Naujausios
Paskutinė cigaretė
Gintaras Nekis yra neabejingas tabako dūmams: vaikystėje uodė tėvo rūkytas cigaretes, vėliau bandė traukti dūmą pats. Sąmoningai atsisakęs rūkymo, jau dešimt metų padeda iš tabako žabangų ištrūkti ir kitiems.
Šiauliuose nemokamai vedęs mokymus norintiems atsikratyti rūkymo tvirtino, kad valia ir sąmoningumas – tiesiausias, bet ne lengviausias kelias.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Stebuklingų tablečių nebūna
– Jūs esate pastorius, šeimos ugdymo konsultantas, baigęs „Pagalbos metantiems rūkyti organizavimo bei teikimo“ mokymus, padedate žmonėms atsisakyti rūkymo. Kada pats susidūrėte su tabako dūmais?
– Šeimoje buvo rūkoma. Kiek pamenu save vaikystėje sėdintį ant tėčio kelių, visuomet vienoje jo rankoje būdavo cigaretė, kita laikydavo mane. Jis buvo išsilavinęs žmogus – laivavedys, šturmanas, deja, nesuprato to, kaip tabakas kenkia ne tik jam, bet ir kitiems. Jis mirė nuo vėžio. Džiugu buvo tik tai, kad paskutiniaisiais savo gyvenimo metais jam pavyko atsisakyti šio įpročio.
Prieš išeidamas į armiją pabandžiau rūkyti. Kiek save pamenu, visą laiką stengdavausi būti ten, kur prirūkyta, man iki šiol patinka tabako dūmo kvapas – skaniai kvepia. Tik visai nesenai supratau, kad tai yra priklausomybės pasekmė. Pasyvusis rūkymas daro stiprią įtaką sveikatai, ir jei žmogus pripranta prie tokio rūkymo, jis rizikuoja susirgti vėžiu.
– Ar lengva pasipriešinti rūkymo priklausomybei?
– Yra paskaičiuota, kad iš keturių rūkančiųjų, trys norėtų to atsisakyti. Tai nėra paprasta padaryti, nes nikotinas yra labai stiprus narkotikas. Daugelis bandžiusiųjų nusivilia savo jėgomis, tiksliau – pamato savo bejėgystę, išgyvena dėl savo menkumo, nepakankamų sugebėjimų mesti šį žalingą įprotį.
Penkių dienų rūkymo metimo programa „Kvėpuok laisvai“ yra patvirtinta Pasaulio sveikatos organizacijos, idėja gimė 1959 metais, kai gydytojas ir dvasininkas susėdę ėmė svarstyti, kaip padėti rūkantiems žmonėms išeiti iš šios priklausomybės.
Paskaičiuota, kad po šios programos rūkymo atsisakė apie 20 milijonų žmonių. Ne visi atsisako, kiti susimąsto, sumažina rūkalų kiekį, išgirsta, kaip pasiruošti mesti rūkyti, įveikti potraukį, nugalėti stresą. Tai jau gerai.
Visi nori stebuklingos tabletės, kuri problemą išspręstu čia ir dabar, kad nereikėtų stengtis. Priklausomybė nuo tabako yra labai galingas jausmas.
Yra dvi priklausomybių rūšys: psichologinė ir fizinė. Rūkaliaus smegenys yra užfiksavusios malonumą, palengvėjimą, prašviesėjimą, energijos antplūdį. Noras patirti tai dar kartą vis sugrįžta. Nesąmoningai imama cigaretė ir vėl rūkoma.
Medikamentais gal ir galima atsisakyti rūkymo, tačiau vaistai visuomet turi šalutinį poveikį, vaistų vartojimą kada nors teks nutraukti. Bet kokiu atveju su priklausomybe kovoti teks pačiam.
Optimistams lengviau
– Nuo ko reikėtų pradėti norintiems atsisakyti rūkymo?
– Žmogui, kuris nusprendė atsisakyti rūkymo, pirmiausia reikia žinių, palaikymo, savo valios ir fizinės sveikatos stiprinimo. Rekomenduojama pradėti mankštintis, atlikti kvėpavimo pratimų, atsisakyti alkoholio ir kavos.
Būtina gerti daug vandens, kad iš organizmo plautųsi nikotinas, patariama vartoti daug vaisių ir daržovių, svarbu – gerai išsimiegoti. Nervų sistemai reikia poilsio. Tačiau vien to neužtenka.
– Minite, kad fizinio pasiruošimo ir valios neužtenka. Ko reikia dar?
– Svarbus yra protinis pasiruošimas – savęs nuteikimas, kai būtina sudaryti aiškią veiksmų strategiją. Įtvirtinti savo prote sprendimą: „aš būsiu nerūkantis, gyvensiu sveikiau – tai man naudingiau“.
Ne mažiau svarbi yra emocinė sveikata. Kas tai yra? Sugebėjimas valdyti savo emocijas, gauti ir išlaikyti teigiamas emocijas, išlikti optimistu. Šie jausmai suteikia jėgų. Moksliškai įrodyta, kad mūsų valia priklauso nuo emocijų, jausmų. Kuo žmogus liūdnesnis, prislėgtas blogų minčių, paniręs į depresiją, tuo mažiau turi šansų pasiekti savo tikslų.
Rūkymo atsisakančiam žmogui svarbu išsikalbėti, papasakoti išgyvenamus potyrius, jausmus ir mintis. Tai yra vienas svarbiausių punktų.
Dvasinė sveikata – viso mūsų egzistavimo ir suvokimo prasmė. Žinoti, dėl ko mes gyvename. Kur ir kodėl mes einame? Kokie mūsų tikslai ir vertybės?
– Ne visi yra valingi, ką siūlytumėte tiems, kurie savyje neatranda svarių motyvų išsivaduoti iš priklausomybės?
– Žmonės, kurie nesupranta savo gyvenimo prasmės, nežino, dėl ko gyvena – dažnai turi silpnesnes vertybes, jų gebėjimas mylėti save yra nedidelis, jaučia valios trūkumą. Tokiems siūloma pasitelkti maldą. Kaip supranta ir sugeba.
Įrodyta, kad didžiausią sėkmę išeidami iš priklausomybių pasiekia žmonės, kurie meldžiasi. Anoniminių alkoholikų patirtys rodo, kad su priklausomybe kovota meldžiantis, gyvenant vienuolynuose su dvasininkais. Jie išgyvena pakylėjimą, meilę, ramybę, kaltės atleidimą. Daugelis nuo priklausomybių kenčiančių žmonių jaučia kaltės jausmą, savivertės sumažėjimą. Jiems labai svarbu jaustis mylimiems.
Priklausomybė kausto ir vaikus
– Rūkyti pradeda paaugliai. Ar yra dalykų, kurie sulaikytų jaunus žmones nuo šios priklausomybės?
– Statistiškai fiksuota, kad dažniausiai pradedama rūkyti iki dvidešimties metų. Tai toks amžiaus tarpsnis, kuomet jaunimas seka autoritetais, juos veikia reklama, filmai, bendraamžiai. Kokį mato pavyzdį, tokiu ir seka.
Prieš dešimtmetį, kai ėmiau vesti programas norintiems mesti rūkyti, jaunimo neateidavo. Dažniausiai priklausomybės atsisakyti norėdavo vidutinio amžiaus ir vyresni žmonės. Prieš keletą metų pastebėjau, kad daugėja jaunimo, kuriam rūkymas – našta. Jauniausias buvo šešiolikametis.
– Moterys ar vyrai lengviau pasiduoda priklausomybei?
– Mūsų priklausomybės priklauso nuo mūsų pačių, nuo gyvenimiškos patirties, charakterio, fizinės sudėties ir kitų faktorių. Mokslininkai kalba, kad moterys greičiau tampa priklausomos.
Paskaičiuota, kad nikotinas smegenis pasiekia per 7 sekundes, alkoholis – per 21. Tačiau nikotino, kad žmogus nuo jo taptų priklausomas, reikia žymiai mažiau negu alkoholio. Kiti jau gimsta su šia priklausomybe, nes tėvai rūko vaikui dar esant įsčiose. Smegenys jau yra užfiksavusios malonumą ir tereikia asociacijų, kad šis jausmas vėl atsirastų.
– Kaip reikia pasiruošti šiai programai?
– Sąmoningai jausti, ko siekiama. Paskutinę cigaretę surūkyti prieš penkių dienų programą. Tai tik rekomendacija. Nedraudžiama ateiti rūkančiajam tiesiog pasiklausyti.
Kai žmogus meta rūkyti, jis išgyvena kelias abstinencijos dienas. Todėl su bendraminčiais tai daryti lengviau. Jau ketvirtą nerūkymo dieną džiaugiamasi, kad sumažėjo abstinencijos simptomai, imama kvėpuoti laisviau, keičiasi savijauta.
Jei žmogus kurį laiką nerūko, reikia neprarasti budrumo, nes lieka fizinė priklausomybė. Dažniausiai alkoholis, kava ir stresas sugrąžina prie senų įpročių. Alkoholis iki minimumo sumažina žmogaus valią, ir pajėgumas atsispirti rūkalams išnyksta.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
SĄMONĖ: „Visi turime laisvą pasirinkimą. Negalima rūkančio žmogaus spausti ar šantažuoti, kad jis neberūkytų. Tai turi būti sąmoningas jo paties pasirinkimas“, – sakė Gintaras Nekis, pastorius, šeimos ugdymo konsultantas, važinėjantis po Lietuvą su penkių dienų programa „Kvėpuok laisvai“.
PASIRINKIMAS: Gintaras Nekis pats rūkė, tačiau šio žalingo įpročio atsisakė. Dabar tai daryti padeda visiems norintiems.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
RŪKYMAS: Lietuvoje siūloma uždrausti asmenims iki 18 metų rūkyti tabako gaminius ar net jų turėti. Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2012 metais atlikto tyrimo rezultatus, rūkyti pradedama vidutiniškai nuo 17 metų. Specialistai teigia, kad net 80 procentų rūkančiųjų šią priklausomybę įgyja būdami nepilnamečiai.
Medikai pabrėžia, kad dabar plintantis stiprių cigarečių keitimas silpnesnėmis, plonomis, mėtinėmis yra saviapgaulė – organizmas vis tiek išsireikalauja jam priprasto nikotino kiekio.