Naujausios
Cholesterolio klastą patiriančių gretos gausėja
Širdies ir kraujagyslių ligos yra viena dažniausių žmonių sergamumo ir mirtingumo priežastis, medikai siūlo dietas, medikamentinį gydymą, tačiau ligonių tik daugėja. Apie tai „Šiaulių kraštas“ kalba su kardiologe Rasa REZGIENE.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
– Kiekvienais metais sveikatos organizacijos skelbia, kad širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia žmonių sergamumo, jų darbingumo sumažėjimo ir mirtingumo priežastis, ar pacientai vis dar nežino, kaip to išvengti?
– Vargu ar rastume bent kiek sveikata besidomintį žmogų, kuris nebūtų girdėjęs žodžio – cholesterolis. Nors apie cholesterolį informacijos lyg ir netrūksta, tačiau patyrusių jo klastas aukų kiekis nuolat didėja.
Konsultuojant pacientus dėl padidinto cholesterolio pastebiu, kad dauguma jau puikiai žino įvairius medikų patarimus šiuo klausimu, juos kruopščiai vykdo, rūpinasi savo sveikata.
Ypač stengiasi tada, kai žmogus iš artimos aplinkos suserga miokardo infarktu, insultu, kitomis širdies kraujagyslių ligomis. Tačiau ne visada kova su cholesteroliu būna sėkminga, kartais nepavyksta pasiekti norimą tikslą – cholesterolio kiekis nemažėja iki reikiamos ribos.
– Kokios yra cholesterolio ribos?
– Naujausiose Europos kardiologų draugijos rekomendacijose teigiama, kad asmenims, nesergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabetu cholesterolio ribos turi būti mažiau 5 mmol/l bendrojo cholesterolio, mažiau 3 mmol/l mažo tankio cholesterolio, daugiau 1,2 mmol/l didelio tankio cholesterolio vyrams ir 1,4 mmol/l moterims.
Bendrojo cholesterolio padidėjimo lygiai vertinami taip: saikingai padidėjęs – nuo 5 iki 6,5 mmol/l, ženkliai padidėjęs nuo 6,5 iki 8 mmol/l, kritiškai padidėjęs – daugiau 8 mmol/l.
Mažo tankio cholesterolio kiekis nuo 3 iki 4,1 mmol/l vertinamas kaip saikingai padidėjęs, nuo 4,1iki 6 mmol/l – ženkliai padidėjęs, o daugiau 6 mmol/l – kaip kritiškai padidėjęs.
– Ar didelę įtaką širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui turi padidintas cholesterolio kiekis organizme?
– Taip. Tai yra moksliniais tyrimais įrodyta ir nenuginčyta iki šių dienų. Širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo priežastimi yra įgimti ar įgyti veiksniai. Įgimtuosius įtakoti mes neturime galimybių, tačiau įgytuosius – taip. Bene svarbiausias yra lipidų apykaitos sutrikimas.
– Kokio amžiaus žmonėms pradėti tikrintis?
– Širdies kraujagyslių ligų prevencijos programoje nustatyta, kad vyrams tikrinti savo cholesterolio kiekį organizme reikia nuo 40 iki 55 metų, moterims – nuo 50 iki 65 metų.
Tai statistiškai įrodytos rizikingiausios amžiaus grupės, kada laiku pradėjus profilaktiką, sergamumą širdies kraujagyslių ligomis įmanoma sumažinti.
– Moterims ar vyrams dažniau pasitaiko cholesterolio padidėjimas?
– Cholesterolio padidėjimas pasitaiko ir vyrams, ir moterims, tačiau moterims kiek vėliau, todėl ir širdies kraujagyslių programoje numatytas kiek vėlesnis moterų tikrinimo amžius nei vyrų.
– Kaip pagal simptomus pastebėti, kad gali būti padidėjęs cholesterolis?
– Cholesterolio padidėjimas (jei dar nesergama širdies kraujagyslių liga) paprastai jokiais simptomais nepasireiškia. Tačiau kai cholesterolio padidėjimas yra genetiškai paveldėtas, pirmuosius požymius pastebėti galima, kai atsiranda vadinamos cholesterolio sankaupos po oda – balti mazgeliai aplink akis, ant sėdmenų, alkūnių, kelių, nugaros, ties sausgyslėmis ir kitose vietose, vadinamos ksantomomis.
– Kaip atsiranda cholesterolis organizme?
– Žmogaus organizme jis atsiranda dviem būdais. Cholesterolis sintetinamas žmogaus kepenyse arba jį gauna valgydamas gyvūninius produktus: kiaušinius, mėsą, pieno produktus ir kitus.
Cholesterolis kraujyje gali viršyti normą dėl padidėjusio jo ar riebalų suvartojimo su maistu, sumažėjusio fizinio aktyvumo, dėl kai kurių kepenų, inkstų, kasos, skydliaukės ligų, šeimyninės hiperlipidemijos, cukrinio diabeto.
– Įvardijama, kad cholesterolis gali būti „blogasis“ ir „gerasis“. Kuo jie skiriasi?
– „Blogasis“ – mediciniškuoju terminu vadinamas mažo tankio cholesterolis, kurio pagrindinė funkcija yra cholesterolio pernešimas iš sintezės vietos kepenyse ir žarnų į periferinius audinius ir jų kraujagysles.
Mažo tankio cholesterolis yra vienas iš labiausiai skatinančių aterosklerozės vystymąsi žmogaus organizme. Cholesterolis nusėda ant kraujagyslių sienelių, formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurios savo ruožtu mažina kraujagyslės spindį, sutrinka normali organų kraujotaka.
„Gerasis“ – tai didelio tankio cholesterolis. Svarbiausias didelio tankio cholesterolio vaidmuo yra paimti iš periferinių audinių cholesterolį ir neleisti jam kauptis arterijų sienelėse.
Didelio tankio cholesterolio koncentracijos padidėjimas laikomas geru aterosklerozės vystymąsi stabdančiu faktoriumi. Tai rodo, kad bendras cholesterolis gali būti padidėjęs, bet „gerojo“ cholesterolio sąskaita.
Didelio tankio cholesterolis konkuruoja su „bloguoju“ cholesteroliu, transportuoja cholesterolį iš periferinių organų atgal į kepenis, kur cholesterolis paverčiamas tulžies rūgštimis ir pašalinamas iš organizmo. Taip užkertamas kelias aterosklerotinių plokštelių susiformavimui.
Atliekami ir cholesterolio, bei jo sudėtinių dalių: mažo tankio cholesterolio, didelio tankio cholesterolio, trigliceridų tyrimai. Būtinas reikalavimas tiriant cholesterolį ir jo sudėtines dalis yra kad prieš tyrimą ligonis 12 valandų būtų nevalgęs.
– Kaip pasirinkti mitybą sergančiajam, kad ji taptų pagalbininku, o ne priešu?
– Iš kasdien naudojamų maisto produktų, turinčius aterosklerozę mažinantį poveikį reikėtų paminėti šilauoges, česnakus, gudobelę, grikių lapus, saulėgrąžas, daržoves.
Tačiau dar svarbiau atsiminti, ko derėtų valgyti mažiau, ar net visai atsisakyti. Rekomenduojama pirkti liesą mėsą, ruošiant mėsą nupjauti matomus riebalus.
Mėsą keisti žuvimi, ankštinėmis daržovėmis: žirniais, soja, pupelėmis. Vištieną ir kalakutieną valgyti be odos, rečiau valgyti rūkytas, virtas dešras, rinktis kuo liesesnius pieno produktus.
Dažniau valgyti virto ar troškinto maisto, kepant vartoti kuo mažiau riebalų, nevartoti kepimui kartą jau kaitintą aliejų. Atšaldę sriubas ir sultinius, nugriebti nuo jų riebalus, vartoti liesesnį margariną, ant sumuštinių jo tepti kuo ploniau.
Gaminant salotas rečiau naudoti majonezą ar grietinę, nerekomenduojama valgyti patiekalus iš inkstų ir kepenų, saikingai vartoti kiaušinius ir alkoholį, cukraus, druskos, kurios per dieną pakanka vieno arbatinio šaukštelio.
Padidintą cholesterolį mažina gausus skaidulinių medžiagų vartojimas: daržovių, kurių mažiausias rekomenduojamas kiekis per dieną – 400 gramų, vaisių mažiausias rekomenduojamas kiekis per dieną – 300 gramų ir įvairūs grūdiniai gaminiai.
– Kokių dar būtų rekomendacijų?
– Kiti patarimai būtų tokie: atsisakyti rūkymo, didinti fizinį aktyvumą, neintensyviai bet sistemingai sportuoti, mažinti viršsvorį.
Pakeitus gyvenseną ir įpročius, atsižvelgiant į minėtus patarimus, per keletą savaičių galima sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje.
– O jei tai nepadeda sumažinti cholesterolio kiekio?
– Dažnas pacientų klausimas yra apie tai, ką daryti, jei cholesterolio kiekis nemažėja, nepaisant visų rekomendacijų laikymosi.
Gydytojas yra sąjungininkas ir pagalbininkas, tad skiriamas gydymas vaistais, mažinančiais cholesterolį, tačiau gydymas nepradedamas esant tik saikingai pakitusiems cholesterolio rodikliams.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad efektyviai gydant ir siekiant cholesterolio sumažėjimo, galima net keletą kartų sumažinti mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tad gydytis vaistais būtina.
Jono TAMULIO nuotr.
FAKTAS: „Širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimui didelę įtaką turi padidintas cholesterolio kiekis organizme. Tai yra moksliniais tyrimais įrodyta ir nenuginčyta iki šių dienų“, – sakė gydytoja kardiologė Rasa Rezgienė.
Redakcijos archyvo nuotr.
SUTRIKIMAS: Cholesterolis, pasak kardiologės, nusėda ant kraujagyslių sienelių, taip formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurios mažina kraujagyslės spindį. Sutrinka normali organų kraujotaka.