Naujausios
Po įvairiais negalavimais – retai diagnozuojama liga
Dvidešimt aštuonerių Neringa (vardas pakeistas) – viena iš dviejų Šiaulių apskrities gyventojų, kuriai pernai nustatyta toksokarozė. Apie retai diagnozuojamą ligą moteris išgirdo po 8-erius metus ją kankinusių negalavimų ir rezultatų nedavusio gydymo.
Janina VANSAUSKIENĖ
pakruojis@skrastas.lt
Dar teks pakovoti
Neringa šiuo metu jau baigė pirmąjį retai diagnozuojamos ligos gydymo kursą. Moters, kuriai nustatyta toksokarozė, savijauta šiek tiek normalizavosi.
„Jaučiu, kad liga nepasitraukė, kad dar teks su ja pakovoti“, – sako pašnekovė.
Dėl toksokarozės besikartojantis silpnumas, galvos skausmai, temperatūra, anemija ir net meningito simptomai veiklaus ir energingo būdo moterį pastaraisiais metais sekino ir vargino.
„Gydytojai, negalėdami nustatyti tikrosios diagnozės, mane tikino, kad net vėmimas, padidėję limfmazgiai ir pūlingos žaizdelės gali būti nuo nervų“, – apmaudo neslėpė pašnekovė. Ji ilgai ir atkakliai medikus ragino ieškoti ligos, kuriai yra būdingas visas ją kankinančių negalavimų „buketas“.
„Blogiausia tai, kad vieni negalavimai buvo būdingi vienam infekciniam susirgimui, o po kelių dienų atsiradę kiti – kitam. Tai buvo viena pagrindinių užsitęsusių tikrosios diagnozės paieškų priežastis", – beveik aštuonerių metų ligos istoriją pasakoja Neringa.
Biologiją studijavusi moteris anksčiau nei ją bandę gydyti medikai pati sau įtarė infekcinę ligą. Stebėdama atliekamų tyrimų rezultatus, Neringa suprato: jos organizme „sėdi“ parazitinis užkratas.
Medikai nebuvo linkę klausyti pacientės samprotavimų.
Tyrimai nedavė atsakymo
Praėjusią vasarą Neringa iš ją tyrusių medikų išgirdo begalę priežasčių, dėl ko jos kraujyje "nukritęs“ hemoglobinas.
Dėl nuolat ją kankinančio silpnumo priežasčių ieškota atliekant tyrimus ir dėl diabeto, ir dėl skydliaukės funkcijų sutrikimų.
Tačiau ir po šių tyrimų, už kuriuos moteris dažniausiai mokėjo pati ir kreipėsi į privačias gydymo įstaigas, niekas nepaaiškėjo.
„Lankiausi pas daugybę įvairiausių sričių specialistų, tačiau priežastys, kodėl mane kankina silpnumas, daugelis tik spėliojo. Buvo manančių, jog anemijos požymiai atsiranda dėl to, kad per mažai valgau mėsos“, – vos ne kassavaitiniais tapusius vizitus pas gydytojus prisimena pašnekovė.
Neatrastos ligos simptomai Neringą kankino ir toliau, o gydytojų skiriami laboratoriniai tyrimai nedavė konkretaus atsakymo.
„Niekaip negalėjau susitaikyti su pasakymu, kad man „su nervais negerai“. Nors realiai pagalvojus, kam būtų gerai, jei į tave kai kurie medikai žiūri kaip į apsimetėlę“, – nuoskaudas, kurias teko patirti ieškant sveikatos sutrikimų priežasčių, prisimena Neringa.
Padidėjo limfmazgiai
Kai praėjusią vasarą medikai atliko skydliaukės tyrimus, Neringą nuramino: tas organas dirba pavydėtinai gerai, todėl silpnumo būsenų priežastis – ne skydliaukė.
O po poros savaičių Neringa pajuto iki tol nepatirtų negalavimų: sprando srityje atsirado vos ne kiaušinio dydžio gumbų. Biologiją studijavusi moteris suprato: į kažkokią infekciją reaguoja limfmazgiai. Dar po kelių dienų ant kojos atsirado žaizdelė, ji netikėtai ėmė pūliuoti, koja ištino.
Jauną moterį vyras skubiai nuvežė į ligoninę. Infektologas po tyrimų Neringai pranešė: žaizdelės pūliavimo sukėlėjas – stafilokokas.
Vėl sekė tuomet dar nediagnozuotos ligos pasekmių gydymas antibiotikais. Jų atsiradimo priežastys liko neaiškios.
Patarta pakentėti
Praėjus beveik mėnesiui Neringą ištiko priepuolis, kuris, medikų terminais, buvo pavadintas meningizmu.
Neringai ėmė kilti temperatūra, skaudėjo galvą, vargino besikartojantis vėmimas. Moteris vėl kreipėsi į medikus, jai buvo įtartas erkinis encefalitas, paskirtas gydymas ligoninėje.
Po kelias dienas trukusios medikų priežiūros, Neringai buvusius negalavimus pakeitė viso kūno skausmai, dar stipresnis silpnumas.
Dėl sekinančios būsenos Neringa kreipėsi į šeimos gydytoją, vėliau – neurologą. Šis moterį patikino, kad jai jokia infekcinė liga – ko gero, esanti stenopatija, nes moteriai prieš metus buvo diagnozuota Laimo liga.
Neurologas patikino, kad su jo paskirtais vaistais pacientei teksią tam tikrą laiką kentėti diskomfortą, o vėliau viskas būsią gerai.
Tačiau Neringa tokio patarimo nebepaisė. Ji išvažiavo dar kartą tirti savo kraujo, tik į kitą apskritį.
Pacientės pasiūlymo neatmetė
Moteris, nuvykusi pas patyrusią infektologę, papasakojo apie savo sveikatos būseną. Medikė jauną moterį paguldė į ligoninę stebėti.
Prasidėjus ligos paieškoms iš naujo, Neringa gydytojos paprašė, kad pabandytų „surišti“ tuos simptomus prie vienos kažkurios infekcinės ligos.
Medikė Neringos pasiūlymui neprieštaravo, nors neslėpė pacientės sveikatą stebėsianti dėl galimai Laimo ligos sukeliamų pokyčių.
„Patyrusi ir kompetentinga infektologė atliko labai daug kraujo tyrimų. Pradžioje jame aptiko didelį kiekį eozonofilų – kraujo forminės dalelės, kurių aptinkama kraujyje žmonių, sergančių alergija, trichinelioze arba toksokaroze“, – dėl savo sveikatos problemų besibaigiančią nežinomybę prisiminė pašnekovė.
Rezultatas sukėlė infektologei dvejonių, todėl Neringos kraujo buvo išsiųsta ištirti tik dėl galimo toksokarozės sukėlėjo. Rezultatas patvirtino: Neringa serga labai retai diagnozuojama infekcine liga – toksokaroze.
Svarbiausia – žinojimas
Moteriai buvo paskirtas pirmasis gydymo etapas. „Tinkamiausi vaistai nuo šios ligos Lietuvoje neregistruoti ir nekompensuojami, išskyrus populiariai naudojamą panašų vienintėlį vaistą „Vermoks“, kuris dažnais atvejais nebūna veiksmingas“, – teigia Neringa, apie šia ligą, simptomus ir gydymą susiradusi literatūros, informacijos internete.
Moters žodžiais, po pirmojo gydymo etapo toksokarozės paūmėjimai jau kelis mėnesius nesikartoja, tačiau ji sveika dar nesijaučia.
„Gydymas dar tik prasidėjo. Svarbiausia, žinau, kas mano sveiktos problemų sukėlėjas“, – prisipažįsta Neringa, savo ligos istoriją papasakojusi skaitytojams tam, jog įtikintų, kad pats žmogus turi rūpintis higiena ir sveikata, lavinti gebėjimą stebėti ir jausti savo organizmą.
Janinos ŠAPARNIENĖS nuotr.
PAVOJUS: Jei naminiai šunys ir katės nėra nuolat gydomi nuo kirmėlių, jie savo šeimininkams kelia pavojų užsikrėsti paslaptinga liga toksokaroze.
KOMENTARAS
Užkratą platina šunys ir katės
Šiaulių visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Edita SAMULYTĖ:
– Toksokarozė – liga, kurią sukelia šunų ir kačių apvaliųjų kirmėlių toksokarų lervos. Jos į žmogaus organizmą patenka per žemėtas, nešvarias rankas, neplautus vaisius, o vaikai užsikrečia žaisdami šių gyvūnų išmatomis užterštose smėlio dėžėse.
Žmogaus žarnyne iš toksokarų kiaušinėlių išsilaisvina lervos, kurios per gleivinę patenka į kraują, juo keliauja į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, akis, kitus organus.
Lervos, kurių kraujagyslių skersmuo mažesnis nei 0,02 milimetro, toliau nemigruoja, jos pasilieka audiniuose ir ilgai būna gyvybingos. Per ilgą laiką jos apsitraukia kapsulėmis, po to suyra.
Ligos klinika priklauso nuo migruojančių lervų kiekio, kur jos lokalizuojasi ir kokia yra žmogaus imuninė būklė. Dažnai, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, liga praeina be klinikinių simptomų.
Susirgus toksokaroze, vargina pasikartojantis karščiavimas, temperatūra dažniausiai nebūna labai aukšta, atsiranda bronchitas, sausas kosulys, dusulys, dažni naktiniai kosulio priepuoliai. Ligai būdinga padidėjusios kepenys, sunkiai sergantiems ligoniams – padidėję limfmazgiai ir blužnis. Gali būti išbėrimų, niežtėti odą.
Migruojančios lervos gali nukeliauti į akis ir sukelti regos sutrikimų. Nustatyta, kad sergantiems toksokaroze vaikams sumažėja vakcinacijos ir revakcinacijos prieš tymus, difteriją ir stabligę efektyvumas, nes toksokaros pasižymi stipriu imuniteto susidarymą slopinančiu veikimu.
Toksokarozei būdinga kelis mėnesius ar net kelerius metus pasireiškianti ir atsinaujinanti ligos eiga.
Toksokarozės infekcijos šaltinis yra sergantys šunys, katės, su išmatomis išskiriantys toksokarų kiaušinėlius, kurie per 2–7 savaites dirvožemyje subręsta ir tampa pavojingi žmogui ir kitiems gyvūnams. Toksokarų kiaušinėliai atsparūs šalčiui (peržiemoja apie 75 procentai kiaušinių), dirvožemyje gali išgyventi kelerius metus.
Kadangi pagrindiniai infekcijų platintojai yra šunys ir katės, todėl reikia reguliariai juos gydyti nuo kirmėlių.
Norint išvengti šių susirgimų, visų pirmiausia kiekvienas iš mūsų turėtų laikytis asmens higienos. Plauti rankas prieš valgį, maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo darže ar sode, grįžus iš lauko, pažaidus su savo augintiniu. Žinoma, nevalgyti neplautų daržovių, vaisių, sodo ir miško uogų, saugoti maisto produktus nuo dulkių, musių, tarakonų. Negerti, nenaudoti maistui vandens iš atvirų vandens telkinių.