Naujausios
Moterys ragintos pažinti krūties vėžį
Renginyje, skirtame kovai su krūties vėžiu, moterys galėjo pamatyti, kaip atrodo krūties vėžio užuomazga ar ketvirtosios stadijos navikas, per mikroskopą žvelgti į piktybinius procesus ar pasikalbėti su onkologais. Medikai tvirtino – moteris dar valdo baimės.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Erdvės moterims
Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centro darbuotojai, Šiaulių universiteto bibliotekoje surengę labdaros renginį, pasirūpino, kad moterys gautų kuo daugiau informacijos apie krūties vėžį.
Trys gydytojai onkologai konfidencialiai bendravo su visomis norinčiomis, per mikroskopą profesionalai rodė ir aiškino vykstančius pokyčius. Buvo daloma naudinga informacija apie krūties vėžį, savityros būdus.
Iš viso buvo suformuota 14 skirtingų erdvių, kuriose moterys galėjo nemokamai konsultuotis, domėtis, sužinoti viską, kas susiję su krūties vėžiu.
„Svarbu paraginti moteris pasitikrinti dėl krūties vėžio, nes krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga ir pagrindinė moterų mirties priežastis. Siekiame, kad nebūtų bijoma apie tai kalbėti“, – sakė renginio organizatorė Sigita Petkevičienė, Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centro direktorė.
Labdaros renginio metu atidaryta šiauliečių menininkų ir mėgėjų sukurtų dekoratyvinių liemenėlių paroda, organizuota meno dirbinių loterija, surinktos lėšos bus skirtos onkologinių ligonių slaugai ir priežiūrai jų namuose.
Rentgeno nuotraukose – vėžys
Viename iš stendų ant šviečiančios sienelės buvo išrikiuota rentgeno nuotraukų su moters krūtimis, kuriose raizgėsi skirtingų stadijų navikiniai dariniai.
Prie jų stovėjusi Dalia Joniškienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos radiologė-technologė, kelias valandas atsakinėjo į moterų klausimus. Moterys itin domėjosi matomais vaizdais.
„Didžiulis pasiekimas, kad moterims nuo 50 iki 70 metų vykdomas profilaktinis krūtų patikrinimas. Pasitikrina apie 800 per mėnesį, vienai moteriai padaromos 4 nuotraukos.
Moterys dažnai dar bijo tikrintis, laukia. O vėžys yra piktas, išvys iš saugių namų. Tada jau bus pavėluota“, – sakė radiologijos kabinete beveik tris dešimtmečius dirbanti medikė.
Ji rodo nuotraukas: vienoje iš jų siūlo atkreipti dėmesį į mažytį pabolavusį darinuką – vėžio užuomazgą, kurios neįmanoma pajusti, užčiuopti ar kitaip suprasti, kad organizme jau prasidėjo procesas. Vienintelė išeitis – mamografija.
Rodydama nuotraukas vardijo vėžio stadijas, kokio dydžio, apimties virsta darinys, kaip keičiasi krūtis. Jei krūtis ar spenelis ima deformuotis – liga jau smarkiai pažengusi.
„Kartą atėjo moteris, o jos krūtis kaip kalafioras, sutraukta, gumbuota, negali net nuotraukos padaryti, nes, suspaudus krūtį, iš jos bėga kraujas. Jos atsakymas vienas – man neskaudėjo. Skausmas labai greitai moteris atvaro pas gydytojus, bet vėžys gali ilgai neskaudėti“, – sakė D. Joniškienė.
Iš 200 – vienai
Kai tik prasidėjo profilaktiniai krūtų patikrinimai, pasak D. Joniškienės, buvo randama itin daug užleistų vėžio formų, ypač ne miesto moterims. Dabar, programai įsibėgėjus, randama dažniausiai pirmosios ar antrosios stadijos navikiniai krūtų dariniai. Trečios ar ketvirtos stadijos – itin retai.
„Po patikrinimų vėžys randamas vienai iš 200 patikrintų moterų. Echoskopiškai taip gerai, kaip po mamografijos, krūties ištirti neįmanoma. Pati einu tirtis kas dvejus metus, nes matau, kaip tai yra svarbu“, – sakė D. Joniškienė.
Stebisi moterų argumentu, dėl ko jos nenori eiti tikrintis kas dvejus metus – apšvita. Patikina, kad moderni įranga tokios grėsmės nekelia. Pati rentgeno kabinete dirbanti daug metų ir su įvairia įranga, sveikatai nepakenkė.
„Reikia garsiai kalbėtis su moterimis apie šias ligas, reikia kuo daugiau tokių viešų renginių, nes jos dar bijo apie tai klausinėti, ką jau kalbėti apie prisipažinimą, jog serga krūties vėžiu. Tai vis dar priimama kaip gėda“, – sakė D. Joniškienė.
Mitai ir baimės nyksta pamažu
Su moterimis bendravo ir Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja onkologė-chemoterapeutė Judita Filipauskienė.
„Vėžio tabu nyksta pamažu, nes nėra šeimos, kolektyvo, draugų rato, kur nebūtų vėžio pėdsakų. Kalbų apie vėžį nauda matoma – mažiau užleistų atvejų, mažėja diagnozės bei gydymo baimė“, – sakė gydytoja.
Užleistų krūties vėžio atvejų pasitaiko tarp asocialų gyvenimo būdą propaguojančių moterų, vėžys pažengęs būna ir toms, kurios vietoj tradicinės medicinos renkasi gydymąsi žolelėmis, užkalbėjimais ar kitokiais burtais. Gydytoja pabrėžė, kad ateiti pas onkologus vis tiek tenka, tačiau jau su ketvirtosios stadijos vėžiu.
Prieš 20 metų, pasak onkologės, pirmosios ar antrosios stadijos vėžio būdavo apie 30 procentų, šiais laikais jo atrandama apie 70. Per tuos metus pasikeitė ir požiūris į ligą, ir gydymas.
„Gydymas labiau individualizuotas. Gydymas nesiskiria nė kitose Europos šalyse. Su vėžiu moterys gyvena ir 10, ir 20 metų ir miršta dėl kitokių priežasčių. Mitas, kad vėžys yra mirtis“, – sakė J. Filipauskienė.
Rizika lydi visą gyvenimą
Gydytoja J. Filipauskienė pasakoja, jog vėžio paveldimumas galimas, ypač reikia būti atidžioms moterims, kurių močiutės, mamos, tetos ar seserys susirgo kiaušidžių ar krūties vėžiu iki 50 metų. Tada siūloma dėl vėžio pradėti tyrimus nuo sergančios giminaitės, po onkogenetinių konsultacijų ir tyrimų paaiškės, kokia BRCA1 ar BRCA2 geno paveldėjimo rizika.
Pasak gydytojos, kiekviena moteris, prasidėjus reguliarioms mėnesinėms, turėtų prieš veidrodį apsižiūrėti savo krūtis, apčiuopti, kartą per metus apsilankyti pas ginekologą, paprašyti, kad būtų apžiūrėtos krūtys.
„Jauniausias mano praktikoje krūties vėžio atvejis buvo 23 metų merginai. Ji buvo ką tik po gimdymo. Moterys nėštumo, žindymo laikotarpiu yra ne tik padidintos rizikos grupėje, bet dar joms labai sunku diagnozuoti, o navikai būna agresyvūs. Kodėl? Lemia hormonų pertvarka, o ištirti sunku dėl pasikeitusios krūties audinio struktūros“, – patirtimi dalijosi gydytoja.
Ar ne mitas, jog ilgai žindančioms moterims mažėja krūties vėžio rizika? Gydytoja patikina, jog kuo ilgiau moterys natūraliai žindo kūdikį, tuo geresnė ligos prevencija. Tačiau tai nėra taisyklė.
Veikia ir aplinka
Prie mikroskopo moterims rodžiusi ir aiškinusi vėžio kelius, plitimą bei progresavimą, Respublikinės Šiaulių ligoninės Patologinės anatomijos skyriaus vedėja, gydytoja patologė Vilija Niunevienė sakė, kad moterims buvo įdomu, kaip atrodo vėžys.
„Tai citologinis tyrimas – pirminis tyrimas, kad būtų nustatyta, ar gerybinis, ar piktybinis pakitimas. Antras žingsnis – histologinis tyrimas. Kai bandoma nustatyti, ar tai vėžys, ar karcinoma, kokie pakitimai. Paskutinis – galutinis – kiek išplitę, dydis, laipsnis, ar yra metastazių“, – sakė V. Niunevienė.
Gydytoja patologė pasakoja, kad būna atvejų, kai po tyrimų paaiškėja, jog moteris serga ne tik krūties, bet ir odos, šlapimo pūslės vėžiu vienu metu. Gąsdina situacija, kai sergančių vėžiu daugėja, o amžius jaunėja – registruojama sergančių ir nuo 20 metų, ypač gimdos kaklelio vėžio.
„Prieš 20 metų, kai pradėjau dirbti, tiek daug jaunų žmonių vėžiu nesirgo. Tam įtakos gali turėti maistas, vanduo, aplinka, ir prevencinės programos, kai daug žmonių patikrinama. Krūties vėžio atvejų taip pat daugiau“, – sakė V. Niunevienė.
Pagalba ateina į namus
Sigita Petkevičienė, Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centro vadovė, renginio metu ragino moteris domėtis, susirūpinti savimi, nes vėliau joms prireiks slaugos.
„Namuose slaugome apie 90 procentų onkologinių ligonių. Kai nebetaikomas joks agresyvus onkologinis gydymas, pacientas atiduodamas šeimos gydytojui. Jis lieka tarp dangaus ir žemės – niekam nebereikalingas. Artimiesiems labai sunku jį prižiūrėti“, – sakė. S. Petkevičienė.
Profesionalios slaugos poreikis namuose yra nemažas, slaugomi pacientai iki mirties – būna ir kelias dienas, pusmetį.
Vytauto RUŠKIO nuotr.
POKALBIS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos Konsultacijų poliklinikos vedėja gydytoja onkologė-chemoterapeutė Judita Filipauskienė moterims atsakė į rūpimus klausimus.
PAVYZDŽIAI: Rentgeno nuotraukose užfiksuoti skirtingų dydžių vėžio dariniai.
PARODA: Renginio metu buvo atidaryta šiauliečių menininkų ir mėgėjų sukurtų dekoratyvinių liemenėlių paroda.
KIEKIS: Dalia Joniškienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos radiologė-technologė sakė, kad per mėnesį krūtis pasitikrina apie 800 moterų.
SVARBA: „Svarbiausia, kad moterys nebijotų klausti, domėtis ir kalbėti apie krūties vėžį“, – sakė renginį organizavusi Sigita Petkevičienė, Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centro vadovė.