
Naujausios
Endokrinologė ragina neignoruoti lėtinių ligų
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos endokrinologijos kabinetą pacientai skuba ne tik tada, kai sunkiai serga. Gydytojo endokrinologo konsultacijos būtinos, nes diagnozavus lėtinę ligą, dažniausiai reikia stebėti pacientą, jei skirtas gydymas, reikia įvertinti ar gydymo nereikia koreguoti. Jei lėtinė endokrinologinė liga ignoruojama, pasekmės gali būti rimtos.
Zita KATKIENĖ
Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė
Endokrininės liaukos – endokrinologo rūpestis
Konsultacijų poliklinikos gydytojai endokrinologei Vilijai Guntaitei kartais tenka susidurti su situacija, kai žmogus nežino, ką daro ir kokias ligas gydo gydytojas endokrinologas.
Dažniausiai pas endokrinologą ateina pacientai, sergantys skydliaukės ligomis ir cukriniu diabetu. Daug rečiau gydytojai tenka konsultuoti pacientus, kuriems įtariamos ar nustatytos antinksčių, paraskydinių liaukų, hipofizės, lytinių liaukų ir kiti, dar retesni, sutrikimai.
Sutrikus skydliaukės veiklai, kai ši liauka hormonų pagamina per mažai arba per daug, pasireiškia tam tikri simptomai. Hipotirozė – būklė, kai organizme skydliaukės hormonų trūksta, pasireiškia didesniu nuovargiu, mieguistumu, šalčio netoleravimu, gali patinti veidas, plaštakos ar kojos, prikimti balsas, išsausėti oda, slinkti plaukai, didėti kūno svoris, pasireikšti vidurių užkietėjimas.
Priešinga hipotirozei būklė – hipertirozė, kai skydliaukė hormonų pagamina per daug. Liga pasireiškia didesniu jautrumu, nuotaikių kaita, nemiga, šilumos netoleravimu, suintensyvėjusiu prakaitavimu, gali jaustis dažnas širdies plakimas, rankų ar viso kūno drebulys, nuovargis, padažnėti tuštinimasis, slinkti plaukai, mažėti kūno svoris.
Endokrinologė V. Guntaitė sako, jog minėti simptomai būdingi ir daugeliui kitų ligų, tačiau jei yra simptomų visuma, verta atlikti skydliaukės hormonų (laboratorinius kraujo) tyrimus ir įvertinti, ar nėra skydliaukės veiklos sutrikimo. Vyresnio amžiaus žmonėms minėti simptomai dažnai būna ne tokie ryškūs, todėl medikė jiems rekomenduoja profilaktinį skydliaukės hormonų tyrimą atlikti kartą per metus.
Taip pat esant tam tikroms skydliaukės ligoms, skydliaukė labai padidėja, dažnai gali matytis tiesiog pažvelgus į paciento kaklą – tada žmogus gali jausti ir diskomfortą kaklo srityje, gali būti sunku ryti maistą ar kvėpuoti.
Pacientai ir gydomi, ir stebimi
Kokios pagalbos gali sulaukti pacientas, kuriam nustatytas skydliaukės veiklos sutrikimas?
Nustačius skydliaukės veiklos sutrikimą, endokrinologas, dažniausiai atlikęs dar keletą papildomų tyrimų, pacientui skiria gydymą. Jei nustatoma, kad skydliaukė pagamina nepakankamai hormonų, skiriama pakaitinė terapija skydliaukės hormonais. Jei nustatoma, kad skydliaukės hormonų organizme yra per daug, skiriami vaistai, slopinantys skydliaukės veiklą. Kai vaistais nepavyksta skydliaukės hormonų gamybos nuslopinti, pacientas nukreipiamas gydymui radioaktyviuoju jodu ar skydliaukės operacijai.
„Paskyrus medikamentinį gydymą, tiek hipotirozės, tiek hipertirozės atveju, reikia stebėti kraujo tyrimų dinamiką, koreguoti vaistų dozes“, – teigia specialistė.
Gydytoja sako, jog būna ir taip, kad žmogus serga skydliaukės liga, tačiau nieko nejaučia. Mat skydliaukės ligų simptomai atsiranda tik tada, kai būna sutrikusi skydliaukės veikla. Tačiau yra skydliaukės ligų, kai skydliaukėje stebima struktūrinių pakitimų, tačiau skydliaukė funkcionuoja gerai. Anot endokrinologės, tada minėtų simptomų pacientas neturėtų jausti, o jeigu kokių nors sveikatos sutrikimų ir yra, negalima jų tiesiogiai susieti su skydliaukės patologija.
Dažniausios skydliaukės ligos, kurių metu pacientas nieko nejaučia: mazginė struma ir lėtinis tiroiditas be skydliaukės veiklos sutrikimo. Esant šioms ligoms skydliaukėje yra struktūrinių pakitimų, kurie įvertinami skydliaukę čiuopiant bei tiriant ultragarsu.
„Nustačius tokius pakitimus skydliaukėje, jie turi būti stebimi. Stebėjimas yra reikalingas tam, kad būtų galima įvertinti, ar esantys pakitimai eigoje nesikeičia, ar neatsiranda požymių, kurie būdingi onkologinėms skydliaukės ligoms“, – sako endokrinologė.
Ultragarsu aptikus požymių, kurie būdingi onkologinėms skydliaukės ligoms, atliekama aspiracinė punkcija – procedūra, kurios metu adata įduriama į įtartiną pakitimą (dažniausiai mazgą) skydliaukėje ir taip paimama tiriamosios medžiagos – skydliaukės ląstelių – kurios vėliau žiūrint mikroskopu įvertinamos, ar neturi piktybinėms ląstelėms būdingų pakitimų.
Tačiau, kai žmogus nieko nejaučia, dažnai ir užmiršta pasitikrinti, todėl gydytoja V. Guntaitė įspėja, jog jei kada nors yra buvę kokių nors pakitimų skydliaukėje, tikrai nederėtų apie juos pamiršti ar ignoruoti. Juo labiau kad pasaulyje stebima skydliaukės onkologinių ligų daugėjimo tendencija.
Viena vertus, tokia situacija yra dėl geresnių diagnostinių galimybių, nes ir ligoninėje endokrinologai gali naudotis modernia diagnostine įranga, dirba profesionalūs specialistai. Ypač svarbūs medicinos biologai, gebantys tiksliai diagnozuoti pakitimus.
Zitos KATKIENĖS nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja endokrinologė Vilija Guntaitė ragina neignoruoti lėtinių endokrininių ligų ir lankytis pas specialistą.