Naujausios
Daugėja sergančių niežais
Per 10 šių metų mėnesių apskrityje fiksuota per 200 sergančių niežais, daugiau nei pusė iš jų – vaikai. Didžiausias sergamumas fiksuojamas Šiaulių, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Daugiausiai sergančių – rudenį ir žiemą
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, per pastaruosius trejus metus Šiaulių apskrityje stebima niežų didėjimo dinamika: 2013 metais registruoti 255 niežų atvejai, sergamumas niežais siekė 8,8 atvejo 10 tūkstančių gyventojų, 2012 metais sergamumas buvo ženkliai mažesnis – 7,4 atvejo, o 2011 metais – 4,2 atvejo 10 tūkstančių gyventojų.
Milda Baranauskienė, Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė, sakė, kad didžiausias sergamumas šia liga registruojamas Šiaulių, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose, mažiausias – Akmenės rajone.
„Daugiau nei pusė (apie 55-65 procentai) niežų atvejų nustatoma mokyklinio, ikimokyklinio amžiaus vaikams. Daugiausiai susirgimų niežais registruojama rudenį ir žiemą, mažiausiai – vasarą“, – konstatavo specialistė.
Suskaičiuoja, jog per 10 šių metų mėnesių Šiaulių apskrityje užregistruotas 201 niežų atvejis, pernai tuo pačiu laikotarpiu – 192 niežų atvejai.
Niežų sukėlėjas gyvena odoje
Niežus, pasak M. Baranauskienės, sukelia smulki, vos matoma erkė. Suaugusi patelė yra 0,4 milimetro ilgio ir 0,3 milimetro pločio, patinai truputį mažesni.
„Patelė įsirausia į paviršinius odos sluoksnius ir ten gyvena, dauginasi, maitinasi, deda kiaušinius. Jos gyvena 4-6 savaites, kasdien padeda po 2–3 kiaušinius. Niežų erkės neskraido, nešokinėja, jos šliaužioja žmogaus oda. Be šeimininko kambario temperatūroje erkė neišgyvena ilgiau kaip 3–4 dienas“, – pasakojo specialistė.
Šia liga užsikrečiama tiesioginio sąlyčio su sergančiu žmogumi metu arba per užkrėstus erkėmis daiktus: lovos skalbinius, rūbus, namų apyvokos daiktus.
Erkės perdavimas nuo žmogaus žmogui vyksta nuo pradinio apsikrėtimo ja iki erkės ir jų kiaušiniai yra sunaikinami 24 valandos po tinkamo gydymo.
„Niežams plisti padeda nešvara, higienos stoka, pavėluotas kreipimasis į gydytoją, jo nurodymų nesilaikymas bei netinkamas ligos židinių aplinkos nukenksminimas“, – dėliojo faktus specialistė.
Simptomas – niežėjimas
M. Baranauskienė sakė, jog laiko trukmė nuo niežų erkės įsiskverbimo iki pirmų simptomų – 8–12 dienų. Asmenims, kurie buvo anksčiau užsikrėtę niežais ir yra jautrūs niežų erkei, niežėjimas gali prasidėti per 48 valandas nuo užsikrėtimo.
„Pagrindinis simptomas – stiprus odos niežėjimas, bėrimas papulėmis ar pūslelėmis. Dažniausiai niežų erkės pažeidžia tarpupirščius, šoninių pirštų, lenkiamųjų riešų, tiesiamuosius alkūnių paviršius, pažastis, mentės juosmenį, pilvo sritį, sėdmenis, krūtis, vyrams – genitalijas, šlaunis, padus, – vardijo specialistė. – Paprastai niežėjimas yra itin intensyvus ir labiausiai vargina naktį – atsigulus ir sušilus.“
Niežus diagnozuoja asmens sveikatos priežiūros specialistai pagal klinikinius požymius, laboratorinius tyrimus. Diagnozė patvirtinama odos nuograndų mikroskopija, kai odos nuograndose mikroskopu ieškoma erkių, jų kiaušinėlių ir ekskrementų, kartais atliekama odos biopsija.
Kaip elgtis?
„Susirgusysis turi vengti sąlyčio su sveikaisiais 24 valandos po vaistų panaudojimo. Namuose turėti asmeninį rankšluostį, patalynę ir atskirą nuo kitų šeimos narių miegamąją vietą“, – sakė M. Baranauskienė.
Patalpas, kuriose yra ligonis, kasdien privaloma drėgnai valyti, naudojant 1-2 procentų sodos tirpalą. Ligonio ir jo lovos baltiniai skalbiami ne žemesnėje nei 60 laipsnių temperatūroje.
Specialistė pataria būti atidiems dėl higienos: maudytis, keisti apatinius drabužius, naudotis individualiais kūno priežiūros reikmenimis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SPECIALISTĖ: Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Milda Baranauskienė sakė, kad per šių metų 10 mėnesių Šiaulių apskrityje registruotas 201 niežų atvejis.