Naujausios
Paskutinė dovana–gyvenimas
Ilona ŠNARIENĖ
Neretai sunkiai sergantiems pacientams padėti gali tik donoro kaulų čiulpų persodinimas, tačiau kartais nepavyksta rasti to vienintelio, pacientui tinkamo donoro. „Galbūt esate tas vienintelis donoras, kurio laukia mirtina liga sergantis žmogus“,–tvirtina Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėja gydytoja transfuziologė Neringa Mikalauskienė.
Donoras — nebūtinai giminaitis
Gydytoja pasakoja, kad mūsų kraujo ląstelės–eritrocitai, leukocitai, trombocitai–gaminamos kauluose esančioje akytoje medžiagoje — kaulų čiulpuose. Juose yra daug jaunų, nebrandžių kraujodaros ląstelių, kurios nuolat dauginasi ir bręsta.
Subrendusios ląstelės patenka į kraują, kur atlieka savo funkcijas: eritrocitai perneša deguonį iš plaučių į kūno ląsteles, leukocitai yra svarbiausi organizmo gynėjai nuo infekcijos, o trombocitai užtikrina kraujo krešėjimą. Po kurio laiko šios ląstelės žūva, o jas pakeičia naujos kaulų čiulpuose subrendusios ląstelės.
Šis procesas vyksta nuolat — visą mūsų gyvenimą. Susirgus kraujo vėžiu, kaulų čiulpai vietoj sveikų kraujo ląstelių ima gaminti vėžines ląsteles.
Tuomet reikia skubiai pradėti gydymą. „Pati didžiausia kraujo čiulpų donorystės problema — rasti tinkamą donorą sergančiojo šeimoje, galintį paaukoti kamieninių kraujodaros ląstelių. Dažniausiai mirtina liga sergantį ligonį išgelbėja visiškai jam svetimas Lietuvos ar net pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registre užsiregistravęs donoras“,–sako gydytoja transfuziologė.
Kilnus noras gali likti neįgyvendintas
Medikė sako visada pasiteiraujanti, ar žmogus, pareiškęs norą tapti kaulų čiulpų donoru, žino, kokį sudėtingą kelią jam teks nueiti ir džiaugiasi išgirdusi tvirtą apsisprendimą, nors pasitaiko, kad būsimo donoro artimieji, sužinoję namiškio užmojus, ima jį atkalbinėti.
Donoro gali prireikti po kelių dienų ar net po keliolikos metų, tačiau gali būti ir taip, jog kvietimo atvykti į Kraujo centrą taip ir nesulauksite, kadangi neatsiras paciento, kuriam jūsų imunologiniai žymenys būtų tinkamiausi.
Daugeliui žmonių kaulų čiulpų donorystė asocijuojasi su sunkia operacija, dideliu skausmu, randais bei kitais rimtais sveikatos sutrikimais.
Ar iš tiesų kaulų čiulpų paėmimo procedūra kelia grėsmę žmogaus sveikatai? „Stokodamas informacijos apie kaulų čiulpų donorystę žmogus prasimano įvairiausių istorijų“,–sako gydytoja ir paaiškina, jog pasaulyje kaulų čiulpų donavimas vyksta iš kraujo kaulų čiulpų.
Donorui pasirinkus, kad čiulpai būtų paimti iš kaulo, procedūra atliekama operacinėje bendrosios nejautros metu. Skystoji kaulų čiulpų dalis surenkama, iš dubens kaulo donorui gulint ant pilvo. Ši procedūra labai tiksliai parodyta meniniame filme „Septynios sielos“.
Lietuvoje kaulų čiulpų ląstelės donuojamos tik iš kraujo, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Kraujo centre. Kaulų čiulpai surenkami specialiu aparatu iš rankų venų. Procedūros metu donoro kraujas per įvestą į veną adatą sterilia vienkartine vamzdelių sistema patenka į aferezės aparatą, gebantį surinkti tik kamieninės kraujodaros ląsteles, o likęs kraujas grąžinamas atgal į organizmą per kitos rankos veną. Tą pačią dieną donoras išleidžiamas namo. „Po kaulų čiulpų donavimo nepatiriama jokių sveikatos sutrikimų,–užtikrina medikė.–Kaulų čiulpai nuolat atsinaujina, tad paimtas ląstelių kiekis atsistato per dvi savaites.“
Surinkti kaulų čiulpai sulašinami pacientui. Gydytoja sako, jog pats kaulų čiulpų ląstelių prigijimas ligonio organizme yra labai sudėtingas procesas, kadangi itin silpna ligonio imuninė sistema ypač imli įvairioms infekcijoms. Kuo ligonis vyresnis, tuo didesnė rizika bei komplikacijų tikimybė. Po transplantacijos pavojingiausios yra 2-4 savaitės, kol persodintos ląstelės įsitvirtina ir pradeda gaminti naujas kraujo ląsteles.
Sprendimą priimkite kol esate sveiki
Paskutinis geras mirusiojo darbas, galintis išgelbėti ne vieno žmogaus gyvybę — donorystė, kuri yra savanoriška, altruistiška ir nemokama, todėl už dovanotus organus nei donorams, nei jų artimiesiems kompensacijos nėra mokamos.
Jei prieš mirtį žmogus nepareiškė sutikimo būti donoru, jam mirus kalbamasi su jo artimaisiais, tačiau gydytoja sako, jog artimieji, dažnai nežinodami mirusiojo valios ir dėl to nenorėdami prisiimti atsakomybės, prieštarauja organų paėmimui.
Apsisprendimą neigiamai įtakoja vis dar gajus mitas, kad paimant organus, ypač ragenas, bus subjaurotas mirusiojo kūnas, tačiau gydytoja užtikrina, kad taip nėra.
Mirtis niekada nesukelia žmogui teigiamų emocijų, todėl siekiant išvengti papildomos sumaišties tarp artimųjų kiekvienas mūsų, kol esame sveiki ir gyvi, turėtume pareikšti savo valią pasirašydami sutartį, kad sutinkame arba nesutinkame po mirties tapti donorais. Gydytojo akivaizdoje užpildytą sutartį bet kada galima pakeisti arba visiškai jos atsisakyti, apie savo sprendimą pranešus bet kuriai asmens sveikatos priežiūros įstaigai.
Kas gali tapti kaulų čiulpų donoru:
ü Negiminingais kaulų čiulpų donorais gali būti visi sveiki, geranoriški ir atsakingi asmenys.
ü Kadangi užsiregistravusio donoro gali prireikti tik po kelių ar keliolikos metų, į registrą įtraukiami asmenys nuo 18 iki 45 metų.
ü Kaulų čiulpų donorais negali būti žmonės, sergantys lėtinėmis plaučių, širdies, inkstų, kepenų ligomis su funkcijos nepakankamumu, piktybinėmis ligomis (vėžiu), sifiliu, ŽIV, hepatito B arba C virusu.
Nuotr.: Šiaulių apskrities ligoninės Kraujo banko vedėja gydytoja transfuziologė Neringa Mikalauskienė.