Jei nori būti sveikas, turi padėti sau

Jei no­ri bū­ti svei­kas, tu­ri pa­dė­ti sau

Į Kel­mę bu­vo at­vy­kę ži­no­mi Lie­tu­vos gy­dy­to­jai – vie­na pir­mų­jų aku­punk­tū­ros spe­cia­lis­čių Lie­tu­vo­je Dan­guo­lė Va­si­liaus­kie­nė ir jos vy­ras fi­to­te­ra­peu­tas Juo­zas Va­si­liaus­kas. Į su­si­ti­ki­mą Kel­mės kul­tū­ros cent­ro fo­jė su­si­rin­ko su­si­rin­ko daug žmo­nių, be­si­do­min­čių svei­ka gy­ven­se­na, vais­ti­niais au­ga­lais.

Da­lia KAR­PA­VI­ČIE­NĖ

daliak@skrastas.lt

Vais­ta­žo­lių su­rin­ki­mas ir pa­ruo­ši­mas – di­de­lis moks­las

Gy­dy­to­jas fi­to­te­ra­peu­tas Juo­zas Va­si­liaus­kas žo­li­niais, vais­ti­niais au­ga­lais do­mi­si nuo vai­kys­tės, to­dėl ir kel­miš­kiams ne­gai­lė­jo pa­ta­ri­mų, iš ku­rių vie­tų, ko­kias ir kaip žo­le­les rink­ti, kaip tin­ka­mai jas džio­vin­ti.

„Vais­ta­žo­lių su­rin­ki­mas ir pa­ruo­ši­mas yra di­de­lis moks­las, ne­ga­li­ma to da­ry­ti bet kaip. Ne­tin­ka­mai pa­ruoš­tos vais­ta­žo­lės su, pa­vyz­džiui, įsi­me­tu­siu pe­lė­siu ar ki­to­kiu pa­ge­di­mu, žmo­gui ga­li tik pa­kenk­ti, jį ap­nuo­dy­ti. Net ir tin­ka­mai iš­džio­vin­tas žo­le­les rei­kia lai­ky­ti tam tik­ro­je tem­pe­ra­tū­ro­je“, – tvir­ti­no fi­to­te­ra­peu­tas.

Vais­ti­nei ar­ba­tai ar spi­ri­ti­nei iš­trau­kai fi­to­te­ra­peu­tas pa­ta­rė ne­si­rink­ti daug žo­le­lių. Įvai­rios su­mai­šy­tos vais­ta­žo­lės ne­duo­da no­ri­mo efek­to. Bū­ti­na at­si­žvelg­ti ir į tai, ko­kiam tiks­lui – svei­ka­tai ar gro­žiui – žo­le­les ke­ti­na­ma var­to­ti.

Prieš ruo­šian­tis gy­dy­tis vais­ta­žo­lė­mis, rei­kia ži­no­ti or­ga­niz­mo reak­ci­ją. Jei žmo­gus gy­ve­na įtam­po­je, pa­di­dė­ja jo skran­džio rūgš­tin­gu­mas, nei­gia­mai vei­kia­ma sto­ro­jo žar­ny­no flo­ra. Sto­ra­sis žar­ny­nas, pa­sak J. Va­si­liaus­ko be ga­lo svar­bus vi­sai virš­ki­ni­mo sis­te­mai, skyd­liau­kei, ke­pe­nims, tul­žiai, šir­džiai, plau­čiams, bron­chams, skran­džiui, bluž­niai, ka­sai, an­tinks­čiams, prie­ši­nėms liau­koms. Gy­dy­to­jas pa­ta­rė val­gy­ti ma­žiau gy­vu­li­nės kil­mės, tu­rin­čio daug bal­ty­mų, mais­to, mė­gau­tis dar­žo­vė­mis.

Svar­bu, ir kaip žmo­gus val­go. J. Va­si­liaus­kas tei­gė, jog prieš pra­de­dant val­gy­ti rei­kia nu­si­ra­min­ti, at­si­sės­ti, nu­si­šyp­so­ti, ge­rai su­kram­ty­ti mais­tą. Su­si­ner­vi­nus ap­skri­tai ge­rai mais­to neim­ti nė į bur­ną.

Gy­dy­to­jas fi­to­te­ra­peu­tas mi­nė­jo ke­le­tą la­biau­siai ži­no­mų, Lie­tu­vo­je au­gan­čių, la­bai nau­din­gų vais­ti­nių au­ga­lų: mė­tas, ra­mu­nė­les, dil­gė­les, juo­za­žo­lę. Daug pa­gi­ria­mų­jų žo­džių Juo­zas Va­si­liaus­kas iš­sa­kė kiaul­pie­nei, pa­ten­kan­čiai į pa­sau­lio vais­ti­nių au­ga­lų ket­ver­tu­ką. Svei­ka­tai stip­rin­ti, or­ga­niz­mui iš­va­ly­ti pra­var­tu per die­ną su­val­gy­ti ke­le­tą kiaul­pie­nių la­pų, vė­liau, kai au­ga­las pra­žys­ta – po še­šis – aš­tuo­nis žie­dus. Iš džio­vin­tų ir su­mal­tų kiaul­pie­nių šak­nų ver­da­ma ka­va. Iš vi­so ša­ly­je au­ga ke­li šim­tai vais­ti­nių au­ga­lų.

Gy­dy­to­jas fi­to­te­ra­peu­tas tvir­ti­no, jog vais­ti­niai pre­pa­ra­tai nė­ra pra­na­šes­ni už sin­te­ti­nius, ir at­virkš­čiai. Bū­na to­kių li­gų, kur įma­no­ma žmo­gui tik che­mi­niais vais­tais pa­dė­ti. Bet vi­suo­met gy­dy­mą vais­tais ga­li­ma de­rin­ti su gy­dy­mu žo­le­lė­mis. Fi­to­te­ra­pi­ja veiks­min­ga ir re­ko­men­duo­ti­na ser­gant lė­ti­nė­mis li­go­mis, tin­ka stip­rin­ti or­ga­niz­mą.

Kant­ry­bė, rit­mas, lai­kas ir sai­kas

Gy­dy­to­ja Dan­guo­lė Va­si­liaus­kie­nė, vie­na pir­mų­jų aku­punk­tū­ros spe­cia­lis­čių Lie­tu­vo­je, pri­si­sta­tė esan­ti Ry­tų al­ter­na­ty­vios me­di­ci­nos at­sto­vė. Ry­tų me­di­ci­na gy­dy­to­ja do­mi­si ke­tu­ris de­šimt­me­čius. Se­no­vės Ry­tų moks­li­nin­kai, gar­sė­jan­tys sa­vo pa­sta­bu­mu, pa­li­ko ir da­bar­ties žmo­nėms nau­din­gų pa­ta­ri­mų, kaip gy­ven­ti svei­kai ir bū­ti žva­liems.

„Žva­lu­mą ir svei­ka­tą pa­lai­ky­ti yra la­bai pa­pras­ta. Rei­kia kant­ry­bės, rit­mo, lai­ko ir sai­ko. Mais­tas ir gė­ri­mas tu­ri bū­ti nau­din­gi vi­daus or­ga­nams, kva­pas – ma­lo­nus uos­lei, dar­bas ir nuo­var­gis – rau­me­nims ir kau­lams. Odai ma­lo­nu­mą tu­ri teik­ti tiek šal­tis, tiek ir ši­lu­ma – tu­ri­me bū­ti už­si­grū­di­nę“, – pa­žy­mė­jo gy­dy­to­ja.

Ry­tie­čiai žmo­gaus kū­ne su­ra­do daug taš­kų, ati­tin­kan­čių vi­daus or­ga­nus. Taš­kai bu­vo su­gru­puo­ti, su­ri­kiuo­ti į li­ni­jas – 12 me­ri­dia­nų. Kiek­vie­nas or­ga­nas tu­ri sa­vo li­ni­ją ar­ba ka­na­lą su iš­si­dės­čiu­siais tam tik­rais taš­kais. Or­ga­nas me­ri­dia­ne in­ten­sy­viau­siai dir­ba dvi va­lan­das. Pir­mą­jį ir vie­ną iš svar­biau­sių me­ri­dia­nų ry­tie­čiai pa­va­di­no plau­čių me­ri­dia­nu. Žmo­gaus gy­ve­ni­mas pra­si­de­da įkvė­pus oro. Plau­čių me­ri­dia­no in­ten­sy­viau­sias „dar­bo“ lai­kas tę­sia­si nuo tre­čios iki penk­tos va­lan­dos po vi­dur­nak­čio.

Tuo lai­ku, pa­sak gy­dy­to­jos, žmo­gus tu­rė­tų kel­tis ir pra­dė­ti fi­ziš­kai dirb­ti ar­ba mankš­tin­tis. Plau­čių me­ri­dia­nas at­sa­kin­gas ir už odą, nes žmo­gus kvė­puo­ja tiek plau­čiais, tiek ir oda. Kar­tu su pra­kai­tu pa­si­ša­li­na daug nuo­din­gų me­džia­gų. To­dėl anks­tų ry­tą rei­kia praus­tis, įsi­trin­ti kū­ną rankš­luos­čiais, še­pe­čiais, kad bū­tų suak­ty­vin­ta oda.

„Mes tu­ri­me ži­no­ti, ką pri­va­lo­me veik­ti kiek­vie­no or­ga­no in­ten­sy­viau­siu lai­ku. No­rė­da­mi bū­ti svei­ki, tu­ri­me pa­dė­ti sau“, – sa­kė Dan­guo­lė Va­si­liaus­kie­nė.

Au­to­rės nuo­tr.

PA­TA­RI­MAI: Gy­dy­to­jas fi­to­te­ra­peu­tas Juo­zas Va­si­liaus­kas pa­ta­rė, ka­da ir ko­kias vais­ti­nes žo­le­les rink­ti, kaip džio­vin­ti.

RY­TAI: Gy­dy­to­ja aku­punk­tū­ri­nin­kė Dan­guo­lė Va­si­liaus­kie­nė Ry­tų al­ter­na­ty­via me­di­ci­na do­mi­si ke­lis de­šimt­me­čius. Vieš­nia pa­sa­ko­jo apie ry­tie­čių moks­li­nin­kų žmo­gaus or­ga­niz­me nu­sta­ty­tus taš­kus, ati­tin­kan­čius vi­daus or­ga­nus.