Naujausios
Moksleiviams – atostogos, gydytojams – darbų įkarštis
Vakar Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje surengtoje spaudos konferencijoje jos specialistai prakalbo apie vasarą padidėjusį mažųjų pacientų iš kitų rajonų, miestų, net valstybių skaičių.
Vaikų tėveliams medikai patarė, kaip padėti vaikams išvengti traumų ir užtikrinti geriausią pagalbą, susirgus.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Daugėja „nevietinių“ mažųjų pacientų
Vaikų ligų profilio skyriams vasara – pats darbų įkarštis. „Kelių pastarųjų metų tendencija rodo, kad vasarą mažųjų ligonių skaičius išauga. Vaikų psichiatrijos ir vaikų ligų skyriuose – apie 30 procentų, priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriuje – apie 15 procentų“, – skaičiavo Moters ir vaiko klinikos laikinai einanti direktoriaus pavaduotojos pareigas, gydytoja pediatrė Vanda Liukpetrienė.
Vasarą rajoninių ligoninių vaikų ligų skyriai tam tikrais mėnesiais nedirba, todėl Šiaulių specialistams tenka aptarnauti dalį tenykščių ligonių. .
Daugiausia į Šiaulius gydytis šią vasarą buvo vežami didžiųjų apskrities rajonų – Radviliškio, Šiaulių, Pakruojo vaikai, taip pat mažieji pacientai iš Biržų, Telšių, Klaipėdos. Padaugėjo ir užsieniečių – Airijos, Anglijos, kitų Europos Sąjungos šalių gyventojų.
„Atvykusių ligos – įvairios, nuo dažnai tėvus gąsdinančių bičių, širšių įgėlimų iki ligų, sukeliamų virusų, infekcijų, bakterijų,“ – vardino Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėja, gydytoja pediatrė Liuda Gražina Bekerienė.
Reikia dokumentų
Neretai pacientai atvyksta be asmens dokumento, siuntimo ir Europos sveikatos draudimo kortelės.
„Recepto be vaiko asmens dokumento joks gydytojas neišrašys. Užsieniečiai arba iš užsienio grįžę lietuviai-pacientai, neturintys ES draudimo, turėtų nenustebti, kad už gautas paslaugas teks sumokėti“, – perspėja L. G. Bekerienė.
Į užsienį dirbti išvykstantys tėvai, Lietuvoje senelių globai paliekantys vaikus, turėtų seneliams palikti ir įgaliojimą. Taip šie ir teisiškai bus atsakingi už vaikus, galės pasirašyti, jei mažuosius, pavyzdžiui, teks operuoti.
Į priėmimo skyrių – tik būtinosios pagalbos
„Būtinąją pagalbą teikiame tuoj pat. Deja, ne visuomet pas mus atvažiuojantiems pacientams reikalinga būtinoji pagalba. Jeigu vaikas kelias dienas karščiuoja, artėja savaitgalis, tėvai turėtų dar šiam neatėjus kreiptis į šeimos gydytoją. Tuomet nereikės naktį kviesti greitosios. Niekas geriau nepažįsta vaiko, nei jo šeimos gydytojas“, – ragino L. G. Bekerienė.
Gydytojos pediatrės pastebėjimais, ypač padaugėjo naktį staiga sukarščiavus į Šiaulius atvežamų mažųjų pacientų iš rajonų.
„Gal tai taip pat lemia rajonų ligoninių darbo laikas. Pačiai teko turėti nemažai budėjimų, kurių metu vaikai naktį buvo atvežami iš Joniškio, Pakruojo, Radviliškio. Paaiškėjo, kad nemažai jų jau dieną karščiavo, vėmė, tačiau tėvai vis laukė, o naktį jau suskubo pas mus“, – pasakojo gydytoja.
Būtinosios pagalbos šiemet reikėjo 44 procentams mažųjų ligonių, kurie kreipėsi į Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyrių. Likusiais galėjo pasirūpinti ir šeimos gydytojai.
Traumos – dėl netinkamo auklėjimo ir nuovargio
Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėjo, vaikų chirurgo Povilo Venckaus vadovaujamo centro pacientų skaičiai – stabilūs: pernai pirmąjį pusmetį hospitalizuotas 451, šį pusmetį – 421 pacientas.
„Pagal ministro įsakymą, specializuota pagalba teikiama ten, kur yra vaikų reanimacijos skyriai. Tokį skyrių Šiaulių krašte turi tik Šiauliai. Rajonuose gydytojai negali atlikti jokios chirurginės intervencijos, kuriai reikalingas hospitalizavimas. Dėl to mūsų pacientų skaičiaus svyravimai – vienetiniai“, – aiškino specialistas.
Šiemet vasarą būta ypatingai didelių traumų – keli vaikai žaisdami iškrito iš medžių ir jiems teko operuoti žarnynus.
Pagrindinė vaikų traumų priežastis, specialisto manymu, yra netinkamas vaikų auklėjimas, nemokant mažųjų savisaugos: „Nuo mažens vaikui turi būti skiepijama informacija apie galimus pavojus. Neretai visur automobiliu vežiojami vaikai praranda galimybę išmokti elgtis gatvėje, naudotis pėsčiųjų perėja, visuomeniniu transportu.“
Vaikų traumų ypatingai didėja rugpjūtį, kai mažieji grįžta namo iš senelių, stovyklų. Tėvai pradeda eiti į darbą, vaikai paliekami vieni.
Pikta, nes yra išeičių
Vaikų chirurgas Povilas Venckus piktinosi, kad neretai tenka dirbti pirminių sveikatos priežiūros centrų, o vasarą – ir rajoninių ligoninių vaikų ligų skyrių darbą: „Jei pastarieji gali nedirbti vasarą, gal juos iš viso reikėtų uždaryti.“
Pirminiai sveikatos priežiūros centrai ambulatorinę pagalbą pacientams, specialisto manymu, turėtų užtikrinti ištisą parą.
„ Turėtų mūsų sistemoje atsirasti paramedikų – specialistų, kurie atvažiuotų greitosios pagalbos automobiliais ir vietoje galėtų suteikti kvalifikuotą pagalbą“, – išeitį mato pašnekovas.
„Neretai pacientai atvyksta be asmens dokumento, siuntimo ir Europos sveikatos draudimo kortelės.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centro vedėją, vaikų chirurgą Povilą Venckų piktina, kad neretai greitosios pagalbos paslaugomis yra naudojamai kaip taksi.
SKAIČIAI: Priėmimo, skubios diagnostikos ir intensyviosios slaugos skyriaus vedėjos, gydytojos pediatrės Liudos Gražinos Bekerienės skaičiavimai: „Iki 2000 metų per metus turėdavome skyriuje tiek pacientų, kiek dabar turime vien per tris vasaros mėnesius.“