Naujausios
Ligos baimė gali sužlugdyti gyvenimą
Ilona Šnarienė
Išsėtine skleroze dažniausia serga dvidešimtmečiai— trisdešimtmečiai. Gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas sako, kad jaučiamas nuovargis, silpnumas yra rimtas signalas eiti tirtis pas medikus. Ligos neigimas ir jos baimė gali tik pakenkti.
Simptomų gali ir nebūti
Darbingo amžiaus žmonės, užklupti klastingos ligos — išsėtinės sklerozės, ligos pradžioje linkę apie ją tylėti.
Lėtai progresuojanti centrinės nervų sistemos liga, kuri niekieno netrukdoma pirmiausia pažeidžia sveikas ląsteles ir audinius, taip sukeldama sunkius audinių ir organų pažeidimus, vėliau ima trikdyti organizmo funkcijas.
„Laiku nesikreipus į specialistus, prarandama daug galimybių pristabdyti ligą“, — perspėja gydytojas neurologas A. Kazlauskas.
Nuo pažeistos galvos ir nugaros smegenų srities priklauso, kokie simptomai pasireikš. „Simptomai gali būti ir pavieniai, tačiau jų būti gali ir visas kompleksas. Ankstyvojoje ligos stadijoje dažniausiai nepasireiškia jokie simptomai“, — sako neurologas.
Lietuvoje ankstyvas darbingumo praradimas dėl šios ligos siekia apie 40— 50 procentų, vadinasi, kas antras pacientas yra darbingo amžiaus žmonės.
Nekalti sveikatos sutrikimai — rimtos ligos pradžia
A. Kazlauskas paaiškina, kad nuovargis yra vienas dažniausių išsėtinės sklerozės simptomų, pasireiškiančių dviems trečdaliams ligonių. Nuovargis veikia ir regėjimą. Dažniausiai atsiradęs miglotas, dvigubas matymas, neskiriamos spalvos, kaskart vis stiprėjantis skausmas už akies pasireiškia dėl ligos poveikio regos nervui ir galvos smegenims.
Raumenų sustingimas, silpnumas, jėgos praradimas, galūnių spazmiškumas bei kiti motorinės funkcijos sutrikimai sukelia laipsniškai stiprėjantį skausmą, todėl judant gali prireikti artimųjų pagalbos. Kai liga pažeidžia smegenų dalį, atsakingą už judesių koordinavimą, sutrinka pusiausvyra.
Daug metų buvo manoma, jog skausmas nėra būdingas išsėtinės sklerozės požymis, tačiau ūmus ir lėtinis skausmas vienu metu yra būdingas daugeliui šia liga sergančių žmonių.
Be skausmo sąnarių, raumenų, sausgyslių, raiščių srityje, gali pasireikšti smūgiuojantis skausmas veido srityje, pavyzdžiui, kai būna pažeisti veido nervai.
Pasitaiko atvejų, jog kai kurie ligoniai patiria keistus pojūčius: jaučia niežulį, dilgčiojimą, nutirpimą, šaltį ir panašiai. Ligonį ima varginti šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimai. Ypač dažni būna šlapinimosi sutrikimai, pasireiškiantys nevalingu šlapinimusi. Neretai ima varginti seksualinės problemos: vyrai skundžiasi impotencija, o moterys — jautrumo praradimu.
„Netikėtai atsiradusių negalavimų nedera priskirti nuovargiui, dideliam krūviui ar nuolatiniam stresui. Ypač reikia susirūpinti, jei giminėje yra sergančiųjų išsėtine skleroze“, — perspėja gydytojas.
Priežastys neišaiškintos
Kodėl išsėtinė sklerozė puola jaunus žmones, iki šiol nėra tiksliai nustatyta. Amerikiečių mokslininkai teigia, kad neurotropinis virusas, sukeliantis išsėtinę sklerozę, neatsparus dideliam šalčiui bei karščiui, todėl, anot jų, šia liga beveik nesergama Afrikoje, tolimojoje šiaurėje, Azijoje. Tačiau tai yra viena iš daugelio hipotezių, kuriai trūksta patikimų mokslinių tyrimų. Vidutinio klimato zonos srityse, kurioms priklauso ir mūsų šalis, ši liga ypač paplitusi. Lietuvoje išsėtine skleroze serga 55 iš 100 tūkstančių gyventojų.
Manoma, kad išsėtinei sklerozei atsirasti įtakos turi paveldimumas, alergija, medžiagų apykaita, imuniniai sutrikimai, stresas ir netgi mikroelementų, pavyzdžiui, vario, stoka dirvožemyje, žmogaus amžius, rasė ir daugelis kitų veiksnių.
Modernūs tyrimai padeda diagnozuoti
Pirmieji išsėtinės sklerozės požymius gali pastebėti bendrosios praktikos gydytojai, kurie pacientą siunčia neurologo konsultacijai. Liga diagnozuojama išsėtinės sklerozės centruose.
„Galime pasidžiaugti, kad neurologai dabar turi visas galimybes diagnozuoti išsėtinę sklerozę. Diagnozę patvirtina arba paneigia moderniausias diagnostinis tyrimas — magnetinio rezonanso tomografija. Šio tyrimo metu galvos bei nugaros smegenyse matomi lengvai atpažįstami uždegimo ir smegenų dangalo suirimo židiniai. Ligai diagnozuoti gali būti atliekamas ir smegenų skysčio laboratorinis ištyrimas“, — pasakoja A. Kazlauskas.
Kaip įveikti baimę?
Žinia, jog žmogus serga išsėtine skleroze, pirmiausia jam sukelia šoką. Po to atsiranda ligos neigimas, dar vėliau — baimės jausmas.
„Kiekviena problema pradedama spręsti tik tuomet, kai apie ją kalbama, todėl nesidrovėdami kalbėkite su gydytoju apie atsiradusius pojūčius, simptomus, abejones, baimę, kuri dažnai kyla dėl nežinios, — pataria neurologas A. Kazlauskas. — Nuolatinis baimės jausmas gali labiau pakenkti gyvenimo kokybei nei patys ligos simptomai“.
Anot neurologo, kiekvieną ligą svarbu kuo anksčiau nustatyti ir pradėti gydyti, tačiau tai itin svarbu išsėtinės sklerozės atveju. Tik laiku pradėtas gydymas gali padėti pasiekti gerų rezultatų. Liga nėra užkrečiama ir nebūtinai sergantįjį atveda į invalido vežimėlį, nors iki šiol yra nepagydoma. Gyvenimo trukmei išsėtinė sklerozė įtakos turi nedaug, tačiau kuo ilgiau sergama, tuo didesnė neįgalumo tikimybė.
PATARIMAS: „Sergantieji išsėtine skleroze gali mėgautis visaverčiu gyvenimu, tačiau turėtų nepamiršti reguliariai sportuoti, daugiau dėmesio skirti mitybai, informuoti apie savo ligą savo artimuosius, kad prireikus, turėtų moralinį palaikymą“, — pataria neurologas Andrius Kazlauskas.
Autorės nuotr.