Nori keistis — pradėk nuo virtuvės

Nori keistis — pradėk nuo virtuvės

Ar kečupas toks pat vertingas kaip pomidorai? Ar skrudintos bulvytės yra daržovės? Ar valgydamas vien špinatus būsi stiprus? Ar gali būti vienu metu ir skanu, ir sveika? Tokius klausimus nagrinėjo Šiaulių Gegužių progimnazijos mokiniai. Čia svečiavosi ir gamino dvi patyrusios virėjos iš Švedijos Karolina Sparring ir Johanna Westman.

Alvydas JANUŠEVIČIUS

alvydas@skrastas.lt

Virėjai taip pat menininkai

Progimnazijos virtuvėje virėjos iš Švedijos Karolina Sparring ir Johanna Westman per keturias viešnagės dienas kūrė mokyklos valgyklai naują sveikesnį meniu. Tai Šiaurės ministrų tarybos biuro ir jo partnerių projektas „Sveikesnio pasirinkimo link“.

Vaikų maisto gamybos žinovės iš Švedijos mano, kad labai svarbu pažinti ir į kasdienį šeimų gyvenimą. Juk sveikos mitybos pradžia — šeimoje.

„Mokyklos direktorė man sakė, kad vaikai nenoriai valgo žuvies patiekalus, nors Švedijoje vaikai žuvį labai mėgsta. Taigi jau turiu iššūkį — pagaminti ir įtvirtinti skanių žuvies patiekalų“, — sakė virėja Johanna.

Karoliną Sparring įkvėpė ant mokyklos sienų kabantys mokinių dailės darbai: „Maisto gaminimas man yra menas. Maišant ingredientus — kaip ir spalvas — gaunamas trečias unikalus skonis“.

Viešnios pastebėjo, kad mokyklų virtuvėse nėra indaplovių. Jų nuomone, indų plovimas trukdo mūsų virėjams kūrybiškiau dirbti.

Daugiau daržovių ir kūrybos

Karolina lenkia pirštus vardindama šioje mokykloje retai pasirodančius produktus: lašiša, avinžirniai, žiediniai kopūstai, kokoso pienas.

Karolina kartu su mokyklos virėjomis išvirė lašišos sriubos ir pagamino žiedinių kopūstų ir agurkų salotų. Salotas pagardino kepintomis saulėgrąžomis.

Dar viena naujovė — krosnyje kepta šviežia itališka duonelė. Ji buvo suraikyta ir pagardinta trintų pupelių užtepu.

Viešnioms iš Švedijos lietuviški produktai pasirodė pakankamai kokybiški.

Valgiaraštis turi būti griežtai derinamas su Sveikatos centru. Projekto organizatoriai planavo švediškai paruoštu maistu pamaitinti visus moksleivius, tačiau tam tektų sutvarkyti nemažai formalumų.

Greita, skanu ir sveika

Virėjos iš Švedijos įrodė, kad išsivirti sriubą, užminkyti duoną ir pasigaminti sausus pusryčius — dešimties minučių darbas. Be to, greitai pagamintas maistas gali būti ir sveikas.

Trintą žirnių sriubą per kelias minutes gali pagaminti penktokas. Puode ištirpdai gabalėlį sviesto, smulkiai supjaustai svogūnus. Sumeti į sviestą kepti. Po kelių minučių supili šaldytus žaliuosius žirnelius ir užpili buljono. Karštą mišinį sutrini elektrine trintuve.

Sausi pusryčiai — dar vienas puikus patiekalas, kuris gali pasigaminti vaikas. Avižiniai dribsniai, kelių rūšių riešutai, kokoso drožlės, pienas. Ko daugiau reikia šiam patiekalui? Tik alkano žmogaus.

Mažiau baimės — sveikesnis maistas

Kokie pietūs mokykloje? Švedai lazaniją gamina taip pat, kaip ir mes. Pakepame mėsos, įdedame česnakų, svogūnų, pastarnokų, salierų šaknies, daug prieskonių, pomidorų, kečupo. 20 minučių troškiname ir po to užpilame grietinėlės. Po penkių minučių nukeliame ir sluoksniuojame su pirktine lazanijos tešla. Kepame orkaitėje.

Vištieną Karolina troškina su padažu, kuriame daug svogūnų ir grybų. Patiekalui reikia garstyčių, citrinos, buljono, pieno, grietinėlės ir... kiečio. To paties kiečio, kuris auga kaimo tarpuvartėse. Profesionalai žino, kad jo šakelės puikiai tinka prie mėsos patiekalų. Prie vištienos — morkų ir saulėgražų salotos su citrina.

O kur desertas? Karolina sako, kad porcijos pakankamai didelės ir maistingos, todėl deserto nėra. Jei darytų desertą, maišytų meliono ir laimo gabalėlius. Gaivu ir lengva po tokių sočių pietų.

Visi sutaria, kad svarbiausia — kokybiški produktai, o prieskonius visada galima pasirinkti kuo natūralesnius. O dar svarbiau — keisti požiūrį. Sveikas maistas tikrai gali būti labai skanus.

Per daug saldumynų

Karolina stebėjosi, kad mūsų vaikai per pertraukas gali įsigyti sausainių, bandelių, saldainių, kokakolos ir kitų saldumynų bei gėrimų. Švedijos mokyklose tai nepriimtina.

Karolina paklausė mokinių, kas yra sveikas maistas? Vaikai atsakė, jog tai daržovės ir vaisiai. Vaikai nesuklydo, tačiau akivaizdu kad šių dalykų mokyklos maitinimo įstaigose neįmanoma nusipirkti.

Švedijoje mokyklos dažnai turi savo daržus, kuriuose augina daržoves ir jas tiekia savo valgyklai. Taip pat valgyklos produktų gauna iš vietinių ūkininkų.

Viešniių iš Švedijos nuomone, cepelinai — nėra sveikas maistas. Galima sakyti, jog tai baltymų bomba, kurią būtina nukenksminti didesniu daržovių ir vaisių kiekiu.

Švedijos mokyklose mokiniams atsigerti duodama tik vandens arba pieno. Saldumynus ir kitus skanėstus Karolina patarė pakeisti įvairiais riešutais, vaisiais ar jogurtais. Taip bus daug sveikiau ir maistingiau.

MENIU: Karolina Sparring ir Johanna Westman per keturias viešnagės dienas kūrė mokyklos valgyklai sveikesnį meniu. 

TRŪKUMAS: Mokyklų valgyklose trūksta ne tik daržovių, bet ir linksmo pateikimo bei pozityvaus požiūrio. 

TRADICIJA: Cepelinai, anot Švedijos virėjų, yra baltymų bomba. 

Autoriaus nuotr.