Naujausios
Neurologijos istorijoje – šiauliečių pavardės
„Šiandien neurologija, neurologinių ligų gydymas nesulyginamas su buvusiu prieš daugelį metų“, – sakė Andrius Kazlauskas, Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas, nuo 1993 iki 1997 metų buvęs Neurologijos skyriaus vedėju. Daugiau nei prieš šešis dešimtmečius Šiauliuose net nebuvo medikų, gydančių nervų ligas – tai buvo vientisa šaka su psichiatrija.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Šiauliuose – vienas iš pradininkų
– Minėdami Šiaulių krašto neurologų tarnybos 60 metų sukaktį ligoninėje skaitėte pranešimą apie Šiaulių neurologijos praeitį. Kokie buvo pirmieji neurologijos žingsniai?
– Neurologų tarnyboje šiuo metu yra 20 gydytojų neurologų. Dabar neurologija yra aiškiai atskirta nuo psichiatrijos, tačiau iki 1952 metų Šiauliuose nebuvo gydytojų, gydančių arba nervų, arba psichikos ligas. Net ir tarnyboje tik 1990 metais įvyko neurologų ir psichiatrų atsiskyrimas.
Šiaulių neurologijos istorija spalvinga ir įvairi. Šiauliuose gimė neurologijos ir psichiatrijos pradininkas profesorius Juozas Blažys – pirmasis psichiatras ir nervų ligų dėstytojas Kauno universiteto Medicinos fakultete. Istoriniuose šaltiniuose minimi Šiauliuose 1932 metais dirbę nervų ir vidaus ligų gydytojai Grišas Direktoravičius ir Vulfas Peisachavičius. Tai ir yra neurologijos pradininkai. Praėjo daug laiko Šiaulių medicinoje, kol neurologai užėmė savo vietą.
1937 metais vykusiame Lietuvos gyventojų kongrese buvo svarstomi aktualiausi šalies sveikatos klausimai: kaip kovoti su siautėjančia tuberkulioze, vėžiu, reumatu, venerinėmis ligomis, aklumu, ieškoma būdų gerinti vaikų sveikatą bei teikti medicinos pagalbą kaimui.
Svarstant psichinių ligų klausimą, kilo diskusijos dėl asmenų, turinčių psichikos sutrikimų, sterilizacijos - kaip vienintelės priemonės išvengti tautos degradacijos. Dėl įsiplieskusių ginčų klausimas paliktas ateičiai, tačiau Estijoje sterilizacijos įstatymas buvo priimtas.
Šiauliuose tuo laikmečiu kilo daug problemų dėl neglobojamų psichinių ligonių. 1938 metais Šiaulių savivaldybė Rėkyvos dvare pastatė namus, kuriuose buvo apgyvendinami psichikos sutrikimų turintys žmonės, tačiau netrukus, prasidėjus karui, namai buvo pritaikyti senelių prieglaudai.
– Kaip keitėsi situacija po karo?
– Po karo Šiauliuose nebeliko nervų ir psichikos ligas gydančių vietinių gydytojų. Tokių specialistų reikėjo, nes žmonės, sergantys šiomis ligomis, niekur nedingo, konsultuoti dėl pacientų ligų reikėjo ir kitų specialybių bei poliklinikos gydytojų.
1946 metais į Šiaulius atsiunčiamas gydytojas konsultantas dirbti neuropatologu, tačiau jis tedirbo trejus metus. Daugiau nei po pusės metų toms pačioms pareigoms priimamas demobilizuotas karo gydytojas. Tačiau dėl girtavimo jis buvo nuolat atleidinėjamas ir vėl priimamas į darbą.
Tik 1952 metais į Šiaulius paskiriamas jaunas neurologas Justinas Vaičiulis. Manoma, kad jaunuolis ne šiaip sau pasirinko neurologiją. Vaičiulių šeima okupacijos metais savo namuose slėpė žymų žydų tautybės nervų ligų specialistą, Medicinos fakulteto dėstytoją Lazerį Gutmaną. Pas Vaičiulius besislapstydamas L. Gutmanas parašė pirmąjį nervų ligų specializuotą vadovėlį lietuvių kalba „Nervų ligos“. Studentai iš jo mokėsi iki 1979 metų.
Data, kai į miestą atvyko dirbti neurologas J. Vaičiulis, vadinama specializuotos neurologinės pagalbos pradžia Šiauliuose.
Atėjus dirbti jaunam specialistui darbas virė: konsultacijos stacionaro skyriuose, priėmimas ir konsultacijos suaugusiųjų bei vaikų poliklinikose, išvykos pas pacientus į rajonus. Kurį laiką jis buvo tapęs Nervų ligų skyriaus vedėju, toks skyrius buvo pirmasis terapinio profilio specializuotas skyrius Šiauliuose.
– Ar Šiauliuose tuomet pakako vieno neurologo?
– Žinoma, ne. 1953 metais atvyko dirbti neurologas Petras Paukštė, o po metų atvyko neurologė Galina Survilaitė. Ji jau turėjo 4 metų darbo šioje srityje patirtį. Neurologija Šiaulių ligoninėje plėtėsi: Vidaus ligų skyriuje 10 lovų buvo skirta neurochirurginiams ligoniams. 1964 metais į Vilnių išvyko J. Vaičiulis, ten apgynė Šiauliuose rengtą disertaciją.
Nervų ligų skyriaus vedėju paskirtas Zigmas Vaišvila specializavosi Maskvos neurochirurgijos institute, taip Šiauliuose atsirado chirurginio profilio neurologija.
Kai neurologinė pagalba miesto ir rajono gyventojams jau buvo šiek tiek išplėtota, gydytoja G. Survilaitė išvyko į Kauną, atvyko du neurologai: Algirdas Vareikis bei Vytautas Martinavičius. V. Martinavičius su P. Paukšte pirmieji panaudojo elektroencefalografiją. Vėliau skyriaus pacientams buvo pradėtas taikyti hidroterapijos kursas vertikaliosiose voniose.
Vienas po kito į Šiaulius buvo skiriami jauni neurologijos specialistai: Aleksandras Ronkus, Algimantas Bražys, Antanas Rauličkis. Tik 1963 metais prasideda vaikų neurologijos era, kai į Šiaulius atvyksta pediatrinio darbo patirties turinti gydytoja Jūra Daulenskienė.
Nustatoma daugiau ligų
– Kaip keitėsi darbas, pacientų ištyrimo galimybės, ar daugėjo neurologinių ligų?
– Ligoninėje yra išsaugotas vyriausiojo Šiaulių ligoninės gydytojo Kazimiero Knizikevičiaus 1954 metais pasirašytas įsakymas, kuriuo įsakyta lapkričio 10 dieną atidaryti 20 lovų Nervų ligų skyrių.
Šiuo metu Neurologijos skyriuje yra 60 lovų. Per metus gydoma 2000-2300 pacientų. Skyriuje dirba 44 darbuotojai, iš jų – 10 gydytojų. Pacientų lovos suskirstytos į tris rūšis: bendrojo profilio ligoniams, sergantiems smegenų kraujotakos ligomis, vertebrogeninio profilio-stuburo struktūrų patologiją turintiems ligoniams.
Buvo paskaičiuota, kad gydytų pacientų skaičius per 20 metų padaugėjo tris kartus, darbo intensyvumas yra didelis. Didžiausia ligonių grupė – turintys smegenų kraujotakos sutrikimų. Jų vis daugėja, tačiau tai yra naujos medicininės įrangos, išsiplėtusių diagnostikos galimybių nuopelnas. Pacientai jaunėja, tačiau anksčiau diagnozuotos ligos atveria kelius į laiku suteiktą gydymą bei kokybiško gyvenimo pratęsimą.
Ypač daug šiandieniniams neurologams padeda magnetinio rezonanso tyrimai. Gydytojai, turėdami tyrimų atsakymus, konsultuojasi su kitų miestų ar net šalių specialistais tiesioginiu ryšiu. Galima tik džiaugtis, kad insultus bei kitas neurologines ligas gydome kaip ir visoje šalyje, Europoje.
Didelis pasiekimas – prieš dvejus metus Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikoje įkūrėme Išsėtinės sklerozės priežiūros kabinetą, to labai reikėjo visos Šiaulių apskrities ligoniams.
Suskaičiuota, kad Lietuvoje sergančių išsėtine skleroze yra apie 3,5 tūkstančio, keli šimtai jų yra vien tik Šiauliuose. Gydymas tokiems pacientams skiriamas visam likusiam gyvenimui. Baisiausia, kad liga į patalą paguldo darbingus žmonės.
Šiuolaikiniai medikamentai ligonį nuo lovos atitolina 10-15 metų. Tai labai daug. Prieš 20 metų išsėtinei sklerozei gydyti nebuvo jokių vaistų.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PROGRESAS: „Pacientų ištyrimo galimybės, kurios atsirado ėmus naudotis modernia medicinos įranga, magnetinio rezonanso tyrimai, padeda aptikti labai daug neurologinių sutrikimų dar ligos pradžioje, kai skyrus reikiamų medikamentų ligos progresavimas pristabdomas“, – sakė Andrius Kazlauskas, Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas.
PRADŽIA: „Tik 1952 metais į Šiaulius paskiriamas jaunas neurologas Justinas Vaičiulis. Data, kai į miestą atvyko dirbti šis neurologas, vadinama specializuotos neurologinės pagalbos pradžia Šiauliuose“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojas neurologas Andrius Kazlauskas.