Naujausios
Pacientas nemyli nei savęs, nei savo širdies
Šiaulių širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė tapo 2015 metų Lietuvos kardiologe. Į Šiaulius iš Kauno važinėjanti medikė buvo nustebinta pacientų: „Apleisti, sunkūs, suvargę žmonės. Kauno klinikose tiek sunkių ir užleistų pacientų nesu mačiusi.“ Ją pribloškė ir daug piktų žmonių, nors teikiamos aukščiausio lygio gydymo paslaugos.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Šeima laukia savaitgalių
– Jūs esate kaunietė. Ar sunku buvo atvykti dirbti į Šiaulius?
– Studijavau Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultete, baigiau Kardiologijos rezidentūrą. Kelerius metus klinikinį ir mokslinį darbą dirbau Vokietijoje, Aacheno RWTH universiteto klinikoje. Šiame universitete apgyniau disertaciją, kur buvo suteiktas medicinos daktaro laipsnis, jis 2006 metais pripažintas Lietuvoje. Ilgai dirbau kardiologe Kauno klinikose.
Kai pasiūlė dalyvauti konkurse dėl kuriamo Širdies ir kraujagyslių centro vadovės posto – sutrikau. Pirma mintis: „Ką aš blogo padariau, kad mane išsiunčia į Šiaulius?“ Tik gerai pagalvojusi supratau, kokioje svarbioje misijoje aš galiu dalyvauti, kokį svarbų darbą galiu dirbti. Man pritarė šeima – tai buvo svarbiausia.
– Šeima liko namuose laukti mamos?
– Vyras su septynmete dukryte liko Kaune. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio dirbu Šiauliuose. Asmeniniame gyvenime šis periodas nėra lengvas. Dvidešimtmetis sūnus – studentas, dėl jo ramu. Dėl dukrytės skauda širdį – jai manęs labai trūksta.
Nustebino piktų žmonių gausa
– Kokia jums atrodė naujoji darbo aplinka, žmonės?
– Ligoninė mane labai nustebino. Nesitikėjau, kad Respublikinė Šiaulių ligoninė yra tokia moderni, dirba itin kvalifikuoti specialistai, dirbama aukščiausiu lygiu. Nė kiek nenusileidžia nei Kauno klinikoms, nei Santariškėms. Drąsiai galiu pasakyti, kad tai trečio, aukščiausio, lygio paslaugas teikianti įstaiga.
Nustebino ir pacientai. Jų sveikatos būklė labai sunki – iššūkis juos gydyti. Kartais pagalvoju, kad jei nebūtų mūsų centro, jie iki Kauno ar Vilniaus tikrai nenuvažiuotų.
Dažnai tenka spręsti ligonių, kurie gydomi kardiologiniuose skyriuose, ne tik kardiologines, bet ir gretutines ligas, socialines problemas. Apleisti, sunkūs, suvargę žmonės. Kauno klinikose tiek sunkių ir užleistų pacientų nesu mačiusi.
Net nenustebino, o pribloškė tai, kad čia sutikau labai daug piktų žmonių. Niekur nebuvau mačiusi taip supriešintų su gydytojais žmonių, tiek daug konfliktų. Į gydytoją žiūri kaip į priešą, ateina su neigiama nuostata. 80 procentų pacientų – pikti.
Visą laiką iškeliami nesėkmės atvejai, o ar mato kas nors, kiek mes išgelbėjame gyvybių, kiek pacientų pasveiksta? Tik Lietuvoje gaji nuomone, kad pacientai miršta nuo gydytojo klaidų, bet ne nuo ligų. Deja, žmonės yra mirtingi.
– Kuo skiriasi darbas Lietuvoje ir Vokietijoje?
– Pirmiausia – didžiule abipuse pagarba tarp paciento ir gydytojo. Eilės pas specialistus ten dar didesnės negu Lietuvoje, tačiau visi tai žino ir ramiai laukia savo eilės. Niekas nekelia triukšmo. Gydytojo žodis – šventas.
Jei pacientui yra ūmi situacija, pagalba bus tuoj pat suteikta, tačiau jei esi planinis pacientas, reikia palaukti. Lietuvoje iškart užprogramuotas konfliktas: „Ką? Echoskopijos reiks laukti du mėnesius? Per tą laiką numirsiu!“
Pripažįstu, kad ir patys gydytojai Lietuvoje nesijaučia orūs: atlyginimai maži, neužtikrina normalaus gyvenimo, darbas sunkus, kupinas įtampos ir didžiulės atsakomybės.
Tačiau medikas yra neįvertintas pirmiausia iš valdžios pusės. Dėl to matome tokią didelę medikų emigraciją. Nenoras dirbti nėra niekaip pateisinamas, nes visi mes davėme Hipokrato priesaiką – jei jau pasirinkome gydytojo kelią, gerai dirbti niekas neturėtų trukdyti.
Mirtingumo rodikliai šokiruoja
– Lietuva pirmauja Europoje pagal sergamumą ir mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Kokias klaidas daro pacientai?
– Vienas labiausiai nesuprantamų dalykų, kodėl pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, nevartoja gydytojų paskirtų vaistų, nevykdo nurodymų, o atvažiuoja į ligoninę ir reikalauja, kad būtų tuoj pat pagydytas? Labai trūksta pacientų sąmoningumo.
Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvoje miršta 65 procentai pacientų – tai labai dideli skaičiai. Lietuva Europoje pirmauja pagal mirtingumą nuo šių ligų.
Europoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 24 šalys, buvo vertinti rizikos veiksniai: cholesterolis, kraujospūdis, antsvoris ir kiti. Pasirodo, Lietuva iš visų šalių pirmauja pagal didelį cholesterolio kiekį, daugiausiai mirštančių nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau vaistų, kurie mažina cholesterolį, vartoja mažiausiai.
Tokį rodiklį galima paaiškinti tik tuo, kad vaistai apipinti keistais ir logiškai nepaaiškinamais mitais.
Visuomenė turi žinoti, kad ji gali valdyti rizikos veiksnius, užbėgti ligai už akių. Atsisakyti rūkymo, reguliuoti nutukimą, būti fiziškai aktyviems, tinkamai reguliuoti kraujospūdį, išvengti cukrinio diabeto.
Visi lyg ir žino, kad reikia reguliuoti svorį, aktyviau gyventi, deja, lengviau išgerti tabletę, negu atsisakyti sočios ir gausios mitybos, tingaus sėdėjimo.
Nemažai atvejų, kai atvežtas pacientas su miokardo infarktu ištraukiamas iš mirties, atsako: „Aš rūkymo neatsisakysiu, man nepamokslaukite, čia mano reikalas.“ Ištikus bėdai šaukia: „Gelbėkite!“
– Ar vyrai, ar moterys dažnesni kardiologiniai pacientai?
– Vyrai serga dažniau. Moterys iki klimakterinio laikotarpio organizme turi estrogenų, kurie saugo širdį. Jos širdies ir kraujagyslių ligomis serga rečiau, suserga vėliau. Lietuvoje sudarytos visos sąlygos pasitikrinti pagal profilaktines programas ir vyrams, ir moterims, užtenka specialistų, bet žmonės neina tikrintis.
Susirgusių amžius jaunėja – turime ir dvidešimtmečių, patyrusių miokardo infarktą. Neaišku, kas labiausiai veikia – gyvenimo būdas ar maistas. Nežinome, kaip organizmą ir kraujagysles veikia maiste esantys priedai, konservantai.
Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė yra apie 10 metų trumpesnė negu Europoje, nuo 2001 metų mirtingumo rodikliai nė kiek nesumažėjo. Europoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė – 79 metai, Lietuvoje – 69 metai.
Per 2014 metus Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų mirė apie 2300 darbingo amžiaus vyrų. Mane tokie skaičiai šokiruoja.
Išeminės širdies ligos atvejų per 15 metų nė kiek nemažėja. Pasaulyje tokių ligų atvejų sumažėjo beveik per pusę.
Prevencinės programos duomenimis, Lietuvoje padidėjusį cholesterolį turi 91 procentas kardiologinių pacientų. Tik 5 procentai reguliuoja cholesterolį, nes vietoj vaistų žmonės renkasi papildus.
Centras gelbsti gyvybes
– Beveik metus veikia Širdies ir kraujagyslių centras. Kaip jums sekasi?
– Svarbiausia, kad centras veikia 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Operatyviai atliekamos kraujagyslių atvėrimo procedūros, nuo vasario mėnesio implantuota 100 kardiostimuliatorių – tai mūsų centro aktyvumo įrodymas. Nebereikia pacientams važiuoti tikrintis į Vilniaus ar Kauno gydymo įstaigas, tokios pat paslaugos teikiamos ir Šiauliuose.
Darbo daug, pacientai sudėtingi, todėl ypač dėkoju Kauno universiteto klinikoms dėl glaudaus bendradarbiavimo: turime tiesioginę bendrą vaizdų perdavimo sistemą, iškart telefonu konsultuojamės su kolegomis, puikiai veikia „žalias koridorius“ kardiochirurginiams ligoniams: esant būtinybei jie važiuoja iškart į Kauną.
Šiaulių krašto pacientai turi neįkainojamą vertybę – gauna aukščiausio lygio pagalbą, išgelbėjamos gyvybės.
– Ar centras tampa traukos objektu jauniems kardiologijos specialistams?
– Dirba daug jaunimo, kiekvienais metais gretos pasipildo naujais. Svarbus žingsnis – Šiaulių ligoninė yra patvirtinta kardiologijos rezidentūros bazė. Kiekvieną mėnesį rotacijos principu atvyksta po du kardioliogijos studentus. Jie daug išmoksta, nes susiduria su rimta praktika.
Studentai, atvykę į ligoninę, nustemba, jog čia yra moderniausia ligoninė. Nors visi mano, jog važiuoja vos ne į kaimo ligoninę, kurioje darbas prilygs bausmei. Dabar studentai jau konkuruoja, kuris į Šiaulius važiuos pirmas. Dalis rezidentų lieka dirbti nuolat. Šiuo metu centre dirba 24 kardiologai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SĄMONINGUMAS: „Labai trūksta pacientų sąmoningumo. Vienas labiausiai nesuprantamų dalykų, kodėl pacientai nevartoja gydytojų paskirtų vaistų, nevykdo nurodymų, o atvažiuoja į ligoninę ir reikalauja, kad būtų tuoj pat pagydytas?“ – stebisi Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovė doc. dr. Jurgita Plisienė.
ĮVERTINIMAS: Respublikinės Šiaulių ligoninės Širdies ir kraujagyslių centro vadovės doc. dr. Jurgitos Plisienės darbas buvo įvertintas 2015 metų Lietuvos kardiologės vardu.