Ir seneliai, ir vaikai apsinuodija vaistais

Ir se­ne­liai, ir vai­kai ap­si­nuo­di­ja vais­tais

Nors dau­giau­sia žmo­nių mirš­ta nuo šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, on­ko­lo­gi­nių su­si­rgi­mų, ta­čiau daž­na mir­ties prie­žas­tis bū­na ir įvai­rūs ap­si­nuo­di­ji­mai. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ekst­re­ma­lių svei­ka­tai si­tua­ci­jų cent­ro Ap­si­nuo­di­ji­mų in­for­ma­ci­jos biu­ro va­do­vė gy­dy­to­ja kli­ni­ki­nė tok­si­ko­lo­gė Lai­ma Gruz­dy­tė sa­ko, kad vy­res­nio am­žiaus žmo­nės daž­niau­siai ap­si­nuo­di­ja vais­tais.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Vie­to­je šir­dies la­šų – amo­nia­kas

Kel­mės vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­re vy­ku­sia­me su­si­ti­ki­me gy­dy­to­ja Lai­ma Gruz­dy­tė pa­sa­ko­jo, kad pa­gal ap­si­nuo­di­ji­mų po­bū­dį pir­mau­ja ap­si­nuo­di­ji­mai al­ko­ho­liu.

Vy­res­nio am­žiaus žmo­nės daž­niau­siai ap­si­nuo­di­ja vais­tais. Kuo dau­giau li­gų, tuo dau­giau vais­tų ski­ria­ma. Ne­re­tai žmo­gus dar ir vais­ti­nė­je ko­kiais nors pa­pil­dais su­gun­do­mas. Ta­čiau pa­mirš­ta­ma, kad be tie­sio­gi­nio vei­ki­mo kiek­vie­nas vais­tas duo­da ir ša­lu­ti­nį po­vei­kį.

„Kuo dau­giau vais­tų žmo­gus var­to­ja vie­nu me­tu, tuo ir ša­lu­ti­nio po­vei­kio dau­giau. Sun­ku ne­pa­sik­lys­ti vais­tų mai­ša­ly­nė­je. Pa­kuo­tės ga­li bū­ti la­bai pa­na­šios, bet vais­tai – skir­tin­gi. To­dėl neiš­mes­ki­te in­for­ma­ci­nių la­pe­lių. O dar ge­riau ant pa­kuo­čių už­si­ra­šy­ti, ko­kiai li­gai vais­tai skir­ti“, – pa­žy­mė­jo gy­dy­to­ja L. Gruz­dy­tė.

Vais­tus de­rė­tų lai­ky­ti at­ski­rai ir nuo mais­to pro­duk­tų, ir nuo bui­ti­nės che­mi­jos prie­mo­nių. Ap­si­nuo­di­ji­mų in­for­ma­ci­jos biu­ras yra ga­vęs ne vie­ną pra­ne­ši­mą apie tai, kad žmo­gus vie­to­je B gru­pės vi­ta­mi­nų į rau­me­nis su­si­lei­do pes­ti­ci­dų. Am­pu­lės at­ro­do be­veik iden­tiš­kai, ne­sun­ku su­pai­nio­ti.

La­bai at­sar­giai vais­tus reik­tų var­to­ti nak­tį. Gy­dy­to­ja pa­tei­kė pa­vyz­dį: ant nak­ti­nio sta­le­lio prie lo­vos žmo­gus nak­čiai pa­si­dė­jęs bu­te­liu­kus šir­dies la­šų ir amo­nia­ko.

„Ma­no nuo­mo­ne, nė vie­nas nė­ra vais­tas, jų ne­tu­rė­tų bū­ti nei pir­mos, nei ant­ros pa­gal­bos vais­ti­nė­lė­je. Lie­tu­vo­je šir­dies la­šai yra pir­mos bū­ti­ny­bės vais­tai, be ku­rių neiš­gy­ven­tų ma­žiau­siai pu­sė ša­lies vy­res­nių žmo­nių. Toks vy­rau­ja įsi­ti­ki­ni­mas. Be to, šir­dies la­šus sen­jo­rai daž­niau­siai ne la­še­liais do­zuo­ja, o gurkš­te­li gurkš­ne­lį ki­tą. Pa­si­tai­ko, kad nak­tį už­si­mie­go­jęs žmo­gus vie­to­je iš­ga­nin­gų­jų šir­dies la­šų nu­ry­ja amo­nia­ko. Che­mi­nis nu­de­gi­mas ga­ran­tuo­tas iki pat dvy­li­ka­pirš­tės žar­nos. Jei jau ne­ga­li­te be amo­nia­ko, pa­si­dė­ki­te bu­te­liu­ką kur nors at­ski­rai“, – pa­ta­rė gy­dy­to­ja.

Pa­vo­jin­gi che­mi­ka­lai

L. Gruz­dy­tė ra­gi­no vi­suo­met var­to­ti vais­tus taip, kaip nu­ro­dė gy­dy­to­jas.

„Jei vais­tai pa­dė­jo kai­my­nei, dar ne­reiš­kia, kad ir jums pa­dės. Sve­ti­mi vais­tai ga­li la­bai pa­kenk­ti“, – sa­kė me­di­kė. Be to, ne­rei­kė­tų vie­to­je skir­tų vais­tų var­to­ti įvai­riau­sius mais­to pa­pil­dus. „Mais­to pa­pil­dai – far­ma­ci­nin­kų pa­ja­mų, o ne jū­sų svei­ka­tos šal­ti­nis“, – pa­žy­mė­jo gy­dy­to­ja.

Ypa­tin­gą dė­me­sį gy­dy­to­ja pa­ta­rė skir­ti di­de­lę grės­mę su­ke­lian­tiems che­mi­niams pre­pa­ra­tams, ku­rių vie­nas gurkš­nis ga­li atim­ti gy­vy­bę.

„La­bai džiau­giuo­si, jog pa­ga­liau iš par­duo­tu­vių len­ty­nų grei­tu lai­ku tu­rė­tų iš­nyk­ti ac­to esen­ci­ja. Gurkš­nis ac­to esen­ci­jos iš­de­gi­na žmo­gaus žar­ny­ną iki išei­na­mo­sios an­gos. Bai­sūs nu­de­gi­mai, pa­si­tai­kan­tys ne taip ir re­tai“, – sa­kė L. Gruz­dy­tė.

Gy­dy­to­ja pa­ta­rė nuo ac­to esen­ci­jos bu­te­liu­kų ne­nuim­ti eti­ke­čių, ne­per­pil­ti skys­čių į ki­tas ta­ras.

Smal­kės – ne tik se­nų kros­nių pro­ble­ma

Vy­rau­ja įsi­ti­ki­ni­mas, kad ap­si­nuo­dy­ti smal­kė­mis ga­li­ma tik nuo se­nų kros­nių, su­kiu­žu­sių sta­ti­nių, pri­si­kvė­puo­ti pir­ty­je ar už­da­ra­me ga­ra­že. Taip nė­ra.

Rim­tai ap­si­nuo­dy­ti smal­kė­mis ga­li­ma ir nau­jos sta­ty­bos dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se, ku­riuo­se įreng­ti mo­der­nūs kie­to­jo ku­ro ka­ti­lai. Pa­tar­ti­na na­muo­se su­mon­tuo­ti ang­lies mo­nok­si­do de­tek­to­rių, ku­ris cy­pi­mu pra­ne­ša apie ap­lin­ko­je pa­di­dė­ju­sį šio che­mi­nio jun­gi­nio kie­kį.

Ang­lies mo­nok­si­das ar­ba smal­kės yra be­kva­pės, be­sko­nės, ne­dir­gi­nan­čios du­jos – nei užuo­si, nei pa­ma­ty­si. Iš­mie­go­jęs nak­tį pa­di­dė­ju­sios ang­lies mo­nok­si­do kon­cent­ra­ci­jos pa­tal­po­se, ry­tą žmo­gus ga­li ir ne­pa­bus­ti.

Sau­go­ti vai­kus

La­bai daug at­sar­gu­mo prie­mo­nių rei­kia na­muo­se, ku­riuo­se yra vai­kų.

„Gar­si fra­zė, ra­gi­nan­ti che­mi­nes me­džia­gas ir vais­tus laikyti vai­kams ne­pa­sie­kia­mo­se vie­to­se, yra la­bai tiks­li. Jei vai­kas už­li­pa ant kė­dės, vis­ką rei­kia lai­ky­ti to­je vie­to­je, ku­rios ir už­si­li­pęs ne­pa­sieks“, – pa­žy­mė­jo.

Daž­niau­siai ne­ty­čia ap­si­nuo­di­ja vai­kai iki ket­ve­rių me­tu­kų. To­kio am­žiaus vai­kai ra­gau­ja ne­kve­pian­čius, ne­ska­nius, ne­gra­žiai at­ro­dan­čius daik­tus.

Vai­kų aky­se reik­tų veng­ti vais­tų var­to­ji­mo, nes ma­žie­ji la­bai mėgs­ta mėg­džio­ti suau­gu­siuo­sius. Vais­tų ne­ga­li­ma va­din­ti sal­dai­niais.

Vais­tus ir bui­ti­nės che­mi­jos pro­duk­tus re­ko­men­duo­ja­ma pirk­ti su ap­sau­gi­niais kamš­te­liais. Ta­čiau ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad ir ap­sau­gi­nis kamš­te­lis šim­tu pro­cen­tų vai­ko neap­sau­gos nuo ap­si­nuo­di­ji­mo. Suau­gu­sy­sis tik iš­loš tru­pu­tį dau­giau lai­ko, ir vai­ką pa­gaus su bu­te­liu­ku ran­ko­je, o ne su tab­le­tė­mis bur­no­je. Ame­ri­kie­čiai at­li­ko ty­ri­mą su ke­tur­me­čiais, po ku­rio paaiš­kė­jo, jog ap­sau­gi­nis kamš­te­lis pa­si­duo­da maž­daug po mi­nu­tės.

Gy­dy­to­ja at­krei­pė dė­me­sį į vais­tus ran­ki­nė­se.

„Jei ma­mos ran­ki­nė yra bom­ba, tai mo­čiu­tės – ato­mi­nė bom­ba. Įlin­dęs į ran­ki­nę, vai­kas tik­rai ras vais­tų, be­veik ga­ran­tuo­tai – nuo ner­vų ir nuo pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio. Net vie­na tab­le­tė vai­kui ga­li bū­ti mir­ti­na“, – per­spė­jo L. Gruz­dy­tė.

Pa­gal­bos ne­va­lia ati­dė­lio­ti

Jei ap­si­nuo­di­jęs žmo­gus są­mo­nin­gas, jis pa­ts tu­rė­tų ne­dels­da­mas skam­bin­ti sku­bios pa­gal­bos te­le­fo­nu ir pa­si­steng­ti kuo tiks­liau at­sa­ky­ti į klau­si­mus, kaip, kuo ap­si­nuo­di­jo (iš­gė­rė, ap­si­py­lė, pri­si­kvė­pa­vo), kiek lai­ko praė­jo nuo ga­li­mo ap­si­nuo­di­ji­mo, ar tik­rai ap­si­nuo­di­ji­mas įvy­ko, ko­kia sa­vi­jau­ta.

Jei ga­li­mai ap­si­nuo­di­ju­siam žmo­gui trin­ka kvė­pa­vi­mas, jis pra­ran­da są­mo­nę, ša­lia esan­ty­sis kuo sku­biau tu­ri su­teik­ti bū­ti­niau­sią pa­gal­bą ir kvies­ti me­di­kus. Bet svar­bu ne­pa­mirš­ti, kad ge­ras gel­bė­to­jas – gy­vas gel­bė­to­jas, to­dėl bū­ti­na gel­bė­jant nu­ken­tė­ju­sį­jį ne­pa­mirš­ti ir sa­vęs.

Pa­gal­ba tei­kia­ma pri­klau­so­mai nuo to, ko­kiu bū­du nuo­das pa­te­ko į or­ga­niz­mą.

Pa­sak gy­dy­to­jos, pa­grin­di­nė prie­mo­nė ap­si­nuo­di­jus – van­duo. Van­dens tin­ka duo­ti at­si­ger­ti, te­kan­čiu van­de­niu plau­ti che­mi­ka­lų pa­žeis­tas akis, ki­tas kū­no vie­tas. Ne­tin­ka so­da, pie­nas, alie­jus, kiau­ši­nio bal­ty­mas ar ki­tos liau­dy­je pa­pli­tu­sios prie­mo­nės.

Pui­kus vais­tas – ak­ty­vin­ta ang­lis. Jos ap­si­nuo­di­ju­siam žmo­gui rei­kė­tų skir­ti ma­žiau­siai 50 gra­mų, kas su­da­ro apie 200 tab­le­čių. „Daug? Tik iš pir­mo žvilgs­nio taip at­ro­do. Ang­lies tab­le­tes rei­kia iš­lukš­ten­ti į puo­de­lį, už­pil­ti van­dens, iš­mai­šy­ti ir iš­ger­ti. Ta­čiau to­kia prie­mo­nė ne­pa­de­da ap­si­nuo­di­jus al­ko­ho­liu, mui­lais, rūgš­ti­mi, šar­mu“, – sa­kė me­di­kė.

Au­to­rės nuo­tr.

LAI­KAS: Pa­sak Ap­si­nuo­di­ji­mų in­for­ma­ci­jos biu­ro va­do­vės Lai­mos Gruz­dy­tės, pa­ts svar­biau­sias fak­to­rius ap­si­nuo­di­jus – lai­kas, o pa­grin­di­nė prie­mo­nė – van­duo.

RA­TAS: Dau­giau svei­ka­tos su­tri­ki­mų – dau­giau vais­tų, dai­giau ga­li­my­bių ne­ty­čia ap­si­nuo­dy­ti vais­tais.