
Naujausios
Bazalioma – lengviausiai gydoma, bet dažniausia odos liga
Odos specialistai atkreipia dėmesį, kad mus lepinanti saulė gali pridaryti nemažai žalos, pavyzdžiui, sukelti piktybinį odos susirgimą – bazalinių ląstelių karcinomą, o trumpiau – bazaliomą.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
60-metė šiaulietė Aistė porą rausvų mažų dėmelių ant veido pastebėjo prieš daugiau kaip 10 metų. Dėmelių paviršius buvo sausas, pleiskanojantis, tačiau jų nei niežėjo, nei skaudėjo. Dėmelės vis nenyko, tad moteris nusprendė kreiptis į odos gydytoją.
Aistei buvo diagnozuota vėžinė odos liga bazalioma. Dėmelės pašalintos spinduliniu būdu. Praėjus keleriems metas ant veido vėl atsirado nerimą kelianti dėmelė, vėl teko kreiptis į gydytojus. Šį kartą ji pašalinta lazeriu.
Rausvų dėmelių moteriai vis atsiranda tai ant kaklo, tai ant veido. Kai kurios bazaliomos šalinamos spinduliniu būdu, kelios buvo operuotos chirurginiu būdu.
Ir dabar moteriai ant kaklo ir veido yra kelios nedidelės iškilios rausvos dėmelės, jas taip pat reikės šalinti.
Aistė spėja, kad bazaliomą sukėlė pomėgis jaunystėje degintis saulėje. Nors ir nėra nė karto nudegusi iki pūslių, tačiau šviesiaodei moteriai oda greitai parausdavo.
Bazalioma nėra vienintelė Aistės problema, jai atsirado ir alergija saulei. Moteris vengia saulės, tačiau rankas ne visada pavyksta apsaugoti nuo spindulių, oda net ir trumpai pabuvus saulėje pradeda niežėtines, atsiranda smulkus bėrimas.
Jaunystės klaidų pasekmės
Bazalioma – tai dažniausia ne melanomos odos vėžio forma, kuria sergama Europoje, JAV, Australijoje.
Apie dažniausiai diagnozuojamą, bet mažiausiai agresyvią odos vėžio formą kalbamės su Šiaulių Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatovenerologe Reda VAITKEVIČIŪTE-MACAITIENE.
– Kam dažniausiai nustatoma bazalioma?
– Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį, kad ultravioletiniai saulės spinduliai yra pagrindinis bazaliomos sukėlėjas ir būtent mums, šviesaus gymio žmonėms, ši odos liga yra pakankamai dažna.
Kalbant apie ligos atvejus, bazaliomos dažniausiai diagnozuojamos vyresniems nei 60 metų žmonėms. Pastebime, kad liga jaunėja. Taip gali būti dėl kelių priežasčių.
Pirma, tampame dėmesingesni savo sveikatai – labiau rūpinamės oda ir, pastebėję įtartinus jos darinius, kreipiamės į medikus. Antra. pastaruosius dešimtmečius išaugęs deginimosi poreikis, lankymosi soliariumuose įprotis.
Šiandien nemažai žmonių net lauko darbus dirba apsinuoginę. O juk ilgesnis nei 15 minučių buvimas saulėje tinkamai nepasirūpinus odos apsauga gali turėti neigiamų pasekmių.
– Ar pats žmogus gali pastebėti pirmuosius šios ligos požymius? Kokie jie?
– Ligos formų įsiminti tikrai nėra būtina, tačiau verta atkreipti dėmesį į tokius odos darinius kaip atsiradę kūno ar rausvos spalvos mazgeliai su paviršinėmis išsiplėtusiomis kraujagyslėmis veido, kaklo srityse, liemens ar galūnių srityse atsiradusios rausvos šerpetojančios plokštelės. Šie dariniai gali pasireikšti ir su pigmentacija. Taigi, apie galimą ligą signalizuojantys odos dariniai gali būti ir šviesesnės, ir tamsesnės spalvos.
Taip pat svarbu žinoti, kad negydomi odos pakitimai gali išopėti. Ši liga neskausminga, nepasireiškia niežėjimu, būtent todėl pacientai neskuba kreiptis į gydytojus.
Jeigu pastebite odos darinį, kuris negyja du mėnesius net ir naudojant odai skirtus tepalus, būtina kreiptis į gydytojus. Ypač akylūs turi būti žmonės, kurie mėgsta degintis ar kada nors anksčiau yra nudegę saulėje.
– Ar vasaros pradžia tinkamas metas vizitui pas dermatologą? Galbūt verčiau apsilankyti rudenį?
– Remdamasi praktika galiu pasakyti, kad pacientai aktyvesni vasarai pasibaigus, nes yra susiformavusi nuomonė, jog odos būklę reikia pasitikrinti jau vasarai pasibaigus. Tačiau tai nėra tiesa. Pas gydytoją geriausia apsilankyti ir prieš šiltąjį metų laiką, ir po jo. Tuomet objektyviai galime įvertinti odos pokyčius. Rekomenduočiau pas odos gydytoją apsilankyti kartą per metus.
Gera žinia ta, kad bazalioma – geriausiai gydymui pasiduodantis odos piktybinis navikas. Laiku ją diagnozavus galima išgydyti apie 99 procentus ligos atvejų.
– Kokią žinutę prasidėjus vasarai perduotumėte visuomenei?
– Nereikia paniškai bijoti ir visiškai vengti saulės, tačiau būtina pasirūpinti tinkama apsauga nuo jos spindulių. Ir ne tik būnant paplūdimyje, bet ir dirbant sode ar vaikštant mieste. Tiesiog reikia nepatingėti atviras kūno vietas patepti apsauginiu kremu, o ypač galvos, kaklo dekoltė bei rankas.
Dar vienas patarimas – pasinaudoti išmaniųjų telefonų galimybėmis. Juk šiandien daugelis mūsų prieš išeidami į lauką būtent telefone patikriname oro temperatūrą. O ar kada atkreipėte dėmesį, kad kai kurios orų programėlės rodo ir UV spindulių intensyvumą? Taigi, užmeskite akį į UV indekso rodmenį, ir jeigu jis siekia daugiau negu 3, būtinai pasirūpinkite apsauga nuo saulės.
Kalbino Gintarė ŽALYTĖ-ŠTARIENĖ
Asmeninė nuotr.
Šiaulių odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatovenerologė Reda Vaitkevičiūtė-Macienė pataria saugoti savo odą ir nepatingėti einant į lauką saulėtą dieną atviras kūno vietas – veidą, kaklo dekoltė, rankas – patepti apsauginiu kremu.