
Naujausios
Plaučių operacija grąžino gyvenimą
Kuršėniškiui Algimantui Voluckiui Kauno klinikose atlikta unikali operacija – sunykę jo plaučiai pakeisti donoro plaučiais. Ir pačiam buvo nelengva patikėti laime, kai, atsipeikėjęs po operacijos, galėjo laisvai įkvėpti oro. Vadinasi, ir deguonies baliono, kuris buvo tapęs nuolatiniu palydovu, jam nebeprireiks.
Algimantas BRIKAS
brikas@skrastas.lt
Plaučiai nyko
Algimantas Voluckis dirbo suvirintoju. Suvirinant metalą, plaučiams tekdavo įvairiausių nuodų.
Vėliau, pradėjęs dirbti budinčiu santechniku ligoninėje, per metus tris kartus susirgo plaučių uždegimu. Trečiąjį kartą užklupo lėtinis – jo net nepajuto.
Tokį ligų dažnumą A. Voluckis paaiškina tuo, kad kai darbe sušyli, suprakaituoji, išeini į lauką – vėjelis perpučia.
Vėliau jis pradėjo nuolat jaustis blogai. Kreipėsi į plaučių gydytoją, jis paskyrė vartoti vaistų. Po to nusprendė išbandyti eksperimentinius vaistus. Duomenys apie A. Voluckio ligą būdavo siunčiami į Londoną, iš ten informuodavo apie vaistų veikimo rezultatus.
O plaučiai nyko. Kai beliko pora metų iki pensijos, A. Voluckiui tapo dar blogiau. Jam buvo paskirta antroji neįgalumo grupė, vėliau – ir pirmoji. Pernai išėjo į pensiją.
Po to dar tris mėnesius galėdavo pats nuvažiuoti į parduotuvę. Bet kartą pasidarė bloga. Vėl gelbėti ėmėsi šiauliečiai medikai. Tada jie A. Voluckiui skyrė ir deguonies aparatą. Dabar su juo teko ir gulti, ir keltis. Nuolat, kur beeidavo, visur naudodavo deguonį. Be jo negalėdavo kvėpuoti.
Lagamino formos deguonies aparatą miegamajame laikydavo prie lovos, jei reikėdavo – atsiveždavo ir iki virtuvės. Žarnelės iš aparato kuršėniškiui buvo atvestos į nosį. Taip jis kvėpavo.
Savo automobilyje nuo akumuliatoriaus iki salono atvedė laidus, pasirūpino, kad į jame įrengtą elektros lizdą ateitų 220 voltų srovė. Prie jo galėjo prijungti deguonies aparatą.
Operacija
Liga A. Voluckį visai nukamavo. Iš ryto jis dar galėdavo 3–4 valandas pabūti be deguonies aparato, bet apie dešimtą, vienuoliktą jau tekdavo gultis prie jo.
Vėl buvo paguldytas į ligoninę Šiauliuose. Greitosios medicinos pagalbos automobiliu iš čia nuvežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikas. Jose A. Voluckis gulėjo apie mėnesį. Čia jį įrašė į eilę laukti donoro plaučiams. Jo paties plaučiai jau nebegalėjo jam tarnauti.
Praėjus daugiau kaip pusmečiui, suskambo A. Voluckio telefonas. Kuršėniškiui iš Kauno klinikų pranešė, kad jau yra plaučių donoras, ir paklausė, ar atvažiuos. A. Voluckis neabejodamas atsakė: „Taip. Atvažiuoju.“
Į Kauną vykti pats savo automobiliu nedrįso, nes naktis, rūkas, o jeigu automobilio generatorius nebūtų spėjęs elektrą gaminti, dėl deguonies aparato būtų kilę didelių bėdų. Jį nuvežė artimieji. „Metrinį“ deguonies balioną kelionei paskolino Respublikinė Šiaulių ligoninė.
Abiejų plaučių persodinimo operaciją atliko garsus šalyje širdies chirurgas profesorius Rimantas Benetis. Darbavosi 11-os specialistų komanda. Operacija truko šešias septynias valandas.
Atsibudo A. Voluckis Reanimacijos skyriuje. Pirmiausia iš tamsos blykstelėjo balta šviesa. Kvėpuoja. Į organizmą įvestos žarnelės. Medicinos slaugytoja jas ištraukė ir paragino: „Kvėpuokite pilnai.“ „Kvėpuoju ir pats netikiu, kad kvėpuoju“, – pirmąsias akimirkas atsipeikėjus mena kuršėniškis.
Prieš metus jis buvo kalbėjęsis su žmogumi, kuriam buvo atlikta tokia operacija. Jam buvo prapjautas pilvas. A. Voluckis atsipeikėjęs ėmė ieškoti, kur operuotas jis? Pjūvis atliktas krūtinėje.
„Aš – vienuoliktas dėl to operuotas žmogus, aštuntas, kuris – gyvas. Operuoti plaučius – labai reta operacija. Daktarai sakė, kad ir sunkesnė negu širdies. Reta – per metus vieną dvi operacijas tedaro. Plaučius pradėjo keisti neseniai“, – pasakojo A. Voluckis.
„Esu naujai gimęs“
„Aš jaučiausi neįprastai. Kai tik atsibudau, netikiu, kad kvėpuoju plaučiais, kurių nebeturėjau. Galima sakyti, esu naujai gimęs, transplantacijos diena – antras mano gimtadienis“, – laiką iškart po operacijos prisimena A. Voluckis.
Nepamirštamas ir laikas po šio prasmingam gyvenimui jį sugrąžinusio įvykio. Gulėjo Širdies chirurginiame skyriuje rūpestingai prižiūrimas. Visus ligonius, kuriems ar širdis persodinta, ar plaučiai, švelniai vadino „sodinukais“.
Ir po operacijos A. Voluckį prižiūrėjo, ir dabar jis gydosi pas Kauno klinikų gydytoją pulmonologą profesorių Kęstutį Malakauską. Po operacijos praėjo dar nedaug laiko, tad gydymas labai intensyvus. Kiekvieną mėnesį tenka važinėti į klinikas. Vakar A. Voluckis vėl turėjo vykti į Kauną.
Už galimybę laisvai kvėpuoti A. Voluckis dėkingas ir šiauliškiams, ir kauniškiams medikams, ir jų kolegoms Kuršėnuose. Kiekvieno jų pastangos į normalų gyvenimą grįžtančiam ligoniui yra labai svarbios.
Autoriaus nuotr.
IŠEITIS: Algimantas Voluckis savo automobilyje buvo įsirengęs elektros lizdą, kad prie jo galėtų prijungti deguonies aparatą.