Naujausios
Geriems darbams paskatino dėdės liga
Šiaulietis kraujo donoras Vidas Kriščiūnas pirmąkart kraujo davė būdamas studentu. „Pasakė, kad reikia ir nuėjome“, – pasakoja donoras, tada nesusimąstęs, kokį kilnų darbą atliko būrelis jaunų studentų. Tik vėliau, sunkiai susirgus jo dėdei, suprato, jog daryti kilnius darbus – savaime suprantama.
Ilona Šnarienė
redakcija@skrastas.lt
Pagalba kitam suteikia pasitenkinimą
„Jei žinai, kad gali duoti – reiškia, ir pats esi turtingesnis, nes turi kuo pasidalinti“, – tvirtina 41 kartą neatlygintinai kraujo davęs Vidas Kriščiūnas. Donoro nuomone, adatos bakstelėjimas į veną – tik akimirką trunkantis mažytis diskomfortas, kurį ištverti galime kiekvienas. Apie atlygį už duotą kraują jis nė nepagalvojęs.
Donorui neteko sutikti žmonių, kurie, duodami kraujo, būtų kuo nors užsikrėtę. „Tai neįmanoma, – tikina V. Kriščiūnas, – nes vienintelis kontaktas yra per adatą su oda. Dūrio vieta kruopščiai nuvaloma dezinfekuojamuoju skysčiu ir paimama standartinė kraujo dozė – 450 ml.“
Donoras pasakoja, kad vienas svarbiausių šių laikų privalumų – vienkartinės kraujo surinkimo sistemos. Tvarsliava ir kitos medicininės priemonės, pradedant adatėle, kuria duriama į pirštą, ir baigiant kraujo maišelių sistema, kurioje yra speciali sterili adata, naudojama tik konkrečiam donorui kraujo ėmimo metu.
Anksčiau V. Krikščiūną trikdydavo svarstyklės, kuriomis sverdavo kraujo pripildytą maišelį. „Tokias pačias svarstykles prekeiviai naudojo ir turguje – ant vienoje pusėje kybančios lėkštės dėdavo bulves, ant kitos – svarmenis. Matydamas, kaip medicinos darbuotoja sverdavo mano kraują, mintyse kaskart lygindavau jį su bulvėmis ir apgailestaudavau, kad kraujui, kaip neįkainojamam gyvybės eliksyrui, stingama pagarbos“, – sako V. Kriščiūnas.
Sveikata nesiskundžia
Donoras džiaugiasi, kad sveikata dar neteko skųstis, todėl nereikia kitų pagalbos prašyti, kol kas su džiaugsmu pats ją dalija.
„Pagal galimybes stengiuosi gyventi sveiką gyvenimo būdą – savaitgaliais mėgstu pabėgioti. Aktyvus gyvenimo būdas pastūmėjo tapti pėsčiųjų žygių asociacijos nariu. Kartu su bendraminčiais pėsčiomis keliaujame po Lietuvą ir Europą. Žygiai pakelia nuotaiką, nuo kurios ir priklauso mūsų kūno savijauta, – pasakoja donoras. – Valgau viską, ko reikalauja organizmas. Negeriu kavos, nes man ji neskani“.
Pasiryžti kraujo donorystei donoras paskatino ir savo sūnų bei keletą bendradarbių.
„Dažniausiai į kraujo centrą nueinu pats, tačiau būna, kad centro darbuotojai paskambina patys. Kraujo pritrūksta ypač vasarą, kai dauguma išvykę atostogauti. Yra tekę duoti kraujo ir ekstremaliomis aplinkybėmis, – pasakoja donoras. – Buvau kelyje, kai kažkam prireikė mano pagalbos. Minutę sudvejojau – juk esu nepasiruošęs. Prieš eidamas duoti kraujo laikausi visų medikų nurodymų – išgeriu daugiau nei įprastai skysčių, stengiuosi būti pailsėjęs ir panašiai. Tačiau netrukus apsukau mašiną ir nuskubėjau kraujo donorystės centro link“.
Donorais gali būti daugelis
Pasak Šiaulių kraujo donorystės centro gydytojos transfuziologės Eleonoros Suchorukovienės, manoma, kad Lietuvoje kraujo donorais gali būti daugiau nei 60 procentų gyventojų. Likusieji yra netinkami dėl amžiaus ir nepakankamos sveikatos.
Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas ir veiksnus 18-65 metų asmuo, savanoriškai pateikęs raštišką sutikimą.
Prieš patvirtinant, kad asmuo tinkamas kraujo donorystei, jam ne tik atliekami kraujo tyrimai, bet ir pokalbio su gydytoju metu matuojamas kraujospūdis, stebima širdies veikla, analizuojami donoro apklausos anketoje pateikti duomenys apie sveikatos būklę, persirgtas ligas, patirtas traumas, vartojamus medikamentus, darbo pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes.
„Kiekvienas turime suprasti, kad kraujo donorystė – ligonių gydymas. Kartu tai naudinga ir pačiam donorui, nes jis nemokamai ištiriamas dėl infekcinių susirgimų, hepatitų B, C, AIDS ir sifilio“, – sako gydytoja, patikindama, jog kraujo ėmimo metu nėra net menkiausios rizikos užsikrėsti, nes visi instrumentai ir priemonės yra naudojami tik vieną kartą, o kraujas imamas į sterilius vienkartinius plastikinius maišelius.
Nemažai žmonių, norinčių duoti kraujo, vasarą to padaryti negali, mat dėl karštų orų dažniau nei įprastai pastebimi nežymūs donorų sveikatos sutrikimai: padidėjęs kraujospūdis, prasta bendra savijauta. Tokie žmonės negali duoti kraujo, nes gali pakenkti savo organizmui.
Moterys kraujo gali duoti keturis kartus per metus, o vyrai – 5 kartus. Pertraukos tarp kraujo dotacijų privalo būti ne trumpesnės nei 60 dienų. Būsimasis donoras turi sverti ne mažiau kaip 50 kg. Pavyzdžiui apie 50 kg. sveriantis žmogus turi vidutiniškai apie 5 litrus kraujo, todėl medikai iš tų, kurie nesveria 50 kg, kraujo neima, kad nepakenktų.
Autorės nuotr.
MOTYVAI: Donoras Vidas Kriščiūnas sako, kad dažnai donorais tampama tik susidūrus su nelaime, kai pačiam ar artimajam prireikia kraujo. „Pasveikę, ar paveikti artimojo nelaimės, žmonės nusprendžia grąžinti moralinę skolą – dovanoti kraujo“, – sako donoras.