Naujausios
Mirtingumas nuo vėžio išlieka didelis
Pasak Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovo dr. Romualdo Gurevičiaus, vėžys Lietuvoje nėra toks dažnas, kaip įsivaizduojama, bet didelis juo susirgusių žmonių mirtingumas. Išgydyti šią ligą sekasi sunkiai, nes dažnai nežinomos vėžio atsiradimo priežastys. Vistik medikas pastebi, kad siekiant išvengti vėžio naudinga valgyti vaisius, daržoves, gerti japonišką žaliąją arbatą, avrtoti daug skaidulų turinčio maisto.
Loreta RIPSKYTĖ
loretar@skrastas.lt
Nusineša 8000 gyvybių
„Kaip jūs manote, ar vėžys yra dažna liga Lietuvoje? – Joniškio visuomenės sveikatos biuro organizuotoje paskaitoje „Vėžys –XXI a. rykštė“ klausė Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius. – Šimtui tūkstančių gyventojų tenka 400 atvejų, arba – 0,4 procento išaiškintų susirgimų. Tai nėra labai dažna liga, bet didžiulis mirtingumas nuo jos. Kasmet Lietuvoje vėžys nusineša 8000 gyvybių.“
Mediko teigimu, naujos technologijos, profilaktiniai patikrinimai, prevencinės vėžio kontrolės programos padeda nustatyti daugiau susirgimų ankstesnėse stadijose, nes į tikslines grupes patenka žmonės, kurie dar nejaučia jokių rimtų simptomų, ir gydymas gali būti sėkmingesnis.
Tose, šalyse kuriose prevencinių programų „stažas“ didelis, susirgimų mažėja. Pavyzdžiui, skrandžio vėžio atvejų beveik nebeliko JAV. Suomijoje, Kanadoje, kur profilaktiniai tikrinimai atliekami jau 40 metų, moterys praktiškai nebeserga gimdos kaklelio vėžiu.
Dažnai nežinomos priežastys
Vėžio gydymas – labai brangus dalykas ir nėra garantijos, kad žmogus pasveiks, nes dažnai nežinomos šios ligos priežastys. Europos šalys per metus vėžiui gydyti išleidžia 126 milijardus eurų. Lietuvoje vienam žmogui per metus tenka 32, Vokietijoje – net 160 eurų, tačiau mirtingumo skirtumas nėra toks didelis.
„Jei plaučių vėžį galima sieti su rūkymu, tai niekas kol kas nežino, nuo ko atsiranda kraujo vėžys“, – sakė dr. R. Gurevičius.
Mokslininkas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 400 plaučių vėžiu susirgusių vyrų, ir nustatė, kad rūkymas net septynis kartus didina susirgimo riziką. Tai būdinga būtent Lietuvai, nes kitose ES šalyse žmonės rūko cigaretes, kuriose yra gerokai mažiau „smalos“ nei kontrabandinėse arba tose, kurias pirkdavo sovietmečiu. Nepriklausomoje Austrijos tyrimų laboratorijoje, patikrinus mėginius, buvo nustatyta, kad kai kuriose tokiose cigaretėse „smalos“ būna 20 miligramų, kai jau 5 miligramai laikomi kenksmingais.
„Ar žinote, kur žmonės daugiausia serga melanoma – odos vėžiu? Australijoje, kurioje aitri saulė. Nes ten persikėlė gyventi daug airių, škotų, anglų, žmonių su itin šviesia ir jautria oda. Užtat aborigenai, vietiniai gyventojai, šia liga išvis neserga“, – pažymėjo dr. R. Gurevičius, taip atkreipdamas dėmesį, kad tinkamiausias klimatas žmogui yra ten, kur gyveno jo tėvai ir protėviai.
Įtakos turi ikivėžiniai susirgimai
Didelei daliai navikų išsivystyti, pasak lektoriaus, turi įtakos ikivėžinės ligos: skrandžio, storosios žarnos polipai, šlapimo pūslės papilomos, gimdos kaklelio dikeratozės. Tokius susirgimus turintys žmonės turėtų būti dispanserizuojami, nuolat tikrinami. Vėžys kartais organizme gali vystytis net kelias dešimtis metų, kol įvyksta staigus jo proveržis – progresija.
Dr. R. Gurevičius sako, kad profilaktiškai nesusirgti padeda tinkamas maistas, vadinamoji chemoprofilaktika. Žmogui naudinga valgyti morkas, kuriose yra beta karotino, daržoves ir vaisius, turinčius C vitamino, augalinius aliejus, kuriuose gausu vitamino E. Taip pat reikia maisto, turinčio vitamino A, seleno, kalcio.
„Nuo prastų mitybos įgūdžių priklauso, ar susirgsime, ar ne“, – sakė lektorius.
Autorės nuotr.
ESMĖ: Pasak Higienos instituto sveikatos informacijos centro vadovo dr. Romualdo Gurevičiaus, vėžys Lietuvoje nėra toks dažnas, kaip įsivaizduojama, bet didelis juo susirgusių žmonių mirtingumas.