PRAVARTU ŽINOTI

PRA­VAR­TU ŽI­NO­TI

* Bi­čių, vaps­vų, šir­šių nuo­dai su­da­ry­ti iš bal­ty­mų, pep­ti­dų ir ami­nų, ku­rie su­ke­lia vie­ti­nį dir­gi­ni­mą ar­ba bend­ri­nę aler­gi­nę reak­ci­ją.

Skruz­dė­lių nuo­dų pa­grin­di­nė da­lis yra or­ga­ni­nė skruz­džių rūgš­tis, vie­tiš­kai dir­gi­nan­ti odą.

Uo­dų, spar­vų ir gy­lių nuo­dai leng­vi­na krau­jo siur­bi­mą (stab­do krau­jo kre­šė­ji­mą) ir su­ke­lia vie­ti­nę reak­ci­ją.

Jei įgel­ta į gy­vy­biš­kai svar­bią vie­tą (kak­lą, lie­žu­vį, apa­ti­nio žan­di­kau­lio sri­tį), vie­ti­nė au­di­nių reak­ci­ja ir be aler­gi­jos po­žy­mių ga­li bū­ti grės­min­ga gy­vy­bei dėl kvė­pa­vi­mo ta­kų ti­ni­mo.

* Jei įkan­da dau­giau vabz­džių, ga­li bū­ti stip­res­nė vie­ti­nė reak­ci­ja. Nea­ler­giš­kiems žmo­nėms pa­vie­niai bi­čių ar vaps­vų įgė­li­mai nė­ra la­bai pa­vo­jin­gi, tik skaus­min­gi, vie­tiš­kai dir­gi­nan­tys.

Kar­tais, ypač nu­ka­sius įgel­tą vie­tą, ga­li­ma ant­ri­nė in­fek­ci­ja, su­stip­ri­nan­ti už­de­gi­mi­nę reak­ci­ją ir skaus­mą. Esant dau­gy­bi­niams įgė­li­mams rei­kė­tų kreip­tis į me­di­kus.

* Aler­giš­kiems žmo­nėms pa­vo­jin­gas ir vie­nos bi­tės įgė­li­mas, ku­ris ga­li su­kel­ti ana­fi­lak­si­nes reak­ci­jas ir net mir­tį. De­ja, tai, kad žmo­gus yra aler­giš­kas, daž­niau­siai su­ži­no­ma tik įgė­lus vabz­džiui. Ga­li at­si­ras­ti vi­so kū­no odos bė­ri­mas, du­su­lio prie­puo­lis, kris­ti krau­jos­pū­dis, vys­ty­tis ana­fi­lak­si­nis šo­kas. Jei­gu žmo­gus yra aler­giš­kas, kiek­vie­nas pa­kar­to­ti­nis įgė­li­mas ga­li su­kel­ti vis stip­res­nę reak­ci­ją. Dėl to rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­ją aler­go­lo­gą.

Bi­čių ar vaps­vų nuo­dams jaut­rus žmo­gus vi­sa­da tu­ri ne­šio­tis gy­dy­to­jo pa­skir­tus vais­tus.

Jei pa­ste­bė­jo­te, kad at­si­ran­da bend­ri­nė reak­ci­ja, du­su­lys – ne­dels­da­mi kvies­ki­te grei­tą­ją me­di­ci­nos pa­gal­bą!

Jei­gu nė­ra aler­gi­jos, įgė­li­mų simp­to­mai iš­nyks­ta sa­vai­me ar­ba už­ten­ka vie­ti­niam gy­dy­mui skir­to prie­ša­ler­gi­nio, šal­dan­čio ar nu­skaus­mi­nan­čio te­pa­lo.

Kar­tais simp­to­mus ga­li pa­leng­vin­ti įgel­tos vie­tos šal­dy­mas, tam ga­li­ma pa­nau­do­ti le­dą ar šal­dy­tų dar­žo­vių mai­še­lį, su­vy­nio­tą į rankš­luos­tį.

* Jei įgė­lė bi­tė, kuo grei­čiau iš­trau­ki­te ge­luo­nį, nes iš jo ku­rį lai­ką pa­ten­ka nuo­dai. Kar­tais pa­vyks­ta leng­vai iš­trauk­ti pirš­tais, o jei ne – pri­spaus­ki­te bu­ką pei­lį prie odos ša­lia įstri­gu­sio ge­luo­nies – ši­taip bus pa­to­giau jį iš­trauk­ti.

Vie­toj pei­lio ga­li­te pri­spaus­ti plas­ti­ko plokš­te­lę, elekt­ro­ni­nio mė­ne­si­nio bi­lie­to kor­te­lę ir pa­na­šiai.

Vaps­vos ge­luo­nio ne­pa­lie­ka. Ne­komp­li­kuo­tais at­ve­jais ga­li­ma gy­dy­tis na­muo­se. Veiks­min­gi prie­ša­ler­gi­niai ir prie­šuž­de­gi­mi­niai vais­tai.

Nau­din­gi pa­ta­ri­mai na­mų są­ly­go­mis

* Ant įgel­tos vie­tos už­ber­ki­te cuk­raus ir jį leng­vai pri­spaus­ki­te, kad iš­trauk­tų da­lį nuo­dų.

* Jei vabz­dys įgė­lė į ran­ką, ypač plaš­ta­ką, ran­ka ga­li su­tin­ti (net kai ge­luo­nį iš­trau­kė­te), to­dėl nu­siim­ki­te pa­puo­ša­lus – žie­dus, apy­ran­kes.

* Su­gel­tą ko­ją ar ran­ką pa­nar­din­ki­te į kuo karš­tes­nį van­de­nį (tik ne­nu­de­gin­ki­te), nes vabz­džių nuo­dai yra ter­mo­la­bi­lūs. Po to įgel­tą vie­tą tuo­jau pat de­zin­fe­kuo­ki­te – su­vil­gy­ki­te spi­ri­tu, amo­nia­ku ar­ba jo­du, pa­tep­ki­te at­skies­tu (san­ty­kiu 1:3) ac­tu.

* Su­gė­lus uo­dams, bi­tei, vaps­vai: per­pjau­ki­te per­pus svo­gū­no gal­vu­tę ir pu­se­lę pri­spaus­ki­te prie įgel­tos vie­tos. Ga­li­te pri­dė­ti su­drė­kin­tą cuk­raus ga­ba­lė­lį ar­ba pa­tep­ki­te odą le­van­dų alie­ju­mi.

* Uo­dų, mu­sių įgel­tas vie­tas su­vil­gy­ki­te amo­nia­ku ar pa­mui­lin­ki­te.

* Odos ti­ni­mą ir nie­žė­ji­mą ga­li­ma ma­žin­ti na­mi­nė­mis prie­mo­nė­mis: gys­lo­čių ar svo­gū­nų ko­še­le, so­dos, cit­ri­nų sul­čių (ar cit­ri­nos grie­ži­nė­liu), čes­na­kų sul­čių pa­vil­gu ar per­pjau­ta bul­ve.

Ap­sau­gos prie­mo­nės

* Uo­dams ir ki­tiems krau­ja­siur­biams vabz­džiams at­bai­dy­ti nau­do­ja­mos spe­cia­lios prie­mo­nės, va­di­na­mos re­pe­len­tais. Jie ga­li bū­ti sin­te­ti­niai (purš­kik­liai, kre­mai ir pan.) ir na­tū­ra­lūs (cit­rin­žo­lės ar le­van­dų ete­ri­nis alie­jus). Svar­bu tai, kad purš­kik­liai, at­bai­dan­tys uo­dus, ne­vei­kia nei bi­čių, nei vaps­vų, nei šir­šių.

* Ven­giant vaps­vų, šir­šių ir bi­čių drau­gi­jos, gam­to­je ne­si­kvė­pin­ki­te stip­riais, ypač gė­lių kva­pą sklei­džian­čiais kve­pa­lais, ne­si­tep­ki­te kvap­nais te­pa­lais, ne­si­praus­ki­te kvap­iu mui­lu.

* Dė­vė­ki­te švie­sius viens­pal­vius dra­bu­žius, jie vi­lio­ja vabz­džius ma­žiau ne­gu ryš­kias­pal­viai, gė­lė­ti ar tam­sūs.

* Ne­pa­tar­ti­na at­vi­ro­se vie­to­se ger­ti sal­džius gė­ri­mus, val­gy­ti vai­sius, le­dus – jie pri­vi­lio­ja vabz­džius. Ne­pa­li­ki­te at­vi­rų in­dų su sal­džiais gė­ri­mais! Ne­pas­te­bė­jus ga­li­ma pra­ry­ti ten įskri­du­sį vabz­dį, o bi­tė ar vaps­va ga­li įgel­ti į lie­žu­vį, ku­ris su­tins, sun­kiai tilps bur­no­je ir taip ga­li­ma už­dus­ti.

* Ne­re­ko­men­duo­ja­ma vaikš­čio­ti ba­so­mis po žy­din­čias pie­vas, nes ga­li­te už­min­ti ant ge­lian­čių vabz­džių.

* La­bai daug vaps­vų bū­na po vais­me­džiais ant že­mės pri­kri­tu­siuo­se vai­siuo­se – juos reik­tų rink­ti at­sar­giai.

* Re­ko­men­duo­ja­ma nei­ti prie avi­lių, vaps­vų, šir­šių liz­dų.

* Kai jus puo­la bi­tė ar ki­tas vabz­dys, el­ki­tės ra­miai, ne­mo­juo­ki­te ran­ko­mis, ge­riau at­si­gul­ki­te, jei ga­li­te, už­si­den­ki­te vei­dą ir gal­vą.

Pa­gal Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ekst­re­ma­lių svei­ka­tai si­tua­ci­jų cent­ro inf.

EPA-EL­TA nuo­tr.

PA­VO­JAI: Gam­to­je rei­kia at­sar­giai elg­tis su vabz­džiais ir jų pa­si­sau­go­ti.