Kaip malšinti stresą darbe?

Kaip mal­šin­ti stre­są dar­be?

Res­pub­li­ki­nė­je Šiau­lių li­go­ni­nė­je (RŠL) su­reng­to­je moks­li­nė­je-pra­kti­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je slau­gy­to­joms „Stre­sas dar­bo vie­to­je ir jo pa­sek­mės ko­le­goms ir pa­slau­gų var­to­to­jams“ pa­teik­ta daug ver­tin­gų ži­nių, kaip mal­šin­ti stre­są bei iš­veng­ti ga­li­mų pa­sek­mių.

Stre­sas slau­gy­to­jų dar­be

Pa­sak RŠL Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos psi­cho­lo­gės-psi­cho­te­ra­peu­tės dr. Vik­to­ri­jos Vaiš­vi­lai­tės, svar­bu pa­ste­bė­ti ir at­pa­žin­ti vi­di­nius pro­ce­sus, kiek ge­ba­me pa­jus­ti, kad rea­guo­ja­me ir kaip rea­guo­ja­me. Taip pat svar­bu, ko­kią nuo­mo­nę tu­riu apie sa­ve, kas aš esu. Žmo­gų vei­kia ir įsi­ti­ki­ni­mai apie ki­tus ir su­pan­čią ap­lin­ką (sau­gi ar grės­min­ga).

Pra­ne­šė­ja ap­ta­rė ir me­cha­niz­mus, ku­rie pa­lai­ko stre­so pa­sek­mes ar­ba bū­se­ną, ku­ri su­ke­lia stre­są. Vie­nas jų – įky­rus, ne­ga­ty­vus gal­vo­ji­mas, va­di­na­mas ru­mi­na­vi­mu – kri­tiš­ko, pa­si­kar­to­jan­čio, ne­ga­ty­vaus ir už­si­tę­su­sio mąs­ty­mo pro­ce­sas. Pa­vyz­džiui, ima var­gin­ti min­tys: „Kaip ji ga­lė­jo ši­taip man pa­sa­ky­ti? Ko­dėl jis to ne­pa­da­rė?“

Pa­sak spe­cia­lis­tės, tai nė­ra vien tik mąs­ty­mas, tai yra ir vaiz­di­niai. Žmo­gus nuo­lat pri­si­me­na, nuo­lat grįž­ta į tą pa­čią bū­se­ną.

Gy­dy­to­ja at­li­ko pra­kti­nę už­duo­tį, pa­de­dan­čią nu­mal­šin­ti stre­są, jau­du­lį ir ne­ri­mą. Tai yra dė­me­sin­gu­mo įsi­są­mo­ni­ni­mo pra­kti­ka, trun­kan­ti tris mi­nu­tes.

Pro­ce­so me­tu žmo­gus tu­ri pa­to­giai at­si­sės­ti, at­si­pa­lai­duo­ti, už­merk­ti akis ar­ba pa­si­rink­ti vie­ną taš­ką ir į jį žiū­rė­ti, įsi­są­mo­nin­ti vi­sas šiuo me­tu esa­mas min­tis, jas kiek įma­no­ma pri­pa­žin­ti ir pa­leis­ti. Vė­liau per­žvelg­ti li­ku­sias emo­ci­jas ir jaus­mus, kū­no po­jū­čius, at­si­pa­lai­duo­ti ir at­si­merk­ti.

V. Vaiš­vi­lai­tė dė­me­sin­gu­mo įsi­są­mo­ni­ni­mo pra­kti­kos pro­ce­są pa­ta­ria kar­to­ti du kar­tus per die­ną ir tei­gia, jog ma­ži po­ky­čiai pa­si­jus po dvie­jų mė­ne­sių.

Bend­ra­vi­mas su ser­gan­čiais dep­re­si­ja

Žmo­nės, ku­rie daž­nai ir il­gai jau­čia stre­są, ga­li su­si­rgti dep­re­si­ja.

Pa­sak Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos III sky­riaus vy­riau­sio­sios slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rės Onos Ke­se­raus­kai­tės, dep­re­si­ja yra skirs­to­ma į en­do­ge­ni­nę (su­ke­lia se­ro­to­ni­no ir no­rad­re­na­li­no apy­kai­tos su­tri­ki­mai), ku­ri ga­li bū­ti pa­vel­di­ma, ir psi­cho­ge­ni­nę dep­re­si­ją, kai vy­rau­ja sle­gian­čios min­tys apie ne­ma­lo­nų įvy­kį, kai var­gi­na il­gai trun­kan­tis stre­sas, šei­mą už­klu­pus ne­lai­mei.

Dep­re­si­jai bū­din­gas su­lė­tė­jęs mąs­ty­mas, kal­ba, min­čių ne­bu­vi­mas, ne­su­ge­bė­ji­mas su­si­kaup­ti, li­guis­ta, liūd­na nuo­tai­ka, pri­slo­pin­ti ju­de­siai. Var­gi­na ir psi­cho­lo­gi­nės pro­ble­mos: ne­vi­sa­ver­tiš­ku­mo komp­lek­sas, sa­vi­gai­la, sa­vęs kal­ti­ni­mas, sa­vig­rau­ža, ma­lo­nu­mo jaus­mo, gy­ve­ni­mo džiaugs­mo pra­ra­di­mas, in­te­re­sų ra­to su­siau­rė­ji­mas, min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę.

Pa­sak O. Ke­se­raus­kai­tės, apie 70–90 pro­cen­tų ser­gan­čių­jų dep­re­si­ja yra tu­rė­ję sui­ci­di­nių ban­dy­mų. Dep­re­si­ja ne­re­tai ser­ga ir po­li­ci­jos bei svei­ka­tos prie­žiū­ros dar­buo­to­jai. Dep­re­si­jos li­go­nių ar­ti­mie­siems spe­cia­lis­tė pa­ta­ria ro­dy­ti dau­giau dė­me­sio, kad li­go­nis jaus­tų­si svar­bus, rei­ka­lin­gas, my­li­mas.

Mo­bin­gas ir jo ga­li­mos pa­sek­mės

Šve­di­jos moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad 10–20 pro­cen­tų sa­vi­žu­dy­bių įvyks­ta dėl mo­bin­go dar­be. Mo­bin­gas – tiks­li­nis, sis­te­mi­nis, il­ges­nį lai­ką pa­si­kar­to­jan­tis ko­le­gų, va­do­vų el­ge­sys dar­bo­vie­tė­se, ku­rio daž­niau­sias tiks­las – pa­že­min­ti, iš­juok­ti, su­ma­žin­ti sa­vi­ver­tę, eli­mi­nuo­ti ar­ba at­skir­ti dar­buo­to­ją nuo bend­ra­dar­bių. Tai yra pa­ty­čių at­mai­na.

Pa­sak Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­jo, ma­gist­ran­to Ro­mal­do Vai­naus­ko, yra iš­ski­ria­mos pen­kios mo­bin­go fa­zės.

Pir­mo­ji yra konf­lik­tas. Nors tai ir nė­ra mo­bin­gas, ta­čiau per daug ak­cen­tuo­ja­ma konf­lik­ti­nė si­tua­ci­ja (emo­ci­nis konf­lik­tas) ga­li pe­raug­ti į mo­bin­gą. Puo­li­mas ir pa­smer­ki­mas – veiks­mai, per ku­riuos pa­si­reiš­kia mo­bin­gas nor­ma­lio­se bend­ra­vi­mo si­tua­ci­jo­se ir su­tei­kia pa­grei­tį šiam pro­ce­sui.

Tre­čio­ji mo­bin­go pro­ce­so fa­zė yra per­so­na­lo val­dy­mo ly­gis – kai įsi­trau­kia va­do­vai. Tai tam­pa „ofi­cia­liu“ reiš­ki­niu. Ket­vir­ta mo­bin­go fa­zė yra ne­tei­sin­gas diag­no­za­vi­mas, kai te­ro­ri­zuo­ja­mas as­muo krei­pia­si į psi­cho­lo­gus ir jie ga­li ne­tei­sin­gai įver­tin­ti si­tua­ci­ją, klai­din­gai api­bū­din­ti as­me­nį kaip sun­kiai su­kal­ba­mą ar­ba psi­chiš­kai ser­gan­tį. Penk­to­ji mo­bin­go fa­zė yra iš­stū­mi­mas, kai as­muo yra pa­ša­li­na­mas iš dar­bo vie­tos.

Pra­ne­šė­jas ap­ta­rė ir ga­li­mas mo­bin­go pa­sek­mes: svei­ka­tos su­tri­ki­mai, daž­nas ne­dar­bin­gu­mas dėl psi­cho­so­ma­ti­nių li­gų, že­mas pa­si­ten­ki­ni­mas dar­bu bei il­ga­lai­kiai svei­ka­tos su­tri­ki­mai.

Šve­di­jo­je at­lik­tas epi­de­mio­lo­gi­jos ty­ri­mas pa­ro­dė, jog psi­cho­lo­gi­nį te­ro­rą, tru­ku­sį pu­sę me­tų, yra pa­ty­rę 3,5 pro­cen­to dar­buo­to­jų. Per 30 me­tų pro­fe­si­nės veik­los lai­ko­tar­pį, psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro grės­mė ky­la vie­nam iš ke­tu­rių dar­buo­to­jų. Tarp psi­cho­lo­gi­nį te­ro­rą pa­ty­ru­sių dar­buo­to­jų bu­vo 45 pro­cen­tai vy­rų ir 55 pro­cen­tai mo­te­rų. 40 pro­cen­tų mo­te­rų tai pa­ty­rė iš ko­le­gių mo­te­rų, 30 pro­cen­tų – iš vy­rų, 30 pro­cen­tų – iš abie­jų ly­čių. Šis ty­ri­mas bu­vo at­lik­tas ne­skirs­tant pa­gal am­žių gru­pes.

Pa­sak R. Vai­naus­ko, kad ne­gi­lė­tų ir bū­tų lai­ku spren­džia­mos konf­lik­ti­nės si­tua­ci­jos, rei­kia nau­do­ti tam tik­ras mo­bin­go pre­ven­ci­jos prie­mo­nes. Kai pa­ste­bi­mi pir­mie­ji grės­mės ženk­lai, tu­ri įsi­kiš­ti va­do­vas, ku­ris vis­ką iš­siaiš­kin­tų ir nu­mal­šin­tų konf­lik­tą. Jei­gu mo­bin­gas vyks­ta ir dar­buo­to­jas nu­ken­čia, jam bū­ti­na pro­fe­si­nė rea­bi­li­ta­ci­ja, ku­ri pa­dė­tų at­si­gau­ti ir iš­lai­ky­ti bu­vu­sią re­pu­ta­ci­ją bei pro­fe­si­nius ge­bė­ji­mus.

Pa­gal Res­pub­li­ki­nės Šiau­lių li­go­ni­nės inf.

Zi­tos KAT­KIE­NĖS nuo­tr.

Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos psi­cho­lo­gė-psi­cho­te­ra­peu­tė dr. Vik­to­ri­ja Vaiš­vi­lai­tė sa­ko, jog stre­są su­ke­lia ir įky­rus, ne­ga­ty­vus gal­vo­ji­mas.

Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos III sky­riaus vyr. slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rė Ona Ke­se­raus­kai­tė ak­cen­ta­vo, kad svar­bu ro­dy­ti pa­kan­ka­mą dė­me­sį dep­re­si­ja ser­gan­čiam ar­ti­ma­jam.

Psi­chiat­ri­jos kli­ni­kos bend­ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­jas, ma­gist­ran­tas Ro­mal­das Vai­naus­kas sa­ko, kad per 30 pro­fe­si­nės veik­los me­tų, psi­cho­lo­gi­nio te­ro­ro grės­mė ky­la vie­nam iš ke­tu­rių dar­buo­to­jų.