Koks yra bioritmų poveikis sveikatai ir gyvenimui?

Koks yra bio­rit­mų po­vei­kis svei­ka­tai ir gy­ve­ni­mui?

Vie­nas ki­tą kei­čian­tys me­tų lai­kai – se­zo­ni­niai bio­rit­mai. Prie šių ob­jek­ty­viai cik­liš­kų gam­tos po­ky­čių pri­pran­ta­me ir ne­krei­pia­me į juos ypa­tin­go dė­me­sio. O be rei­ka­lo. Moks­li­nin­kai pa­tei­kė ne­gin­či­ja­mų įro­dy­mų apie tai, kad be­si­kei­čian­tys me­tų, pa­ros lai­kai bei tam tik­ru rit­mu or­bi­to­mis ju­dan­tys dan­gaus kū­nai vei­kia ir vi­sus gy­vus or­ga­niz­mus, tarp jų ir žmo­gų.

Ką mes ži­no­me apie žmo­gaus vi­di­nį bio­lo­gi­nį laik­ro­dį?

Moks­lo ša­ka, ty­ri­nė­jan­ti pe­rio­di­nių cik­lų po­vei­kį gy­vie­siems or­ga­niz­mams, va­di­na­ma chro­no­bio­lo­gi­ja.

Jau gi­lio­je se­no­vė­je ki­nai ti­kė­jo, kad pla­ne­tų ju­dė­ji­mas tu­ri įta­kos bio­rit­mų cik­lų, ku­rie pra­si­de­da vos tik gi­mus ir trun­ka vi­są gy­ve­ni­mą, kai­tai. Tuo­met ir pra­si­de­da pa­ros rit­mas (vei­kian­tis pa­gal švie­sos bei tam­sos cik­lus) bei ima tik­sė­ti vi­di­nis 24 va­lan­dų bio­lo­gi­nis laik­ro­dis, ku­ris yra va­di­na­mas bio­rit­mais.

To­kie rit­mai, kai or­ga­niz­mo funk­ci­jų svy­ra­vi­mas dės­nin­gai kar­to­ja­si per pa­rą, va­di­na­mi cir­ka­di­niais (lot. „cir­ca“ – maž­daug, „dies“ – die­na, pa­ra). Cir­ka­di­nius rit­mus re­gu­liuo­ja cent­ri­niai me­cha­niz­mai (viršk­ryž­mi­nis pa­gum­bu­rio bran­duo­lys) ir au­to­no­mi­nis kiek­vie­nos ląs­te­lės laik­ro­dis. Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad žmo­gu­je rit­min­gai kei­čia­si apie 100 įvai­rių (ar­te­ri­nis krau­jos­pū­dis, pul­sas, žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­ra, skran­džio sul­čių ga­my­ba, ląs­te­lių dau­gi­ni­ma­sis) funk­ci­jų.

Nus­ta­ty­ta, kad žmo­gaus dar­bin­gu­mas yra di­džiau­sias nuo 8 val. ry­to iki 12 val. die­nos (nuo ant­ra­die­nio iki ket­vir­ta­die­nio), o ma­žiau­sias – pir­ma­die­nį bei penk­ta­die­nį.

Nuo 12 val. iki 13 val. vyks­ta di­des­nis skran­džio sul­čių iš­si­sky­ri­mas, to­dėl tai yra idea­lus pie­tų me­tas.

Chro­no­bio­lo­gai nu­sta­tė, kad žmo­gaus or­ga­niz­mas (en­dok­ri­ni­nė, ter­mo­re­gu­lia­ci­nė, cent­ri­nė bei ve­ge­ta­ci­nė ner­vų sis­te­mos) yra la­biau­siai pa­žei­džia­mas nak­tį, kai su­trin­ka mie­gas ar kai ten­ka dirb­ti nak­ti­nė­mis pa­mai­no­mis. Dėl to or­ga­niz­mas grei­čiau iš­sen­ka ir pa­sens­ta. Cir­ka­di­niai rit­mai yra vi­di­nė žmo­gaus or­ga­niz­mo sa­vy­bė, ta­čiau įro­dy­ta, kad ją ga­li veik­ti ap­lin­kos veiks­niai.

La­biau­siai pa­jau­čia­me sa­vo bio­lo­gi­nio laik­ro­džio eg­zis­ta­vi­mą, kai ten­ka pa­keis­ti lai­ko ar kli­ma­to juos­tas, ypač ke­liaujant po to­li­mas ša­lis iš vie­nos kli­ma­to juos­tos į ki­tą. JAV at­lik­ti moks­li­niai ty­ri­mai (su stiuar­de­sė­mis, ku­rios daž­nai ker­ta lai­ko juos­tas) pa­tvir­ti­no lai­ko juos­tų kir­ti­mo nei­gia­mo po­vei­kio svei­ka­tai (hor­mo­nų pu­siaus­vy­rai) fak­tą.

Ką bū­ti­na ži­no­ti, no­rint pri­si­de­rin­ti prie tam­sos ir švie­sos bio­rit­mo?

Nors per ke­lias die­nas žmo­gus ir su­ge­ba pri­si­tai­ky­ti prie kli­ma­to ir geog­ra­fi­nių są­ly­gų sve­čio­je ša­ly­je, ta­čiau rei­kia at­si­min­ti, kad rei­kia pri­si­de­rin­ti ir prie švie­sos bei tam­sos bio­rit­mo.

Spe­cia­lis­tai pa­ta­ria, nu­vy­kus į karš­to kli­ma­to ša­lis, ger­ti dau­giau skys­čių, pa­pil­dy­tų mi­ne­ra­li­nė­mis me­džia­go­mis, ka­dan­gi gau­siai pra­kai­tuo­jant gre­sia de­hid­ra­ta­ci­ja, o su­tri­kus ter­mo­re­gu­lia­ci­niams me­cha­niz­mams ga­li­ma per­kais­ti bei gau­ti ši­lu­mi­nį ar sau­lės smū­gį.

Šal­to kli­ma­to juos­to­je dėl po­lia­ri­nės nak­ties ir die­nos po­vei­kio žmo­nės jau­čia­si la­biau mie­guis­ti bei pa­var­gę, ta­čiau ak­li­ma­ti­zuo­ja­si daug leng­viau ne­gu karš­tuo­se bei drėg­nuo­se tro­pi­niuo­se kraš­tuo­se. Taip pat pra­var­tu ži­no­ti, kad ke­lias die­nas prieš ke­lio­nę į va­ka­rus rei­kė­tų ei­ti mie­go­ti ke­lio­mis va­lan­do­mis vė­liau, o į ry­tus – va­lan­dą anks­čiau.

Me­la­to­ni­nas – pa­grin­di­nis bio­rit­mų re­gu­lia­to­rius

Kad au­ga­lai ir­gi tu­ri sa­vo bio­lo­gi­nį laik­ro­dį, moks­li­nin­kai (pran­cū­zas Jean de Mai­ran ir ang­lų gam­ti­nin­kas Čarl­zas Dar­vi­nas) pa­ste­bė­jo ty­ri­nė­da­mi gė­lių žie­dų bei la­pų ju­dė­ji­mą pa­gal pa­ros me­tą. Re­mian­tis šio­mis moks­li­nė­mis ži­nio­mis, jau 1751 me­tais bu­vo su­kom­po­nuo­tas la­bai ori­gi­na­lus ir įdo­mus pir­ma­sis gė­lių laik­ro­dis, ku­rio žie­dai skleis­da­vo­si bei su­si­skleis­da­vo pa­vy­dė­ti­nu tiks­lu­mu. Ir tik XIX a. dak­ta­rui J. Le­vis at­ra­dus me­la­to­ni­ną (jis yra at­sa­kin­gas už pa­ros bio­lo­gi­nio rit­mo re­gu­lia­vi­mą), paaiš­kin­tas šis įspū­din­gas au­ga­lų fe­no­me­nas.

Moks­li­nin­kai taip pat nu­sta­tė, kad švie­sa slo­pi­na me­la­to­ni­no iš­si­sky­ri­mą, o tam­sa ska­ti­na. Tik tam­siu pa­ros me­tu žmo­gaus sme­ge­nų kan­ko­rė­ži­nė liau­ka pra­de­da ga­min­ti va­di­na­mą­jį mie­go hor­mo­ną me­la­to­ni­ną, ku­ris sinch­ro­ni­zuo­ja vi­sus bio­rit­mus, nai­ki­na ak­ty­vius ir kenks­min­gus lais­vuo­sius pe­rok­si­do ra­di­ka­lus (jie ska­ti­na pik­ty­bi­nių aug­lių at­si­ra­di­mą) ir yra vie­nas iš ge­riau­siai ži­no­mų an­tiok­si­dan­tų. Dėl to pa­ge­rė­ja sa­vi­jau­ta, svei­ka­ta bei lė­čiau sens­ta­ma.

Taip pat yra ži­no­ma, kad ma­žin­da­mas kū­no tem­pe­ra­tū­rą jis pa­di­di­na mie­guis­tu­mą ir pa­ruo­šia kiek­vie­ną gy­vą or­ga­niz­mą mie­gui. Įro­dy­ta, kad pa­ts fi­zio­lo­giš­kiau­sias ir svei­kiau­sias už­mi­gi­mo lai­kas, ku­ris ati­tin­ka žmo­gaus bio­rit­mus, yra nuo 21 iki 23 va­lan­dos.

Ko­dėl tam­siu pa­ros me­tu su­trin­ka emo­ci­nė pu­siaus­vy­ra?

Ne­sun­ku su­pras­ti ir paaiš­kin­ti, ko­dėl tam­siu pa­ros me­tu (ypač žie­mą ir ru­de­nį), il­gė­jant va­ka­rams, at­si­ran­da apa­ti­ja, mie­guis­tu­mas, o kai ku­riems žmo­nėms – liū­de­sys, pri­slėg­ta nuo­tai­ka, be­vil­tiš­ku­mas, ener­gi­jos trū­ku­mas, įvai­rios dep­re­si­jos ir me­lan­cho­li­jos ap­raiš­kos, dėl to su­trin­ka emo­ci­nė pu­siaus­vy­ra bei pa­daugėja sa­vi­žu­dy­bių. Moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kad cir­ka­di­nius rit­mus žmo­gaus or­ga­niz­me re­gu­liuo­jan­tis viršk­ryž­mi­nis bran­duo­lys (nu­cleus su­pra­chias­ma­ti­cus) yra su­si­jęs su re­gos ner­vais. To­dėl su­pran­ta­ma, kad cir­ka­di­nių rit­mų re­gu­lia­vimui dau­giau­sia reikš­mės tu­ri die­nos švie­sa.

Moks­li­niais ty­ri­mais įro­dy­ta, kad sa­vi­žu­dy­bių skai­čius taip pat pri­klau­so ir nuo vi­ta­mi­no D3, ku­ris pa­si­ga­mi­na odo­je dėl ult­ra­vio­le­ti­nių (UVB) sau­lės spin­du­lių (ban­gos il­gis 280–315 nm).

Nus­ta­ty­ta, kad kuo trum­pes­nės ir tam­ses­nės die­nos, tuo nuo­tai­ka ir bend­ra sa­vi­jau­ta bū­na pra­stes­nė. Nors už­ten­ka kas­dien vos po 20 min. pa­bū­ti sau­lė­je, ta­čiau šio vi­ta­mi­no sto­ko­ja net 50 pro­c. Ry­tų Eu­ro­pos gy­ven­to­jų, o lie­tu­viai sta­bi­liai pir­mau­ja sa­vi­žu­dy­bių skai­čiu­mi.

Pa­ge­rin­ti pa­blo­gė­ju­sią sa­vi­jau­tą vais­tais yra la­bai su­dė­tin­ga ir be­veik neį­ma­no­ma, ka­dan­gi ji pri­klau­so nuo sau­lės le­mia­mo die­nos il­gu­mo. Taip pat yra įro­dy­ta, kad sau­lės švie­so­je pa­si­ga­mi­nan­tis „lai­mės hor­mo­nas“ se­ro­to­ni­nas ir­gi kont­ro­liuo­ja žmo­gaus emo­ci­jas ir nuo­tai­kas. Pas­te­bė­ta, kad jo kie­kis sme­ge­ny­se la­bai su­ma­žė­ja rug­sė­jo – sau­sio mė­ne­siais.

Pir­mie­ji moks­li­niai dar­bai apie dep­re­si­jos gy­dy­mą švie­sa (švie­sos te­ra­pi­ja) pa­si­ro­dė JAV (Na­cio­na­li­nia­me psi­chi­kos svei­ka­tos ins­ti­tu­te) pa­sku­ti­niaja­me XX a. de­šimt­me­ty­je ir švie­sos te­ra­pi­ja ta­po vie­nu efek­ty­viau­siu pa­cien­tų, ser­gan­čių dep­re­si­ja, gy­dy­mo bū­du.

Ko­dėl svar­biau­siu bio­rit­mu yra lai­ko­mas kū­no tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čių cik­las?

Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad vie­nas iš sta­bi­liau­sių bei svar­biau­sių or­ga­niz­mo pa­ros bio­rit­mų yra kū­no tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čių cik­las. Cik­li­niai pa­ros kū­no tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mai yra la­bai reikš­min­gi žmo­gaus svei­ka­tai.

Vi­du­ti­nė nor­ma­li kū­no tem­pe­ra­tū­ra svy­ruo­ja nuo 36,4 iki 36,7 laips­nio. Pa­si­ro­do, ma­žiau­sia kū­no tem­pe­ra­tū­ra bū­na nuo 5 iki 6 va­lan­dos, o di­džiau­sia – nuo 18 iki 19 va­lan­dos.

Ry­ti­nė­mis va­lan­do­mis (tarp 4 ir 6 val.) yra lė­čiau­sia me­džia­gų apy­kai­ta, ma­žiau­sias ar­te­ri­nis krau­jo spau­di­mas bei imu­ni­nis ak­ty­vu­mas, to­dėl su­ma­žė­ja šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­mos ap­rū­pi­ni­mas krau­ju, dėl to bū­tent šiuo pa­ros me­tu yra už­re­gist­ruo­ja­ma dau­giau mir­ties at­ve­jų.

Rei­kia pa­žy­mė­ti, kad dėl kli­ma­to kai­tos, tam tik­rų spe­ci­fi­nių li­gų po­vei­kio, di­de­lio stre­so ir am­žiaus kū­no tem­pe­ra­tū­ra tu­ri ten­den­ci­ją kis­ti. Tem­pe­ra­tū­rą ga­li­ma ma­tuo­ti bur­no­je, pa­žas­ty­je ar tie­sio­jo­je žar­no­je, ta­čiau bū­ti­na pri­si­min­ti, kad bur­no­je tem­pe­ra­tū­ra bū­na 0,5 laips­nio aukš­tes­nė ne­gu pa­žas­ty­je ir 0,5 laips­nio že­mes­nė ne­gu tie­sio­jo­je žar­no­je.

Jei tem­pe­ra­tū­ra pa­di­dė­ja, tai reiš­kia, kad or­ga­niz­mas pa­ts pra­dė­jo ko­vą su in­fek­ci­ja. To­dėl šei­mos gy­dy­to­jai pa­ta­ria ne­ma­žin­ti kū­no tem­pe­ra­tū­ros jo­kiais vais­tais, jei ji yra pa­di­dė­ju­si iki 38 laips­nių. To­kiais at­ve­jais pa­ta­ria­ma ger­ti dau­giau skys­čių ir ar­ba­tos su cit­ri­na, im­bie­ru, sva­rai­niu ar me­du­mi.

Ko­kią įta­ką da­ro lai­ko su­kio­ji­mas?

Nors Lie­tu­vo­je vei­kian­tis Ry­tų Eu­ro­pos juos­ti­nis lai­kas ir ati­tin­ka di­des­nės da­lies te­ri­to­ri­jos lai­ką, ta­čiau įve­dus va­sa­ros lai­ką yra su­trik­do­mas mie­gas bei iš­ba­lan­suo­ja­mas žmo­gaus bio­lo­gi­nis laik­ro­dis.

Nei­gia­mas va­sa­ros lai­ko po­vei­kis yra su­si­jęs su anks­ty­vu kė­li­mu­si (1 va­lan­dą pra­ran­da­me) bei anks­tes­ne nei įpras­ta veik­los pra­džia. At­si­ra­dęs mie­guis­tu­mas, blo­ga nuo­tai­ka, psi­cho­lo­gi­nė įtam­pa, o kar­tais ir pa­pil­do­mas stre­sas nei­gia­mai vei­kia dar­bin­gu­mą.

Pa­sak moks­li­nin­kų, at­si­ran­da di­des­nė klai­dų bei ava­ri­jų ti­ki­my­bė. To­dėl lai­ko kai­ta­lio­ji­mas ne tik prieš­ta­rau­ja gam­tos cik­lams, bet ir yra ža­lin­gas nu­si­sto­vė­ju­siam žmo­gaus gy­ve­ni­mui bei bio­rit­mams ir var­gu ar yra pa­tei­si­na­mas toks abe­jo­ti­nas ener­gi­jos tau­py­mas žmo­nių svei­ka­tos są­skai­ta.

Pa­ren­gė Liu­ci­ja UR­BO­NIE­NĖ, Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro Me­to­di­nės pa­gal­bos ir stra­te­gi­jos for­ma­vi­mo sky­riaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos ad­mi­nist­ra­to­rė

Dai­niaus La­bu­čio (EL­TA) nuo­tr.

LAI­KAS: Moks­li­nin­kai tei­gia, kad lai­ko kai­ta­lio­ji­mas prieš­ta­rau­ja gam­tos cik­lams ir yra ža­lin­gas nu­si­sto­vė­ju­siam žmo­gaus gy­ve­ni­mui bei bio­rit­mams.