Gydytojais tapę pacientai gali sau pakenkti

Gydytojais tapę pacientai gali sau pakenkti

Šeimos gydytoja Kristina Vyšniauskienė sako, kad šiuolaikiniai pacientai pas gydytoją eina tik gydytis, o ne sveikatinimosi patarimų, patys sau diagnozuoja ligas internetu, gydosi parvežtais antibiotikais. „Kenkia sau labiau, negu padeda“, – perspėja šeimos gydytoja. Vis dar sunku motyvuoti gydytis vyrus, kurie ateina su nuostata „aš nesiskundžiu“.

Natalija KONDROTIENĖ

natalija@skrastas.lt

Atvirumas tarp dviejų žmonių

– Ar šeimos gydytojas yra visos šeimos gydytojas, ar vis dar tik vieno paciento?

– Šeimos gydytojo darbas – visavertis, kai pas jį gydosi visa šeima. Kai gydytojas žino tėvų, senelių, pusbrolių ligas, paveldimumo riziką, netgi psichologinę šeimos būseną – ne tik lengvina darbą, bet ir leidžia matyti plačiau situaciją.

Pavyzdžiui, ateina blogai besijaučiantis pacientas, ir matai, kad įtampa, stresas šeimoje išprovokavo ligos paūmėjimą, suaktyvėja lėtinės ligos, atsižvelgiama į situaciją renkantis gydymo taktiką. Jei šeimoje vienas susirgo onkologine liga, kiti šeimos nariai labai sunerimsta dėl savo sveikatos, nori išsitirti. Tokios situacijos ir norai – suprantami, lengviau ir greičiau randamas kontaktas bei susikalbėjimas. Kita situacija – jei senelis serga cukralige, gydytojas – atidesnis ir tikrina šeimos narius dėl šios ligos. Paveldimumo rizika – didelė, gydytojas mato dėsningumą, o tai gerina rezultatus.

Vis daugiau šeimos gydytoją renkasi ne tik šeima, bet ir giminė, tačiau  dar išlieka vieno paciento principas.

– Kiek pacientui svarbu išsikalbėti?

– Dažnai būna, kad pacientas kyšteli galvą „tik“ dokumento, „tik“ pasiklausti, „tik“ paduoti. Būna labai daug paslėpta už to „tik“.

Kiekvieną pacientą turi iš pradžių „prisipratinti“, kad atsivertų, nes tik glaudus bendradarbiavimas, pasitikėjimas atneša didžiulius rezultatus. Ar lengva sulaukti atvirumo? Dirbu be slaugytojos, tai kalbantis su pacientu lengviau ir greičiau sulaukiu atvirumo. Kai kurie pacientai itin uždari, reikia pačiai klausinėti, žodis po žodžio rinktis informaciją.

– Kiek ligos priklauso nuo psichologinės žmogaus būsenos?

– Daugumos pacientų ligos yra sukeltos įvairių baimių, streso, nuovargio, psichologinės įtampos, nerimo. Pacientai skundžiasi įvairiais skausmais, kardiologinės sistemos sutrikimais, nemiga, tačiau kai ima pasakoti apie save, supranti, kad žmogų kamuoja nuovargis, šeimoje ar darbe patiriamas stresas.

Atėjęs pacientas prašo tyrimų ir sako, kad tikrai yra liga. Siunti tirtis ir paaiškini, kad jeigu tyrimų rezultatai bus geri, jis turėtų atidžiau rūpintis savimi, ilsėtis. Tokių pacientų ateina labai daug.

– Ką rekomenduojate tokiems pacientams?

– Labiau mylėti save. Būtinas kitas gyvenimo ritmas, požiūrio keitimas. Susikurti reguliarią dienotvarkę, kai yra laiko, ir tinkamai pavalgyti, ir pailsėti, ir išsimiegoti 8–10 valandų. Rasti pomėgių, kurie padės atsikratyti streso, atrasti laiko pasivaikščioti, sportuoti, judėti. Nuolat vartoti vandenį. Būtinas cikliškumas maitinantis. Kol kas dažniausiai pacientų dienotvarkėje ir gyvenime vyrauja chaosas, o organizmui reikia ne to.

Internetu diagnozuojasi ligas, pasiskiria gydymą

– Ar pacientai ateina tik gydytis, ar su savo šeimos gydytoju tartis, konsultuotis dėl sveikatinimosi, mitybos, gyvenimo būdo pokyčių?

– Pacientas ateina tik gydytis arba ieškoti ligos. Dar nėra tokios tradicijos tartis dėl sveikesnės gyvensenos, mitybos pokyčių, sportavimo. Pastebėjau, jog vyrauja tokia nuomonė, jei einu pas gydytoją – gydymo ir vaistų, o apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą – „pagūglinsiu“.

– Kiek pacientai gydosi internete?

– Naudodamiesi internetu žmonės gydosi labai daug ir dažnai. Pasiskaitęs internete gali sau pritaikyti beveik visas ligas. Susvaigo galva? Toks simptomas prirašytas prie daugybės ligų. Suskaudo širdies plote? Gal jau ištiko miokardo infarktas?

Tokie internetiniai ligų ieškotojai sau pritaiko daugybę simptomų, vėliau padaro išvadas apie užklupusią ligą. Visa tai sukelia didžiulį nerimą. Ateina pas šeimos gydytoją ir pasako tiesiai šviesiai: man yra tas ir tas, man reikia tokio ir tokio gydymo. Tokį pacientą sunku nuginčyti, nes jis būna įsitikinęs savo tiesa.

Gerai, jei toks pacientas pirma ateina pas gydytoją. Nemažai tokių, kurie internetu diagnozavę sau ligą pasiskiria ir gydymą. Parsiveža vaistų iš Rusijos, geria stipriausių antibiotikų. Ne tik jaunimas internete skaito apie ligas – įvairaus amžiaus. Teko skaityti, jog kažkurioje šalyje yra uždrausti medicininiai puslapiai, nes žala didesnė negu nauda.

Netinkamai vartojami antibiotikai sukelia atsparumą visai grupei antibiotikų. Susirgus rimta infekcija, paskirti antibiotikai nebeveiks, teks ieškoti platesnio spektro medikamento. Kuo gydyti, jei bus įgytas atsparumas visiems spektrams? Vis dažniau stebimos situacijos, kai antibiotikai nebeveikia ligų sukėlėjų. Išeitys – liūdnos, jokio gydymo nebebuvo. Lietuvoje yra buvę tokių atvejų.

Motyvacijos galia

– Ar sąmoningai pacientai laikosi paskirto gydymo?

– Gydytojas privalo su pacientu motyvuotai kalbėti, paaiškinti ligą, gydymą. Jei pacientas tiksliai žino, kodėl skiri tokį gydymą, kaip tai veiks ligą, koks galimas šalutinis poveikis, kokie lūkesčiai, tada gydosi sąžiningai. Bet jeigu pacientas gaus tik receptą, be paaiškinimo, maža tikimybė, kad žmogus supras padėties rimtumą ir gydymosi svarbą. Motyvacija būtina.

– Kokias klaidas dažniausiai pacientai daro gydydamiesi?

– Pirmiausia – nesilaiko paskirto režimo, rekomendacijų, užmiršta prasitęsti kompensuojamuosius vaistus, daro pertraukas vartodami nuolat vartoti paskirtus medikamentus. Kartais tikisi tokių rezultatų, kokių pasiekti neįmanoma. Tikisi, kad išgėrus spaudimą reguliuojančių vaistų bent mėnesį, jie sureguliuos kraujospūdį. Taip nėra. To dažniausiai nenori suprasti vyrai. Būtina įsisąmoninti, jog kai kuriuos preparatus reikia vartoti visą likusį gyvenimą. Čia lyg vedybos.

– Ką sunkiau motyvuoti gydytis: vyrus ar moteris?

– Sunkiau – vyrus. Ateina lyg su nuostata, kad „aš nesiskundžiu“ arba pasiteisina, kad jį atvarė žmona. Opiausia kalbėti – urologiniais klausimais.

Būna ir tokių atvejų, kai žmona ateina keletą dienų prieš vyro vizitą ir viską apie jo sveikatą papasakoja. Atėjęs vyras išdidžiai tyli ir nepasakoja sveikatos bėdų. Tada tenka pačiai užvesti kalbą apie galimus simptomus. Reikia pasidžiaugti tokiu žmonos rūpesčiu. Šaunu, kai sutuoktiniai ateina pas gydytoją kartu.

– Medikai vis garsiau ima kalbėti, kad žmonės nepakankamai naudojasi nemokamomis profilaktinėmis sveikatos tikrinimo programomis. Kodėl nesitikrinama?

– Mano nuomone, 98 procentams pacientų nemokamą pasitikrinimo programą reikia įpiršti, įsiūlyti, aiškinti, kad tai daroma ne dėl manęs.

Gal programos neįvykdomos dėl laiko stokos: žmonės turi atsiprašyti iš darbo, važiuoti į polikliniką, gaišti laiką, kai kuriais atvejais išbūti visą dieną nevalgius. Dabar gyvenimo tempas labai didelis ir ne visada spėjama pasirūpinti savimi, o kartais ir patingima. Atsiranda svarbesnių dalykų negu sveikata.

Daug ligų išaiškinama per šias programas, atrandami onkologiniai susirgimai dar pradinių stadijų, kai gydymas efektyvus. Kardiologinės programos rezultatai – vieni geriausių, žmonės tikrinasi, tačiau net ir sužinojus, kad cholesterolio rodikliai dideli – neskuba gydytis. Dažnai kardiologinis pacientas gydytis pradeda tik po rimto perspėjimo: priešinfarktinės būsenos, blogiausiu atveju – infarkto, insulto.

ATSAKINGUMAS: Šeimos gydytoja Kristina Vyšniauskienė įsitikinusi, kad lengviau gydyti atvirą, sau padėti norintį, gydytojo rekomendacijų besilaikantį pacientą.

INTERNETAS: „Pacientai dažnai ieško ligų simptomų, diagnozių, vaistų aprašymų ar gydymosi patarimų internete. Tai naudos atneša labai mažai. Nes daugelį simptomų galima sau pritaikyti klaidingai“, – sakė šeimos gydytoja Kristina Vyšniauskienė.