Naujausios
Geltonoji dėmė atima akių šviesą
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyboje Kaune dirbanti gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, jog kasdien iš dešimties atvykstančių prastai matančių pensininkų šeši serga amžine geltonosios dėmės degeneracija. Šia liga vis dažniau serga ir darbingo amžiaus žmonės.
Ilona ŠNARIENĖ
redakcija@skrastas.lt
Nekreipiama dėmesio
Geltonoji dėmė, esanti pačiame akies tinklainės centre — šviesai jautriausioje dalyje, atsakinga už tai, ką mes matome tiesiai priešais save, padeda mums matyti smulkias detales, svarbias rašant ar skaitant, taip pat suteikia galimybę matyti spalvas.
Dabartiniu metu ši klastinga liga dažniausiai pasitaikanti regėjimo praradimo priežastis. Pensinio amžiaus žmonės, anot Dalios Buragienės, pas gydytojus neskuba, nes dėl suprastėjusio regėjimo kaltina senatvę.
„Liga neužklumpa staiga, vos tik atšventėte 65-ąjį gimtadienį, — užtikrina medikė. — Pirmieji ligos požymiai, kuriuos pradeda jausti geltonosios dėmės degeneracija sergantis žmogus, tai netaisyklingi vaizdai, iškraipytos linijos, didesni arba mažesni, nei yra iš tikrųjų, daiktai ar kiti objektai. Kadangi pakitimai būna nedideli, dauguma į pirmuosius ligos požymius nekreipia dėmesio ir į gydytojus nesikreipia tol, kol regėjimas visiškai nepablogėja“.
Liga ėmė sparčiai jaunėti. Darbingo amžiaus žmonės, progresuojant ligai, priversti atsisakyti aktyvaus gyvenimo, nes tampa sunkiau arba išvis neįmanoma skaityti, vairuoti automobilį. Tiesios linijos atrodo kreivos arba sutrūkinėjusios, todėl sunku atlikti kasdienius ruošos darbus, didesnė kritimų ir kaulų lūžių tikimybė, trečdaliui ligonių išsivysto klinikinė depresija.
Tikslios priežastys neaiškios
Tikslios priežastys, sukeliančios šią klastingą ligą, nėra aiškios.
Meškos paslaugą daro pašėlęs šiuolaikinis gyvenimo būdas, ypač visuotinė elektrifikacija. „Žmogus retai kada būna visiškoje tamsoje, jį nuolat supa šviesos šaltiniai — tinklainėje vyksta fotodinaminės reakcijos, susijusios su ląstelių oksidaciniu pažeidimu“, — aiškina gydytoja D. Buragienė, paguosdama, jog ryšio tarp geltonosios dėmės degeneracijos ir darbo kompiuteriu kol kas nenustatyta.
Ląstelių oksidacinius procesus ypač skatina rūkymas. Tai, anot medikės, patvirtina moksliškai pagrįsti tyrimai.
Susirgti šia negalią sukeliančia liga įtakos turi ir rasė — šviesiaodžiai ir žydrų akių žmonės turi mažiau pigmento odoje ir akyse, todėl rizika susirgti geltonosios dėmės degeneracija yra didesnė. Įtakos turi ir lytis — moterims geltonosios dėmės degradacija išsivysto dažniau negu vyrams.
Profilaktinės galimybės mūsų rankose
Gydytoja D. Buragienė sako, jog norint padėti savo akims, itin svarbu laiku suspėti laiku pasirūpinti šios ligos profilaktika. „Nors negalima pakeisti amžiaus, lyties ir genų, įmanoma kontroliuoti kitus aplinkos faktorius, kurie gali būti susiję su geltonosios dėmės degeneracija. Apsaugodami savo akis nuo saulės, metę rūkyti, galite pristabdyti negailestingos ligos progresavimą“, — primena gydytoja.
Akims labai svarbu ir ką jūs valgote. Organizmas regėjimui ypač svarbių medžiagų — liuteino bei zeaksantino — nesintetina, o gauna su maistu. Pagrindinis jų šaltinis — augalinės kilmės maistas. Ypač jų gausu kiaušinio trynyje, apelsinų sultyse, grūduose, geltonojoje paprikoje, tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse: žirniuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose.
PAVOJUS: Gydytoja oftalmologė Dalia Buragienė sako, kad amžinė geltonosios dėmės degenerecija „jaunėja“. Darbingo amžiaus žmonės, progresuojant ligai, priversti atsisakyti aktyvaus gyvenimo.