Nuo storulio iki kultūristo – per pusmetį

Nuo sto­ru­lio iki kul­tū­ris­to – per pus­me­tį

Bū­da­mas tris­de­šim­ties šiau­lie­tis And­rius Pal­čiaus­kas svė­rė 114 ki­log­ra­mų, pūk­šė­da­vo riš­da­ma­sis ba­tus. Pa­si­ry­žęs nu­mes­ti svo­rio tai pa­da­rė per pu­sę me­tų – nu­me­tė 30 kg. Ap­va­lias apim­tis pa­kei­tė rau­me­nys – pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me da­ly­va­vęs tarp­tau­ti­nia­me kul­tū­ris­tų čem­pio­na­te jis lai­mė­jo tre­čią­ją vie­tą. Mi­ty­bos po­ky­čiai ir spor­tas pa­kė­lė as­me­ni­nį lai­mės in­dek­są.

Si­mo­na SI­MO­NA­VI­ČĖ

simona@skrastas.lt

Pos­tū­mis – svei­ka­tos pro­ble­mos

Nuo pat vai­kys­tės A. Pal­čiaus­ko svo­ris bu­vo lin­kęs aug­ti, ta­čiau bū­da­mas jau­nes­nis į tai per daug ne­krei­pė dė­me­sio. Po ves­tu­vių gy­ve­ni­mas nu­ri­mo, pa­si­da­rė pa­to­gus, ge­ras, žmo­na ska­niai ga­mi­no val­gy­ti, tad svo­ris dar la­biau ėmė aug­ti.

Ne­pa­to­gu­mus dėl ant­svo­rio vy­ras pa­ju­to dar prieš ke­le­rius me­tus, ta­čiau im­tis prie­mo­nių ne­pa­kak­da­vo at­kak­lu­mo. „Nuo pir­ma­die­nio pra­dė­siu“, – ti­kin­da­vo sa­ve, ta­čiau pir­ma­die­niai vie­nas ki­tą kei­tė be po­ky­čių. Spor­to klu­bui kant­ry­bės pa­kak­da­vo dau­giau­siai mė­ne­siui – vė­liau ras­da­vo įvai­riau­sių prie­žas­čių vis­ką mes­ti.

„Kai tin­gi, prie­žas­čių at­ran­di vi­sa­da“, – at­vi­rai sako And­rius. Nors nuo­lat ras­da­vo pa­tei­si­ni­mų sa­vo ap­kū­nu­mui, ta­čiau va­sa­rą pa­jū­ry­je nu­si­reng­ti bū­da­vo šiek tiek gė­da.

Lū­žio mo­men­tas, kai smar­kiai į vir­šų šok­te­lė­jo krau­jo spau­di­mas, te­ko kreip­tis į me­di­kus. Gy­dy­to­jas pa­sa­kė, kad be vais­tų vy­ras jau ne­beap­sieis. Ta­da svars­tyk­lių ro­dyk­lė ro­dė jau 114 kg.

„Tris­de­šim­ties me­tų ir be vais­tų... Ne­ga­li bū­ti, vais­tų ne­var­to­siu!“ – pa­si­pik­ti­no. Ei­li­nį kar­tą nu­spren­dė pra­dė­ti spor­tuo­ti, nuo rug­sė­jo 10 die­nos ėmė tris­kart per sa­vai­tę lan­ky­ti spor­to klu­bą. Mė­ne­sio pabaigoje tre­ne­rio Ra­mū­no Tar­vi­do pa­pra­šė su­da­ry­ti mi­ty­bos pla­ną, ku­rio są­ži­nin­gai ir griež­tai lai­kė­si.

„Net pa­čiam keis­ta bu­vo, bet svo­ris kri­to“, – džiau­gė­si A. Pal­čiaus­kas, kas ry­tą sver­da­ma­sis ant svars­tyk­lių. Pra­džio­je po­ky­čius at­spin­dė­jo tik skai­čiu­kai, pa­skui – per di­de­li įpras­ti dra­bu­žiai. Tai su­tei­kė mo­ty­va­ci­jos ne­pa­si­duo­ti.

Jo­kio cuk­raus ir kep­tų pa­tie­ka­lų

A. Pal­čiaus­kas mėg­da­vo gau­siai ir so­čiai pa­val­gy­ti, į ka­vą ar ar­ba­tą ne­pa­gai­lė­da­vo įber­ti po tris šaukš­te­lius cuk­raus. Mi­ty­bos pla­nas mais­to ra­cio­ną kar­di­na­liai pa­kei­tė – te­ko vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti kep­tų pro­duk­tų, sal­du­my­nų, cuk­raus, mil­ti­nių pa­tie­ka­lų, apie ce­pe­li­nus ga­lė­jo tik pa­sva­jo­ti. Še­šias die­nas be­si­lai­kant pla­no, sep­tin­tą die­ną bu­vo ga­li­ma val­gy­ti ką no­ri.

„Šeš­ta­die­nį la­biau­siai lauk­da­vau sek­ma­die­nio, kad ga­lė­čiau kaž­ką ska­niau pa­val­gy­ti, šir­de­lė ap­sal­tų. Pa­si­ro­do, sal­du­my­nai tu­ri di­de­lę reikš­mę sa­vi­jau­tai. Kol ne­si­lai­kiau mi­ty­bos pla­no, gal­vo­jau, kad jie bu­vę ne­bu­vę. Paaiš­kė­jo, kad juos la­bai mėgs­tu, pa­si­gen­du“, – pri­simi­nė And­rius.

Pa­čios sun­kiau­sios bu­vo pir­mo­sios trys sa­vai­tės, ka­ma­vo al­kis dėl ma­žes­nių po­rci­jų. Pa­ma­čius par­duo­tu­vė­je už stik­lo be­si­su­kan­čią kep­tą viš­tą, per ku­rios šlau­ne­lę bė­ga tau­kai, vy­rui net link­da­vo ko­jos nuo no­ro ją su­val­gy­ti.

Pa­gal mi­ty­bos pla­ną rei­kė­jo val­gy­ti pen­kis kar­tus per die­ną, skai­čiuo­jant nuo pus­ry­čių griež­tai kas 3,5 va­lan­dos. Elekt­ro­tech­ni­kos tar­ny­bo­je dir­ban­čiam vy­rui ten­ka ne tik sė­dė­ti biu­re, bet ir va­ži­nė­ti po ob­jek­tus – ko­le­gos iki šiol juo­kia­si, nes jis vi­sur vyks­ta su mais­to dė­žu­tė­mis. Mais­tą prieš­pie­čiams, pie­tums ir pa­va­ka­riams pa­si­sve­ria ir su­si­de­da iš ry­to.

„Pra­džio­je lai­ky­tis mi­ty­bos pla­no bu­vo la­bai la­bai sun­ku. Vos tik nuei­da­vau į sve­čius, vi­si sa­ky­da­vo: val­gyk, val­gyk, tai­gi pri­dė­ta... O man dar lai­kas nea­tė­jęs ar­ba mais­tas ne­tin­ka... Daug kas to ne­sup­ra­to ir iki šiol ne­sup­ran­ta“, – ne­sle­pia A. Pal­čiaus­kas.

Bū­da­vo, kai ku­rie pa­si­šai­py­da­vo, iš­va­din­da­vo ne­gra­žiais žo­džiais ko­kį mais­tą val­go, esą nuo­das nuo­lat tą pa­tį val­gy­ti. Er­zin­da­vo net ne­pik­ty­biš­ki ra­gi­ni­mai val­gy­ti kep­tų ar mil­ti­nių pro­duk­tų – tek­da­vo pri­min­ti, kad ne­ga­li ir ne­no­ri. Vie­ni ne­ma­lo­niau­sių klau­si­mų, ku­rių su­lau­kė liek­nė­da­mas – gal ser­gi?

Skai­čia­vo kiek­vie­ną mais­to gra­mą

Spor­to sa­lė­je vy­ras triū­sė iš pe­ties: spor­ta­vo tre­ni­ruok­liais, ant bė­gi­mo ta­ke­lio, my­nė dvi­ra­tį. Nuo sau­sio mė­ne­sio pa­ste­bė­jęs nuo­šir­džias pa­stan­gas, tre­ne­ris pa­siū­lė And­riui su­da­ly­vau­ti Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos kul­tū­riz­mo ir fit­ne­so čem­pio­na­te. Pra­džio­je pa­si­juo­kė, gal tre­ne­ris juo­kau­ja, bet no­rė­da­mas sa­ve iš­ban­dy­ti su­ti­ko.

Spor­tuo­ti te­ko dar ak­ty­viau – še­šis kar­tus per sa­vai­tę po 2,5 va­lan­dos in­ten­sy­vių tre­ni­ruo­čių ste­bint tre­ne­riui. Mi­ty­bos pla­nas pa­si­da­rė dar griež­tes­nis: ma­žė­jo mais­to kie­kiai, kei­tė­si pro­duk­tai, prieš pat var­žy­bas rei­kė­jo sver­ti kiek­vie­ną mais­to gra­mą. Pa­vyz­džiui, viš­tie­ną rei­kė­jo vir­ti ne vie­ną, o du tris kar­tus, per die­ną su­val­gy­ti po 24 kiau­ši­nius, 1,5 kg žu­vies.

„Nors per va­ka­rė­lius bū­da­vo pri­dė­ta kep­tų viš­tų šlaunelių, tor­to, trau­kos to­kiam mais­tui ne­be­li­ko. Daug kas pyk­da­vo, kad vi­siš­kai ne­ga­lė­jau var­to­ti al­ko­ho­lio“, – pa­sa­ko­ja A. Pal­čiaus­kas.

Pa­si­ruo­ši­mui vy­ras iš­lie­jo daug pra­kai­to. Pu­sant­ro mė­ne­sio li­kus iki var­žy­bų, kiek­vie­ną sek­ma­die­nį mo­kė­si de­monst­ruo­ti rau­me­nis, kū­rė cho­reog­ra­fi­nius žings­nius lais­va­jai pro­gra­mai. Šį pro­ce­są And­rius priė­mė kaip žai­di­mą ir iš­ban­dy­mą.

„Vi­sas var­gas at­si­pir­ko už­li­pus ant sce­nos. Bu­vo sma­gu ir pa­ti­ko. Sa­vo ka­te­go­ri­jo­je (pa­gal ūgį ir svo­rį) užė­miau tre­čiąją vie­tą. Re­zul­ta­tu esu la­bai pa­ten­kin­tas ir nu­ste­bin­tas, ypač kaip da­ly­va­vęs pir­mą kar­tą“, – džiau­gė­si A. Pal­čiaus­kas.

Per pus­me­tį jis nu­me­tė 30 ki­log­ra­mų ir var­žy­bo­se da­ly­va­vo sver­da­mas 84 ki­log­ra­mus. Apim­tas azar­to vy­ras svars­to šio­se var­žy­bo­se da­ly­vau­ti ir ki­tą­met.

Ka­dan­gi tiks­lą pa­sie­kė, mi­ty­bos gra­fi­kas šiek tiek su­švel­nė­jo. Kas­dien And­riaus pus­ry­čiai pra­si­de­da nuo kiau­ši­nie­nės, kep­tos ant purš­kia­mo aly­vuo­gių alie­jaus. Prieš­pie­čiams – sau­ja rie­šu­tų, pa­ke­lis varš­kės, pie­tums – žu­vis, ry­žiai, dar­žo­vės, da­bar lei­džia­ma šiek tiek ma­ka­ro­nų, pa­va­ka­riams – vai­siai, o va­ka­rie­nei vėl žu­vis, dar­žo­vės.

Da­bar lei­džia­mos dvi die­nos, ka­da ga­li­ma val­gy­ti ką no­ri. Kas­dien rei­kia iš­ger­ti po 3,5–4 lit­rus van­dens.

Pa­si­kei­tė gy­ve­ni­mo ko­ky­bė

„Pra­džio­je bu­vo mo­men­tų, ka­i no­rė­jau vis­ką mes­ti. Bu­vo pro­trū­kių, ka­da pa­si­slė­pęs iš šal­dy­tu­vo trauk­da­vau ga­ba­liu­ką sū­rio... Pas­kui sa­ve vėl ka­muo­da­vau, ko­dėl taip pa­da­riau. Lai­kui bė­gant tai su­si­tvar­kė, ne­pa­lū­žau“, – šyp­te­li A. Pal­čiaus­kas.

Jo ma­ny­mu, anuo­met vie­na pa­grin­di­nių ap­kū­nu­mo prie­žas­čių bu­vo ne­jud­ru­mas ir ne­tin­ka­ma mi­ty­ba. Ją su­re­gu­lia­vus svo­ris pa­ma­žu ėmė tirp­ti sa­vai­me.

Po de­šim­ties mė­ne­sių svei­kes­nio ir ak­ty­ves­nio gy­ve­ni­mo jau ne­be­si­no­ri kep­tų pro­duk­tų, nuo jų ap­sunks­ta skran­dis, blo­giau jau­čia­si. Ger­da­mas ka­vą be cuk­raus ėmė at­ras­ti ka­vos po­sko­nius.

„Gy­ve­ni­mas, nu­me­tus svo­rio, la­bai stip­riai pa­si­kei­tė. Anks­čiau bū­da­vo sun­ku už­lip­ti laip­tais, at­lik­ti ele­men­ta­rius dar­bus, pra­kai­tuo­da­vau, bu­vo sun­ku, greit už­dus­da­vau. Net no­rint už­si­riš­ti ba­tus tek­da­vo ke­le­tą kar­tų gi­liai įkvėp­ti. Da­bar jau­čiuo­si vi­siš­kai ki­taip. Svei­ka­tos pro­ble­mų ne­be­li­ko – krau­jos­pū­dis su­si­re­gu­lia­vo“, – var­di­ja A. Pal­čiaus­kas.

Svars­to, jog gy­ve­ni­mas ta­po po­zi­ty­ves­nis, leng­ves­nis, pa­si­kei­tė gar­de­ro­bas, da­bar ga­li vil­kė­ti tai, apie ką iki tol tik pa­sva­jo­da­vo. Net pa­si­ry­žo avan­tiū­rai – neat­ly­gin­ti­nai nu­si­fil­ma­vo Šiau­lių po­li­ci­jos so­cia­li­ni­me vaiz­do kli­pe.

A. Pal­čiaus­ko tei­gi­mu, sie­kiant nu­mes­ti svo­rio pir­miau­sia rei­kė­tų no­ro, va­lios, šiek tiek už­si­spy­ri­mo. Tie­siog pa­ban­dy­ti ir ne­kreip­ti dė­me­sio, ką kal­ba ap­lin­ki­niai.

Pa­ma­tę vy­ro po­ky­čius kai ku­rie pa­žįs­ta­mi tei­rau­ja­si, kaip jam tai pa­vy­ko. Paaiš­ki­nus, kad su­re­gu­lia­vo mi­ty­bą, at­si­sa­kė kai ku­rių pro­duk­tų, nu­ta­ria: „Tau la­bai leng­va, aš taip ne­ga­liu...“

Da­bar anks­tes­nių­jų nuo­trau­kų, ku­rio­se bu­vo ap­kū­nus, And­rius žiū­rė­ti ne­be­no­ri, ta­čiau jos pri­me­na, kokį ke­lią te­ko nuei­ti.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

MI­TY­BA: Pa­gal And­riui Pal­čiaus­kui su­da­ry­tą mi­ty­bos pla­ną te­ko at­si­sa­ky­ti kep­tų pro­duk­tų, sal­du­my­nų, cuk­raus, mil­ti­nių pa­tie­ka­lų, kas­dien iš­ger­ti apie 3,5 lit­ro van­dens.

PO­KY­ČIAI: Šiau­lie­tis And­rius Pal­čiaus­kas džiau­gia­si, jog nu­me­tus svo­rio jo gy­ve­ni­mas pa­si­kei­tė – jau­čia­si lai­min­ges­nis, ener­gin­ges­nis, ne­beuž­dūs­ta da­ry­da­mas net ele­men­ta­rius dar­bus.

As­me­ni­nės nuo­tr.

ATOSTOGOS: Per­nai me­tais, per ato­sto­gas Tur­ki­jo­je And­rius Pal­čiaus­kas svė­rė 114 kg.

PASIEKIMAS: Nuo per­nai rug­sė­jo pra­dė­jęs in­ten­sy­viai spor­tuo­ti ir su­re­gu­lia­vęs mi­ty­bą, vy­ras nu­me­tė 30 kg ir po pus­me­čio da­ly­va­vo Lie­tu­vos ir  Lat­vi­jos kul­tū­riz­mo ir fit­ne­so čem­pio­na­te, sver­da­mas 84 kg.