojimo principas.
Labai svarbu vartoti ne per mažas dozes ir tinkamu dažnumu, kad būtų išvengta bakterijų atsparumo vystymosi. Gydymo trukmė svyruoja nuo 5 iki 10 dienų.
Prisitaiko prie žudančio poveikio
– Kaip mikroorganizmai tampa atsparūs vaistams?
– Antimikrobinis atsparumas – natūralus biologinis fenomenas, kai mikroorganizmai prisitaiko prie juos žudančio vaistų poveikio ir gali sumažinti arba panaikinti vaistų efektyvumą gydant ligas.
Tai nėra naujas reiškinys. Pradžioje tai buvo savotiškas mokslinis atradimas, bet vėliau išryškėjo ir klinikinės jo pasekmės: 1946 metais išskirtų auksinio stafilokoko 6 procentai buvo atsparūs penicilinui, o iki 1960 metų – daugiau nei 60 procentų.
Jau XX amžiaus pabaigoje bakterijų atsparumas antibiotikams kai kuriose pasaulio valstybėse pasiekė tokį lygį, kad pasaulio mokslininkai ir praktikai sunerimo dėl galimos „antibiotikų eros“ pabaigos.
Nėra tokių bakterijų, kurios netaptų atsparios antibiotikams.
Dabar įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams svyruoja nuo 0 iki beveik 100 procentų. Daugiausia atsparių bakterijų nustatoma Japonijoje, JAV, Pietų Europos valstybėse.
Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 procentų šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai.
– Kokia situacija Lietuvoje?
– Nuo 2007 metų vis didėja atsparumas kai kurioms bakterijoms, vis dažniau nustatomas atsparumas patiems stipriausiems – paskutinės eilės antibiotikams.
Daug neteisingo antibiotikų vartojimo apraiškų: nepagrįstai dažnai skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai, ambulatorinėje grandyje antibiotikai skiriami virusinėms infekcijoms gydyti, retai atliekami sukėlėjo ir jo jautrumo nustatymo tyrimai.
Labai paplitusi savigyda antibiotikais – rodiklis vienas iš didžiausių Europoje. Jeigu kalbėsime apie Šiaulių apskritį, tai gydymo (receptų) antibiotikais kursų skaičius, tenkantis 1000-iui tais metais gimusių kūdikių, vienas iš pirmaujančių. Ją lenkia tik Alytaus apskritis.
Šiaulių apskrityje antibiotikų skyrimų lyderiais yra Akmenės ir Šiaulių rajonų medikai.
– Ar tėvai pakankamai žino apie antibiotikų žalą?
– Neretai gydytojai susiduria su tėvais, primygtinai prašančiais jų atžalai skirti antibiotikų.
Vieni tėvai mažai žino apie antibiotikus, jų naudą ar žalą. Šiai grupei reikia pateikti informacijos apie bakterijų ir virusų skirtumus, jų sukeliamų infekcijų požymius ir ligos eigą, taip pat apie tinkamą antibiotikų vartojimą. Rekomenduojama priminti ir kitas alternatyvas, kaip pasveikti nuo peršalimo ar gripo.
Kiti tėvai žino apie antibiotikus, tačiau vis tiek įsitikinę, kad antibiotikai „gali padėti“ tam tikrų ligų atveju. Jie žino, kad antibiotikai nėra veiksmingi peršalimo ar gripo atveju, tačiau įsitikinimas, kad jie „gali padėti“ – stiprus, tai skatina prašyti skirti minėtų vaistų.
Dar kiti tėvai itin domisi sveikata, taip pat ir antibiotikais, jų vartojimu, šalutiniu poveikiu ir nelinkę duoti antibiotikų savo vaikams net tada, kai jų tikrai reikia, tačiau per didelė baimė ir saugojimasis gali ir pakenkti.
Tėvams gydančio specialisto aiškinimas turėtų būti labai įtaigus. Gydytojai privalėtų išaiškinti virusų ir bakterijų sukeliamų infekcijų skirtumus, antibiotikų poveikį minėtiems mikrobams arba sudarydami tėvams kiekvieno atvejo gydymo planą, nurodydami tikėtiną ligos eigą ir galimas komplikacijas, rekomenduojami tyrimai, įvertinama antibiotikų terapijos būtinybė.
Šiauliečiai – antibiotikų skyrimo lyderiai
Šiaulių regione užfiksuotas didžiausias šalyje antibiotikais gydytų vaikų skaičius. Šiaulių teritorinės ligonių kasos atstovai ragina antibiotikus vaikams skirti tik atlikus C-reaktyvaus baltymo (CRB) tyrimą ir įsitikinus, kad sergama bakterine infekcija.
Pripažinta, jog iki šiol nėra patvirtintos metodikos, kaip gydyti labiausiai tarp vaikų paplitusius ūminius kvėpavimo susirgimus.
Tyrimų duomenimis, antibiotikų poveikis sergant virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis yra minimalus. Dauguma pacientų pasveiksta per savaitę neatsižvelgiant į tai, ar vartojo antibiotikus. Kiekvienas nereikalingas antibiotikų kursas reiškia, kad kita infekcija bus kur kas sunkiau išgydoma.
2014 metais tik apie 8,8 procento vartojančiųjų buvo gydomi pirmo pasirinkimo vaistu, o kiti – plataus spektro antibiotikais. Kūdikiams taip pat kur kas dažniau skiriami plataus spektro penicilinai.
Skandinavijos šalyse pirmo pasirinkimo vaistu gydoma apie 80 procentų pacientų, o plataus spektro antibiotikai skiriami tik esant būtinybei.
Siūlyta kelti gydytojų kvalifikaciją organizuojant racionalaus antibiotikų skyrimo mokymus, nepriklausomus nuo farmacijos kompanijų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TIKSLAS: „Ne kiekvienas karščiavimas yra infekcija, ir ne kiekviena infekcija yra sukeliama bakterijų. Gydymo antibakteriniais vaistais tikslas – sunaikinti bakterijas infekcijos vietoje. Virusų šie vaistai nesunaikina“, – sakė Rita Švambarienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus specialistė.