Gudobelės ir sukatžolės – pagalba širdžiai iš gamtos

Gu­do­be­lės ir su­kat­žo­lės – pa­gal­ba šir­džiai iš gam­tos

Šian­dien vis dau­giau dar­bin­go am­žiaus žmo­nių su­si­du­ria su šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Su šir­dies veik­la su­si­ję ne­ga­la­vi­mai ypač var­gi­na 50 me­tų ri­bą per­žen­gu­sius žmo­nes. Gu­do­be­lės, su­kat­žo­lės ir va­le­ri­jo­nas pui­kiai ži­no­mi dėl šir­dies dar­bą ge­ri­nan­čių sa­vy­bių.

Gu­do­be­lė – se­nos šir­dies vais­tas

Anot fi­to­te­ra­peu­to Vir­gi­li­jaus Skir­ke­vi­čiaus, vais­ti­nių au­ga­lų de­ri­ni­mo tra­di­ci­jos skai­čiuo­ja šimt­me­čius. O šian­dien vais­tin­gie­ji au­ga­lai tam­pa vis po­pu­lia­res­nė ir sau­ges­nė al­ter­na­ty­va ne­sku­ban­tie­siems iš­kart grieb­tis che­mi­nių pre­pa­ra­tų.

V. Skir­ke­vi­čius tei­gia, kad dėl sa­vo sa­vy­bių gu­do­be­lė daž­nai va­di­na­ma se­nos šir­dies vais­tu, nes ypač re­ko­men­duo­ja­ma 50 me­tų ri­bą per­žen­gu­siems žmo­nėms, kai silps­ta šir­dis, su­trin­ka krau­jo­ta­ka, daž­nė­ja pul­sas, at­si­ran­da du­su­lys, per­mu­ši­mai, sun­ku­mas šir­dies plo­te, ne­ri­mas, pa­di­dė­ja cho­les­te­ro­lio kie­kis.

Gu­do­be­lės stip­ri­na šir­dies rau­me­nį, ge­ri­na krau­jo­ta­ką ir krau­jo apy­ta­ką sme­ge­ny­se, ma­ži­na cho­les­te­ro­lio kie­kį, ra­mi­na cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą. Tin­ka ka­muo­jant skaus­mams šir­dies plo­te, ne­mi­gai, daž­nam šir­dies pla­ki­mui, tirps­tant kai­ria­jai ran­kai.

Su­kat­žo­lė gy­do ir ra­mi­na

Su­kat­žo­lės ra­mi­na cent­ri­nę ner­vų sis­te­mą, lė­ti­na šir­dies rit­mą, ma­ži­na krau­jos­pū­dį. Pa­ta­ria­ma var­to­ti ser­gant šir­dies ir krau­ja­gys­lių neu­ro­ze, šir­dies rau­mens už­de­gi­mu, tu­rint šir­dies ydą. Dėl ra­mi­na­mo­jo po­vei­kio su­kat­žo­lės pa­de­da gy­dy­ti dep­re­si­ją, ma­ži­na ne­ri­mą, stre­są.

Su­kat­žo­lių pre­pa­ra­tai, kaip ir gu­do­be­lės, re­ko­men­duo­ja­mi vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, ta­čiau ne­pa­ta­ria­ma var­to­ti tiems, ku­rių že­mas krau­jos­pū­dis ir lė­tas šir­dies rit­mas.

„Kar­tu su gu­do­be­le ir su­kat­žo­le la­bai ver­tin­gas va­le­ri­jo­nas, pa­si­žy­min­tis ner­vi­nę sis­te­mą stip­ri­nan­čio­mis ir spaz­mus mažinančiomis sa­vy­bė­mis. O jei kan­ki­na daž­nai šir­dies li­gas ly­din­tis ne­ri­mas, stre­sas, is­te­ri­ja ar gal­vos svai­gi­mas, ge­riau­sia, ką gam­ta ga­li pa­siū­ly­ti, tai va­le­ri­jo­no šak­nis ir iš jos ga­mi­na­mos vais­tų for­mos“, – pa­sa­ko­ja V. Skir­ke­vi­čius.

Au­ga­lų te­ra­pi­ja

Gu­do­be­lė, su­kat­žo­lė ir va­le­ri­jo­nas nau­do­ja­mi ku­riant pre­pa­ra­tus šir­dies ir krau­ja­gys­lių ne­ga­la­vi­mams mal­šin­ti ir gy­dy­ti. Šias žo­le­les ga­li­ma rink­ti pa­tiems, džio­vin­tis bei ruoš­tis ar­ba­tą. Ta­čiau tai tin­ka žmo­nėms, ne­tu­rin­tiems rim­tes­nių svei­ka­tos su­tri­ki­mų.

Var­to­to­jams yra siū­lo­ma dau­gy­bė pre­pa­ra­tų su šio­mis žo­le­lė­mis – tab­le­čių, kap­su­lių. Ta­čiau var­to­jant pa­sta­rą­sias, ga­li tek­ti il­giau lauk­ti, kol mū­sų or­ga­niz­mas pa­si­sa­vins veik­lią­sias me­džia­gas, taip pat ky­la pa­vo­jus su­dir­gin­ti skran­džio glei­vi­nę.

Vie­nas iš se­niau­sių au­ga­li­nės te­ra­pi­jos bū­dų – žo­le­lių tink­tū­ros.

Svar­bu – svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das

„Svei­kas gy­ve­ni­mo bū­das yra pa­grin­di­nė są­ly­ga ge­rai jaus­tis, iš­veng­ti li­gų ir svei­ka­tos su­tri­ki­mų, ati­to­lin­ti se­nat­vę, il­giau iš­lik­ti dar­bin­giems“, – įsi­ti­ki­nęs fi­to­te­ra­peu­tas.

Kiek­vie­nas iš mū­sų tu­ri­me są­mo­nin­gai rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta, už­siim­ti re­gu­lia­ria fi­zi­ne veik­la, svei­kai mai­tin­tis, skir­ti pa­kan­ka­mai lai­ko poil­siui, veng­ti nuo­la­ti­nio stre­so. Svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad gam­ta yra ge­ros sa­vi­jau­tos šal­ti­nis, to­dėl pa­si­vaikš­čio­ji­mu gry­na­me ore tu­rė­tu­me mė­gau­tis kuo daž­niau.

Si­mo­na KRA­SAUS­KIE­NĖ

Gu­do­be­lė ver­ti­na­ma kaip ma­ži­nan­ti krau­jo spau­di­mą, ge­ri­nan­ti šir­dies ir gal­vos sme­ge­nų krau­ja­gys­lių krau­jo­ta­ką au­ga­li­nė prie­mo­nė.

„Va­ka­rų eksp­re­so“ nuo­tr.