Naujausios
Kelionės vaistinėlė
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro (SMLPC) visuomenės sveikatos specialistai pataria pasitikrinti, ar gerai sukomplektuota jūsų kelionės vaistinėlė.
1. Visada pravartu turėti vaistų nuo skausmo, pykinimo, viduriavimo, vidurių užkietėjimo.
Taip pat būtina prisiminti, kokių turite sveikatos problemų – vaistinėlėje privalo atsidurti būtini vaistai (nuo astmos, diabeto, kraujospūdžio ir pan.).
2. Įsimeskite tepalo nuo raumenų skausmo, vaistų nuo peršalimo, pleistrų nuo nuospaudų ir vaistinėlė beveik parengta.
3. Vaistinėlės sudėtis priklauso ir nuo to, kur susiruošėte atostogauti. Ilsintis miestuose pakanka nedidelės vaistinėlės, o išsiruošus į gamtą, kalnus ar kitas sunkiai pasiekiamas, mažai apgyvendintas vietoves, komplektuojant vaistinėlę būtina atsižvelgti į galimus sveikatos sutrikimus, net pasikonsultuoti su gydytoju dėl būtiniausių vaistų.
Kas gali nutikti kelionėje ir kaip tam pasiruošti?
Skausmas. Jeigu keliausite į atokesnes vietoves, Jūsų laukia didelis krūvis, tad turėkite stipresnį poveikį turinčių skausmą malšinančių vaistų. Galvos skausmo padeda išvengti karštas dušas ir ramus miegas, ant galvos uždėtas šaltas kompresas, sprando ir pečių masažas. Jei kelionėje suskausta ne tik galvą, bet ir nugarą, reikėtų dažniau keisti kūno padėtį, vengti staigių judesių.
Gerklės skausmas. Turėkite čiulpiamųjų tablečių su eukaliptu, mentoliu ar vitaminu C, kurie numalšins gerklės peršulį, atgaivins burnos kvapą.
Sumušimai ir patempimai. Pravartu turėti skausmą malšinančių ir patempimus gydančių tepalų ar šaldomųjų aerozolių. Skausmui malšinti galima naudoti šaltus kompresus ar ledą, ypač jei sumuštą vietą skauda. Taip pat nepamirškite į kelioninį krepšį įsidėti elastinio binto ir gydomųjų pleistrų, kurie pagelbės pritrynus nuospaudas, pūsles ar stipriau susižeidus.
Virškinamojo trakto sutrikimai. Keliaujant reikia valgyti reguliariai ir kokybišką maistą. Turėkite vaistų nuo viduriavimo, virškinimo fermentų, rėmens. Pasiimkite ir angliukų – lengvų negalavimų atveju jie padės.
Alergija. Preparatų nuo alergijos turėtų būti visų keliautojų vaistinėlėse, ne tik alergiškų. Net jei niekada nesate patyrę alergijos simptomų, nesate nuo jų apsaugotas.
Alergiški žmonės su savimi visą laiką turi turėti adrenalino ir alergenui patekus į organizmą nedelsiant jo susišvirkšti. Nuo to, ar vaistinėlėje yra šių vaistų, gali priklausyti žmogaus gyvybė.
Stresas. Širdies veiklos sutrikimai. Kelionėje pravartu su savimi turėti silpno poveikio raminamųjų tablečių ir širdies lašelių. Tai padės kilus emociniam persitempimui, dideliam fiziniam nuovargiui ar nervinei įtampai.
Pykinimas. Neretai pykinimo priežastis – silpnas vestibiuliarinis aparatas. Jeigu važiuojant automobiliu, plaukiant laivu ar skrendant lėktuvu jus pykina, patartina prieš kelionę išgerti vaistų nuo pykinimo. Jeigu vaistų neturite, galima čiulpti citrinos skiltelę, mėtinį ledinuką ar ledo gabalėlį.
Vabzdžiai. Repelentų (kraujasiurbius atbaidančių medžiagų) skleidžiamas kvapas paralyžiuoja vabzdžių kraujasiurbių uoslės receptorius ar tiesiog juos atbaido. Veikia vidutiniškai 4–6 valandas. Jeigu apsisaugoti nuo vabzdžių nepavyko ir jums įkando, niežtinčią, skaudančią ar patinusią vietą patartina tepti spiritiniais tirpalais, antihistamininiais tepalais, kurie slopina vabzdžių nuodų sukeltas reakcijas.
Saulė. Šiltuoju metų laikotarpiu atostogaujant paplūdimyje, kopiant į kalnus ar lankant įžymias vietas reikėtų nepamiršti odą ištepti kremu nuo saulės.
Nestipriai nudegus galima naudoti purškiamą šaltalankių aliejų, tepti medetkų tepalu. Nudegusias vietas, kad sumažėtų skausmas, kas 2–3 valandas teks vėsinti šaltais kompresais (šaltame vandenyje suvilgytais vatos tamponais ar medžiagos skiautėmis, rankšluosčiu) ar tiesiog nusimaudyti drungname 26–28 laipsnių vandenyje. Nusiprausę odos nešluostykite, leiskite nudžiūti – garuodamas vanduo vėsina įkaitusią odą.
Kad oda neišsausėtų, nudegusios vietos tepamos drėkinamuoju kremu.
Skiepai. Jeigu vykstate į egzotinę šalį, pasidomėkite, nuo kokių ligų reikėtų skiepytis, ir pasiskiepykite.
Sveikatos draudimas. Vykdami į užsienį pasirūpinkite sveikatos draudimu. Nelaimės atveju tai apsaugos nuo didelių finansinių nuostolių, jeigu teks kreiptis pagalbos į tos šalies medikus. ES ar Europos Ekonominės Erdvės (EEE) šalyje narėje apdrausti valstybiniu sveikatos draudimu asmenys, laikinai nuvykę į bet kurią kitą ES ar EEE šalį narę, turi teisę gauti būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, o šių paslaugų išlaidas kompensuos valstybinis sveikatos draudimas. Ši tvarka galioja ir Šveicarijos Konfederacijoje. Tam, kad galėtumėte pasinaudoti tokia teise laikinai vykdami turizmo arba kitais tikslais į ES ar EEE šalis nares bei Šveicariją, turite būti draustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turėti tai patvirtinantį dokumentą – Europos sveikatos draudimo kortelę arba sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę. Europos sveikatos draudimo kortelę išduoda teritorinės ligonių kasos arba jų atstovai savivaldybėse.
SMLPC Sveikatos mokyklos Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė
