Naujausios
Gelbėjimosi ratas nuo senatvės ligų
Motina, neatpažįstanti savo vaikų. Senutė, linkusi vaginti socialines darbuotojas ir į svečius užsukusius giminaičius. Močiutė, patikinti sukčiais, pranešančiais apie anūko avariją ir atiduodanti visas santaupas, nors vėliau prisimena, kad jokio anūko neturi.
Tai psichinės sveikatos pablogėjimą rodantys simptomai, kurie siejami su senatvine demencija, Alzheimerio ir kitomis psichikos ligomis.
Ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant senų žmonių jų psichikos sveikata tampa iššūkiu visoje Europoje.
Apie tai Kelmėje vykusioje teorinėje-praktinėje konferencijoje apie sveiką senėjimą kalbėjo Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Dažniausia – demencija
„Žmogui senstant sulėtėja jo mąstymas, silpnėja atmintis, mažėja energijos. Vargina bendri negalavimai: silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito ir svorio pokyčiai, – kalbėjo O. Davidonienė. – Tačiau tai nesutrikdo žmogaus darbingumo.“
Tačiau kartais šiuos senatvės požymius lydi ir psichikos pokyčiai. Jie rodo, jog jau esama sutrikimų. Jie pasireiškia emocijų svyravimu, padidėjusiu dirglumu, nuolatiniu nepasitenkinimu.
Gali būti, jog nerimas žmogų kankina dėl baimės, kad jis gali nesugebėti atlikti įprastų darbų. Brandaus amžiaus žmones neretai kankina vienatvė, nereikalingumo jausmas. Baimė, nerimas, panika, miego sutrikimai priskiriami neurozinio tipo ligoms.
Tačiau žymiai pavojingesni afektiniai sutrikimai, kurie pasireiškia depresija, manija, ir demencijos, pasireiškiančios Alzheimerio liga.
Demencija tarp vyresnio amžiaus žmonių labiausiai paplitusi psichikos liga. Tai neišgydomas, progresuojantis sutrikimas. Šia liga sergantis žmogus tampa nedarbingas, nesavarankiškas, visiškai priklausomas nuo aplinkinių.
Liga tampa ne tik medicinine, bet ir socialine problema. Sergantįjį tenka nuolat globoti. Liga turi neigiamos įtakos ir globojantiems asmenims.
Europoje įvairiomis demencijos atmainomis serga apie 10 milijonų žmonių. Manoma, jog po 20 metų šis skaičius padvigubės. Jeigu skaičiuosime demencija sergančių žmonių globėjus, šeimos narius, artimuosius, matysime, jog su šia liga Europoje susiduria apie 29 milijonai žmonių.
Dažniausia demencijos atmaina – Alzheimerio liga. O. Davidonienės teigimu, Lietuvoje nuo 2001 iki 2010 metų sergamumas šia liga išaugo daugiau kaip dvigubai. O 2012 metais šimtui tūkstančių gyventojų teko 1347 sergantys Alzheimerio liga.
Medikė mano, jog didėjančius skaičius lėmė ne tik susirgimų daugėjimas, bet ir pagerėjusi ankstyvų silpaprotysčių diagnostika. Ir tai į naudą, nes anksčiau nustatyta liga gali būti pristabdoma. Ilgiau išsaugomas žmogaus savarankiškumas.
Įvairiapusė ir nuolatinė fizinė veikla sulėtina pažinimo proceso silpnėjimą, atitolina senatvinės silpnaprotystės patologinius procesus.
Atsargiai – depresija!
Ne ką mažiau už senatvinę demenciją tarp garbaus amžiaus žmonių paplitusi ir depresija. Tai dar pavojingesnė liga. Pavyzdžiui, Kelmės rajone yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai vieniši senyvo amžiaus žmonės patys sau atėmė gyvybę.
Dažniausiai, pasijutę niekam nereikalingi, nusižudo vyrai. Bet buvo atvejų, kai nusižudė ir moterys, turinčios suaugusių vaikų, kurie, matyt, neparodė pakankamai dėmesio. Yra nusižudę ir Senelių namų globotinių.
O. Davidonienė tvirtina, jog suicidinės mintys aplanko daugelį vyresniame amžiuje depresija susirgusių žmonių. Juos slegia kaltės jausmas dėl to, kad apsunkina darbingus artimuosius.
Teigiama, jog Lietuvoje depresija serga 15 – 20 procentų vyresnių nei 65 metų žmonių. Depresija dažniau serga globos namuose gyvenantys žmonės. Ši liga paliečia 9,3 procento savo namuose, įprastoje aplinkoje gyvenančių žmonių ir 27 procentus globos namų gyventojų.
Prognozuojama, jog 2020 metais depresija užims antrąją vietą kaip neįgalumo arba mirties priežastis.
Šią ligą lemia senėjimo pokyčiai, netektys, stresas, vienatvė, pašalinis vaistų poveikis, socialinės priežastys – skurdas, atskirtis, dezintegracija.
Dėl depresijos paprastai pablogėja ir fizinė žmogaus sveikata.
Nenurašyti seno žmogaus
Medikai tvirtina, jog vyresnio amžiaus žmogus kuo ilgiau privalo gyventi savo įprastoje aplinkoje, dalyvauti vaikų ir kitų artimųjų gyvenime, visuomeninėje veikloje.
Užsienyje panašiai ir elgiamasi. Devyniasdešimtmetį peržengusios senutės ir seneliai dar gyvena savo namuose. Jiems samdomi prižiūrėtojai. Ne viena lietuvė moteris turi darbo prižiūrėdama senelius užsienyje.
Ten išspręsta ir finansinė geriatrijos problema. Nemažą dalį lėšų senelių priežiūrai artimieji gauna iš sveikatos draudimo fondo, nes būdami darbingo amžiaus mokėjo atskirą mokestį. Tai palengvina finansinę naštą. Be to, seneliai gauna ir nemokamų slaugos specialistų paslaugų.
Lietuvoje labai retas senelis turi galimybę nusisamdyti nuolat su juo būnančią prižiūrėtoją. Tenkinasi tuo, kad aplanko vaikai ir socialinės darbuotojos.
Tačiau vyresnio amžiaus žmonės gelbstisi patys aktyviai dalyvaudami bendruomenių gyvenime, meno saviveikloje, sportuodami, keliaudami, skirdami laiko savo pomėgiams.
Pavyzdžiui, Kelmėje įsikūręs senjorų klubas „Artimi“ nuo dvasios ligų apsaugo nemažą pulką garbaus amžiaus žmonių. Nemažai vyresnio amžiaus kelmiškių lanko Trečiojo amžiaus universitetą. Buvusieji inteligentai – nuolatiniai bibliotekos, kultūros centro renginių lankytojai.
Deja, ne kiekvienas senyvas žmogus pozityviai žvelgia į savo senatvę. Kai kurie jaučia atskirtį dėl finansinių problemų, menkesnio išsilavinimo ar neišlavintų bendravimo įgūdžių. Jiems padėti turėtų socialiniai darbuotojai, medikai, kaimynai.
Europos Sveikatos apsaugos Ministrų Taryba svarstė klausimą dėl pagyvenusių žmonių psichikos sveikatos ir gerovės. Pabrėžta, jog visos Europos šalys šią problemą turi spręsti visais lygiais: šeimos, bendruomenės, individualiu.
Ministrai ragino visuomenę kitaip pažvelgti į žmogaus senėjimo fenomeną. Kuo ilgiau vyresnio amžiaus žmogus turi išlikti darbo rinkoje, dalyvauti visuomenės gyvenime. Raginta puoselėti jaunosios ir vyresniosios kartos solidarumą, neleisti seniems žmonėms skursti ir jausti socialinę atskirtį.
Kadangi senų žmonių populiacija didėja ir ateityje gausės, naujausių technologijų kūrėjai raginami jas pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms, kad jie nesijaustų atsilikę nuo gyvenimo.
Autorės nuotr.
PAVOJAI: Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė tvirtina, jog senatvės depresija kelia didelių pavojų, todėl vyresnius žmones reikia kuo ilgiau išlaikyti darbo rinkoje, rūpintis jų užimtumu pagal pomėgius ir stengtis, kad kuo ilgiau gyventų savo namų aplinkoje.
KLUBAS: Į senjorų klubą susibūrę Kelmės rajono vyresnio amžiaus žmonės keliauja, muzikuoja, linksmai leidžia laisvalaikį ir neturi kada sirgti senatvės ligomis.
DARBAS: Garbaus amžiaus šaukėniškė Elena Burdulienė dirbo mokytoja. Išėjusi užtarnauto poilsio, pardėjo vadovauti Šaukėnų kraštotyros muziejui. Nors perkopė aštuonis savo gyvenimo dešimtmečius su entuziazmu eina į darbą.
POMĖGIS: Vašilėnų kaimo gyventoja, buvusi bibliotekininkė Garbenienė išėjusi užtarnauto poilsio parašė ir išleido dvi knygas apie Karklėnų kaimą, kurioms prireikė papildomo leidimo.