Naujausios
Erkių taikinyje ir grybautojai
Šiaulių visuomenės sveikatos centro specialistai įspėja, kad į miškus grybauti išsiruošę gyventojai turėtų išlikti budrūs – prasidėjo antrasis erkių aktyvumo periodas. Per 7 šių metų mėnesius Šiaulių apskrityje užregistruoti 71 Laimo ligos ir 9 erkinio encefalito atvejai.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Sergamumas išaugo
Šiaulių visuomenės sveikatos centro duomenimis, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, stebimas padidėjęs sergamumas erkių platinamomis ligomis.
„Per 7 šių metų mėnesius Šiaulių apskrityje užregistruotas 71 Laimo ligos atvejis, kai per praėjusių metų tą patį laikotarpį – 46 atvejai, ir 9 erkinio encefalito atvejai, kai 2013 metais per tą patį laikotarpį – 7 atvejai“, – suskaičiavo Milda Baranauskienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.
Pasak specialistės, sergamumas Laimo liga padidėjo visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Joniškio rajoną.
Didžiausi sergamumo Laimo liga rodikliai stebimi Šiauliuose, Šiaulių ir Pakruojo rajonuose, erkiniu encefalitu – Šiauliuose, Akmenės ir Pakruojo rajonuose. Mirties atvejų nuo erkinio encefalito neužregistruota.
„Šiaulių apskrities gyventojams dažniausiai infekuotos erkės įsisiurbė būnant parkuose, poilsiavietėse, miškuose, gyvenamosiose vietose“, – sakė M. Baranauskienė.
Dažniausiai susirgę asmenys kaip užsikrėtimo vietas nurodo Šiaulių Dainų, Rėkyvos ir Salduvės parkus, Kužių (Šiaulių r.), Bubių (Šiaulių r.), Tytuvėnų (Kelmės r.), Pakražančio seniūnijos (Kelmės r.), Klovainių seniūnijos (Pakruojo r.), Grinkiškio (Radviliškio r.), Kuršėnų (Šiaulių r.), Papilės apylinkių (Akmenės r.) miškus.
Liga palieka pėdsakus
„Ir erkinis encefalitas, ir Laimo liga – grėsmingos savo pasekmėmis infekcijos, tačiau Laimo ligos sukėlėjai jautrūs antibiotikams. Laiku pradėjus gydymą, nuo Laimo ligos visiškai pasveikstama, bet skiepų nuo Laimo ligos vis dar nėra“, – sakė specialistė.
M. Baranauskienė pasakoja, kad erkinis encefalitas – sunkiai gydoma ir pavojinga liga, sukelianti ilgalaikes pasekmes, neretai pakeičiančias gyvenimo kokybę.
Apie 10 procentų visų sirgusiųjų erkiniu encefalitu pasireiškia sunkūs liekamieji reiškiniai: paralyžiai, traukuliai, psichikos sutrikimai, pusiausvyros sutrikimai.
„Erkinio encefalito virusu užsikrečiama įkandus infekuotai erkei bei vartojant nevirintą ožkų, karvių pieną. Erkės perduoti virusą gali tik tada, kai erkė turi kontaktą su krauju. Vienintelė efektyviausia apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai“, – sakė specialistė.
Erkių stebėsena
Šiauliuose ir Radviliškio rajone erkių aktyvumo laikotarpiu vykdomi sezoniniai erkių gausos stebėjimai pasirinktose teritorijose bei renkamos erkės boreliozės sukėlėjų nustatymui.
„Šiais metais atlikta 13 nuolatinių erkių gausos stebėjimų Radviliškio rajone – Linkaičių miške bei 16 papildomų erkių gausos stebėjimų Šiaulių parkuose bei Šiaulių rajone esančiuose Paraudžių, Bubių bei Pageluvio miškuose. Priklausomai nuo pasirinktos vietovės, vieno kilometro maršrute vidutiniškai aptinkama nuo 2 iki 20 erkių“, – pasakojo M. Baranauskienė.
Pasak specialistės, gegužės-liepos mėnesiais pasirinktuose Šiaulių ir Radviliškio rajonų miškuose buvo surinktos ir pristatytos Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijai erkės užkrėstumo Laimo ligos sukėlėjais nustatymui.
Erkių infekuotumas Laimo ligos sukėlėjais skirtingas: 27,5 procento – Paraudžių miške (Šiaulių r.), 16,7 procento – Daujotavos miške (Radviliškio r.), 35,9 procento – Butkių miške (Radviliškio r.).
Rūpestis savimi ir aplinka
„Vykstant į gamtą būtina pasirūpinti tinkama apranga, kad kuo mažiau būtų atvirų kūno vietų – taip erkėms sunkiau patekti ant kūno“, – patarė M. Baranauskienė.
Specialistė gamtoje rekomenduoja vilkėti ilgas kelnes, palaidines ilgomis rankovėmis, drabužiai turėtų būti šviesūs, kad lengviau būtų pastebėti ropojančią erkę. Grįžus į namus atidžiai apsižiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
Siūlo nepamiršti erkes atbaidančių priemonių, jas būtina naudoti pagal gamintojo nurodymus.
Erkių aktyvumo periodu rekomenduojama vartoti tik pasterizuotą ar virintą karvių, ožkų pieną, kurios ganosi miškingose vietovėse, kad neužsikrėsti erkiniu encefalitu.
„Svarbu sudaryti erkėms nepalankias sąlygas gyventi ir vystytis rudenį. Parkuose, soduose, gyvenamųjų namų teritorijose sugrėbti lapus, išnaikinti beverčius krūmus, išvežti augalinės kilmės šiukšles“, – siūlė specialistė.
Po įkandimo – savijautos stebėsena
M. Baranauskienė išvardijusi veiksmų planą, kaip reikėtų elgtis aptikus įsisiurbusią erkę pamini vieną svarbiausiųjų – nepanikuoti.
„Aptikus erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Erkės nereikėtų niekuo tepti, nespausti jos pilvelio. Pincetu sučiupti erkę kaip galima arčiau galvos ir truktelėti atgal“, – dėstė moteris.
Ištraukus erkę, pasak specialistės, žaizdelę būtina apiplauti vandeniu su muilu. Jei odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos negalima draskyti, organizmas pats pašalins svetimkūnį.
„Kalendoriuje pažymėkite įkandimo dieną ir stebėkite įkandimo vietą bei bendrą sveikatos būklę. Jeigu per 1 mėnesį po įkandimo susirgote, pasireiškė į gripą panašūs simptomai: karščiavimas, galvos, raumenų skausmai, įkandimo vietoje atsirado raudona dėmė praneškite gydytojui apie įkandimo dieną, tai palengvins nustatant ligos diagnozę“, – sakė M. Baranauskienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PATARIMAS: „Vykstant į gamtą būtina pasirūpinti tinkama apranga, kad kuo mažiau būtų atvirų kūno vietų – taip erkėms sunkiau patekti ant kūno“, – sakė Milda Baranauskienė, Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.