Naujausios
Endokrininės ligos kėsinasi į vaikus
Vaikų endokrinologė gydytoja Vida Milė Liugaitė, prieš 40 metų Šiauliuose įkurdama Endokrinologinę tarnybą, nė neįsivaizdavo, jog šios ligos taps lyg epidemija. „Bijau pagalvoti, kokia bus šios kartos sveikata: jie nejuda, maitinasi nesveiku maistu, nuo mažens turi didelį antsvorį“, – nerimauja V. M. Liugaitė.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
To nėra buvę
– Prieš 40 metų tapote Šiaulių endokrinologinės tarnybos įkūrėja. Kodėl reikėjo tokios tarnybos?
– Būtinai to reikėjo, nes daugėjo žemaūgių, cukrinio diabeto atvejų. Prieš 40 metų Šiaulių krašto zonoje per metus būdavo išaiškinama 4–5 vaikų cukrinio diabeto ligos atvejai, dabar jų diagnozuojama apie 15. Laimingi buvo praėjusieji metai, nes buvo išaiškinti tik 4 atvejai per metus. Fantastika, to dar nėra buvę! Tačiau jau per šiuos metus turime 3 naujus vaikų cukrinio diabeto atvejus.
Gerėja ligų išaiškinamumas, žmonės daugiau žino apie simptomus. Dideli pasiekimai gydant žemaūgiškumą. Ramybės neduoda Ternerio sindromas, kurio dar neatpažįsta šeimos gydytojai ir tėvai.
Vaikams vis dažniau išaiškinama piktybinių endokrininių ligų, skydliaukės patologijų. Manyčiau, kad tai – Černobylio avarijos pasekmė, užteršta aplinka.
– Ar tėvai laiku pastebi, kad vaikas susirgo cukriniu diabetu?
– Vaikai serga pirmojo tipo cukriniu diabetu, o jis nesislepia. Vaiką kamuoja didžiulis troškulys, akivaizdus svorio mažėjimas, atsiranda silpnumas, dažnas ir gausus šlapinimasis. Tai 4 simptomai, kuriuos tėvai turi atsiminti. Būna užleistų atvejų, tačiau retai.
Anksčiau vaikai būdavo atvežami ištikti hipoglikeminės komos, be sąmonės, liga toli pažengusi, dabar tokių atvejų nebūna. Žmonės daugiau žino apie šią ligą, tad ir vaikai anksčiau patenka pas gydytojus.
Tėvų klausiu, ar žino, kiek šlapinasi jų vaikas? Nežino, nes uždeda sauskelnes. O tai labai svarbu, nes cukriniu diabetu susirgusio vaiko šlapimas tampa saldus ir lipnus. Būna, kad kraujyje jau tiek daug gliukozės, jog ją išskiria per inkstus.
Vaikai sparčiai tunka
– Prisipažinote, kad labai nemėgstate kalbėti apie vaikų nutukimą. Kodėl?
– Apie vaikų nutukimą kalbu daug metų – niekas nesikeičia. Tai didžiulė epidemija visame pasaulyje. Apskaičiuota, kad Europoje nutukusių vyrų yra apie 25 procentai, moterų – 30. Europos šalyse per 10 metų nutukimo paplitimas padidėjo 40 procentų.
Žmogaus genetika turi lemiamą reikšmę nutukimui vystytis, bet rizikos veiksniai: gausi mityba, mažas fizinis aktyvumas, pasyvus gyvenimo būdas, valgymo įpročiai – yra ne mažiau svarbūs. Įrodyta, kad nutukimas didina sergamumą ir mirtingumą. Išgyvenamumas vidutiniškai sumažėja 6-7 metus.
Šiuolaikiniai vaikai gyvena labai gerai – valgo daug ir skaniai, sėdi per dienas prie kompiuterio. Manyčiau, kad 20 procentų visų vaikų turi antsvorio. Būna, kad ateina ir vos pro duris įlenda. Keturiolikmetis sveria 104 kilogramus – įsivaizduokite, kaip jis atrodo, o kaip jaučiasi? Nors su mama kartu aiškina, kad nieko tokio nevalgo.
– Ką patartumėte norintiems pasipriešinti antsvorio baubui?
– Svarbiausia laikytis mitybos principų ir nepamiršti posakio: „Kas per daug, tas nesveika“. Maistas turi būti įvairus, subalansuotas, jame turi būti baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų, mineralų. Valgyti būtina reguliariai, visada tuo pačiu metu. Neturi būti jokių užkandžiavimų, jei labai norisi valgyti, siūlyčiau išgerti stiklinę vandens arba sugraužti morką.
Naudos bus iš šviežių vietinių daržovių ir vaisių, per parą jų reikėtų suvalgyti apie 400 gramų. Riebią mėsą ir jos produktus pakeisti ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, paukštiena arba liesa mėsa. Rinktis maisto produktus, kuriuose mažiau cukraus, druskos. Druską rekomenduojama vartoti joduotą.
Maža gudrybė – maistą įsidėti į mažesnę lėkštutę. Valgyti apie 20 minučių, gerai sukramtyti maistą, mėgautis juo. Svarbu gerti daug vandens – apie 2 litrus. Rekomenduojamas fizinis aktyvumas. Gyventi reikia su trimis E: energingai, su entuziazmu, empatiškai, kai atjauti ir supranti kitą žmogų.
– Kokias ligas provokuoja nutukimas?
– Pirmiausia – kraujagyslių. Padarai tyrimus ir matai, kad vaiko cholesterolio kiekis didžiulis. Tai gresia insultu, infarktu, akmenlige ir kitomis ligomis. Taip auga ateinanti karta, jei nieko nesikeis, tikrai bus blogai.
Mokyklose turi atsirasti dietologai, kurie aiškintų, kaip ir ką valgyti. Tokie vaikai turi aktyviau sportuoti, bet ateina ir prašo atleidimo nuo kūno kultūros pamokų, nes jam per sunku, uždūsta. Mamos aiškina, kad vaikas nieko nevalgo, o kodėl toks storas – nenutuokia.
Pastebėjau, jog iš mokyklos išeinantys normalaus sudėjimo vaikai nieko nekramsnoja, tačiau jei su antsvoriu – būtinai kažką valgys, ir namo neina pėsčiomis, sėda į autobusą, arba jo atvažiuoja pasiimti tėvai.
Ūgio problemos sprendžiamos operatyviai
– Užsimenate, jog mažai žinoma apie Ternerio sindromą. Tokių atvejų Šiaulių krašte pasitaiko?
– 2014 metais buvo išaiškinta viena mergaitė, serganti Ternerio sindromu. Šiaulių krašte tokių yra trys. Tai įgimtas sindromas, priskiriamas chromosominėms ligoms. Specifiniai fenotipo ir vidaus organų pakitimai, pasitaikantys tik moterims: 1 iš 2500 naujagimių mergaičių.
Žemas ūgis, antrinių lytinių požymių nebuvimas, lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimas, stambus ir platus sprandas – vieni pagrindinių simptomų.
Šis sindromas gydomas augimo hormonais. Vaiką pradėti gydyti reikia ne vėliau kaip 5-7 metų. 12-14 metų pradedama gydyti lytiniais hormonais – estrogenu. Gydymas trunka iki lytinio brendimo pabaigos.
Net šeimos gydytojams sunku diagnozuoti šį sindromą. Buvo atvejis, kai Ternerio sindromas buvo „pasislėpęs“ po cerebrinio paralyžiaus diagnoze. Keturiolikos metų mergaitė buvo labai mažo ūgio – 145 centimetrų. Padarius nuotraukas paaiškėjo, jog rankų kaulai jau nebeauga, užsivėrė zonos. Pavėluota.
– Į ką tėvams atkreipti dėmesį, kad tokia liga būtų laiku pastebėta?
– Tėvai turi atidžiai stebėti, kaip auga jų vaikas pirmaisiais, antraisiais, trečiaisiais metais: ne mažiau kaip 5 centimetrus per metus. Jei mažiau, reikia konsultuotis su gydytojais.
Vėliau sindromo požymiai yra specifiniai: padidėja riebioji kūno masė, sumažėja raumens masė ir jėga, didėja cholesterolio kiekis, mažėja kaulų masė ir kaulų mineralinis tankis, sutrinka lytinis brendimas. Didėja osteoporozė, kaulų lūžių rizika, blogėja gyvenimo kokybė, apninka depresinės nuotaikos, nerimas, pasitaiko miego sutrikimų.
– Žemaūgiškumo problemą vadinate išsprendžiama, tačiau su tam tikromis sąlygomis. Kokios jos?
– Pažiūrėkite, ar matote gatvėse liliputų? Lietuvio normalaus ūgio vidurkis yra apie 1,80 centimetro (nuo 171 iki 193 cm), lietuvės – 167 centimetrai (156 iki 181 cm). Ūgis yra genetinis reikalas, jei tėvai žemi, vaikas nebus 2 metrų. Jei tai užkoduota genetiškai, jokiu gydymu nepadėsi.
Žemaūgiškumas diagnozuotas ir augimo hormonais Šiauliuose gydomi 9 vaikai, Šiaulių apskrityje – 15. Tai vadinama hipopituitarizmu, kai sutrinka hipofizės funkcija, dažniausiai pasireiškia augimo hormono (AH) stygiumi.
Medicina pažengė tiek, jog galime padėti šiems žmonėms. Kaune atliekamas galvos branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas, genetiniai tyrimai, endokrininių liaukų ultragarsiniai tyrimai.
Ištiriama, ar vaiko organizme tikrai negaminamas šis hormonas, tuomet skiriamas gydymas. Vaikai labai gražiai auga. Gydymas taikomas, kol vaiko kauluose „užsidaro“ augimo zonos.
– Kaip normaliai vaikai turėtų augti?
– Per pirmuosius metus vaikai paauga 18-25 centimetrus, per antruosius – 10-13, per trečiuosius – 7,5-10. Trejus metus iki brendimo augimas sumažėja iki 5-6 centimetrų per metus. Laikotarpiu prieš brendimą augimo šuolis gali pasiekti iki 10 ir daugiau centimetrų per metus.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
REKOMENDACIJA: „Visiems patariu gyventi trijų E principu: nestokoti energijos, entuziazmo ir empatijos“, – sakė vaikų endokrinologė gydytoja Vida Milė Liugaitė.
ĮKŪRĖJA: Vaikų endokrinologė gydytoja Vida Milė Liugaitė pasidžiaugė, kad per 40 Šiaulių endokrinologinės tarnybos veiklos metų buvo išaiškinta, gydyta ir pasiekta puikių rezultatų daugelio ligų atveju. „Bendradarbiauti turi tėvai, šeimos gydytojai ir gydytojai specialistai, tada bus pasiekta puikiausių rezultatų“, – sakė medikė.