Naujausios
Ką daryti, kad sportas nepakenktų
Pradedantieji sportuoti dažnai neįvertina savo galimybių: persitreniruoja, patiria įvairių traumų, juos kamuoja raumenų, sąnarių skausmai. Ką reikėtų žinoti prieš pradedant aktyviai sportuoti, kalbamės su Šiaulių sporto medicinos centro Sporto medicinos skyriaus vedėja Danguole Šidlauskiene.
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Verta pasitikrinti sveikatą
Sporto medicinos centro medikai dažniausiai susiduria su sporto mokyklų auklėtiniais, tačiau prieš pradedant intensyviai sportuoti sveikatą vertėtų pasitikrinti ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems.
Jeigu į centrą kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, pirmiausia patikrinama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla, jeigu kyla abejonių, atliekamas echokardiografinis tyrimas, leidžiantis nustatyti tikslią širdies diagnozę.
Ne mažiau svarbu išsigydyti sugedusius dantis. Pradėjus intensyviai sportuoti, sustiprėja kraujotaka, ir infekcija iš sugedusių dantų gali paplisti į vidaus organus.
Pradedančių sportuoti ir jau sportuojančių vaikų sveikatai skiriama dar daugiau dėmesio. Jie turi pateikti šeimos gydytojo išrašą apie persirgtas ligas, centre atliekami kraujo, šlapimo tyrimai, atliekama ramybės būsenos kardiograma, patikrinami ir užrašomi antropometriniai duomenys (ūgis, svoris, regėjimo aštrumas, pėdos skliautas, rankų jėga, krūtinės ląstos apimtis giliai įkvėpus ir iškvėpus (pagal tai nustatoma, kiek krūtinės raumenys yra stiprūs), liemens lankstumas), įvertinama laikysena.
Vėliau atliekamas fizinio krūvio testas, kurio metu prieš fizinį krūvį (20 pritūpimų arba 15 sekundžių bėgti vietoje), iš karto po jo ir praėjus minutei tikrinamas kraujo spaudimas ir pulsas. Taip nustatoma, ar žmogaus širdis greitai grįžta į ramybės būseną.
Esant reikalui, sportininkas siunčiamas pas okulistą, traumatologą, neurologą, LOR gydytoją.
D. Šidlauskienė įspėja, kad sergant ūmiomis ligomis, paūmėjus lėtinėms ligoms, karščiuojant negalima sportuoti. Priešingu atveju gresia įvairios komplikacijos, širdies raumens uždegimas.
Intensyviai sportuojant sveikatą reikėtų tikrintis bent du kartus per metus. Sportuojantys vaikai ir jaunuoliai tikrinami kas keturis mėnesius, o boksininkai – prieš kiekvienas varžybas.
Neignoruokite apšilimo
Pasak D. Šidlauskienės, nemažai sveikatos problemų kyla dėl to, kad žmonės prieš pradėdami sportuoti ignoruoja apšilimą – iš viso jo nedaro arba padaro keletą pratimų ir mano, kad to užtenka.
„Dažna pradedančiųjų problema – per didelės apkrovos. Skausmas yra signalas, kad kažkas negerai. Gal pervertinate save?“ – sako medikė.
D. Šidlauskienė pataria sportuoti prižiūrint treneriui: „Jo toks darbas ir yra, kad žmogus taisyklingai, dozuotai darytų pratimus, padarytų apšilimą.“
Gana dažnai būtent dėl to, kad nepadaro tinkamo apšilimo, sportininkai patiria raumenų, sausgyslių patempimų. Dėl nedidelių traumų, pasak gydytojos, žmonės į medikus retai kreipiasi. Bando gydytis patys: vėsina sužeistą vietą, tepa įvairiais tepalais, geria nuskausminamuosius.
D. Šidlauskienė pataria ir po nedidelių traumų riboti fizinį krūvį, leisti sužeidimui sugyti.
Raumenų sužalojimų dažniausiai patiriama atliekant staigius, plačius judesius. Sausgyslės dažniau sužalojamos bėgant, šokinėjant. Achilo sausgyslės plyšimų dažniau patiria futbolininkai.
„Apie 30 procentų visų sportinių traumų sudaro kelio sąnario sužalojimai. Dažnai plyšta priekiniai kryžminiai raiščiai. Apie 10–20 procentų sportinių traumų yra čiurnos raiščių sužalojimai. Šias traumas dažniau patiria su kamuoliu žaidžiantys sportininkai“, – statistikos pateikia gydytoja.
Jeigu jaučiamas didelis nuovargis, persitempimas, būtina kuriam laikui riboti fizinį krūvį.
Dažniausia patologija – regėjimo
Ar yra ligų, kuriomis sergant iš viso negalima sportuoti?
Pasak gydytojos, jos praktikoje tokių pacientų pasitaiko itin retai. Dažniausiai kuriam laikui nustojama sportuoti arba sumažinami krūviai po traumų, sergant ūmiomis ligomis.
Visgi yra ligų, kuriomis sergant taikomi tam tikri apribojimai. Pavyzdžiui, sportininkams, turintiems regėjimo problemų, tenka atsisakyti savo mėgstamos sporto šakos vien dėl to, jog varžybose ir treniruotėse negalima būti su akiniais ar lęšiais. Tai – imtynės, boksas, futbolas, ledo ritulys, šuoliai į vandenį.
Nemažai apribojimų yra epilepsija sergantiems žmonėms. Jie negali kultivuoti vandens sporto šakų, gimnastikos (jeigu yra dirbama aukštyje), alpinizmo, rungčių su įrankiais (disku, rutuliu, ietimi).
Intensyviai sportuoti nerekomenduojama žmonėms, turintiems širdies ydą. Fizinį krūvį reikėtų riboti, jeigu sergama mažakraujyste.
Pasak D. Šidlauskienės, seniau apribojimų buvo taikoma žmonėms, sergantiems bronchine astma, tačiau dabar, jeigu fizinis krūvis neišprovokuoja priepuolio, leidžiama sportuoti, ir tai gali būti netgi naudinga plaučiams.
Gana dažna sportininkų problema – „atleto širdis“. Gydytoja sako, kad sportininkai, pajutę širdies problemų, dažnai vengia kreiptis į gydytojus ir toliau sportuoja. Jeigu echoskopuodamas gydytojas pamato širdies kairiojo skilvelio ir pertvaros sustorėjimą, rekomenduoja bent mėnesį riboti fizinį krūvį.
D. Šidlauskienė sako, kad tarp vaikų ir jaunuolių daugiausiai pasitaiko regėjimo sutrikimų ir kasmet tokių vaikų vis daugėja. Tam įtakos gali turėti ne vien kompiuteris, telefonas, bet ir mažas judrumas.
Jono TAMULIO nuotr.
PATARIMAS: Šiaulių sporto medicinos centro Sporto medicinos skyriaus vedėja Danguolė Šidlauskienė planuojantiems pradėti intensyviai sportuoti pataria pirmiausia išsitirti širdį, o pradėjus sportuoti – neignoruoti apšilimo.