Produktai – ne pagal sveikatą

Produktai – ne pagal sveikatą

Produktai – ne pagal sveikatą

Dažnas vyresnio amžiaus Lietuvos žmogus negali sau leisti pirkti sveiko, organizmui reikalingo ir naudingo maisto. Produktus renkasi pagal kainą. Neretai pačius pigiausius arba net su besibaigiančiu galiojimo laiku. Pasirinkimą lemia menkos pensijos ir maži vyresnio amžiaus žmonių atlyginimai, iš kurių neretai dar reikia padėti vaikams. Dėl prastos mitybos gali vystytis lėtinės ligos.

Regina MUSNECKIENĖ

reginamus@skrastas.lt

Bulvės ir kaulai

„Kai sumoku mokesčius už komunalinius patarnavimus, elektrą, šildymą, ryšius, pinigų lieka tik vaistams. Maistui jau nebelieka, – pasakojo viena per septyniasdešimt metų perkopusi kelmiškė pensininkė. – Esu ligota, bet slaugau dar labiau pasiligojusį vyrą. Meldžiu Dievo, kad jis ilgiau gyventų, nes iš jo pensijos, nupirkus jam vaistus ir higienos priemones dar šiek tiek lieka maistui.“

Moteris sakė galinti sau leisti nusipirkti tik vištienos kauliukų. Sultinys išeina neblogas, bet mėsos – tik po vieną kitą kąsnį. Apie skanumyną ar vaisių gali tik pasvajoti. Dažniausiai tenka valgyti bulves ir kruopas. Ir tai šaltuoju periodu vos suduria galą su galu.

Panašiai kalbėjo ir dar keletas „Šiaulių krašto“ kalbintų kelmiškių pensininkų. Ypač sunkiai verčiasi tie žmonės, kurie gyvena butuose ir po vieną.

Tik keletas buvusių inteligentų tvirtino, jog maistui taupo protingai, renkasi kokybiškesnį produktą, tačiau perka jo mažą kiekį.

Viską lemia kaina

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto profesorius Rimantas Stukas ir dr. Valerij Dobrovolskij atliko vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų mitybos įpročių tyrimą ir padarė išvadą, jog tik 21,3 procento vyresnio amžiaus žmonių rinkdamiesi maistą galvoja apie jo naudą sveikatai.

Pranešimą R. Stukas pristatė Kelmėje vykusioje praktinėje-mokslinėje konferencijoje. Tyrimas paremtas respondentų apklausa.

Net 42,4 procento apklaustų vyresnių nei 56 metai žmonių tvirtino, jog maistą renkasi pagal kainą. Kas ketvirtas atsižvelgia ir į skonį.

Dažniau apie sveikatą rinkdamosi maistą galvoja moterys. Teigiamai atsakė 26,8 procentai respondenčių. Tuo tarpu tik 15,1 procentų vyrų, pirkdami maistą, galvoja apie jo naudą sveikatai.

Beje, 8,2 procento apklaustųjų tvirtino, jog pirkdami maistą dar atsižvelgia ir į kitų šeimos narių pomėgius bei poreikius.

Per mažai daržovių ir vaisių

Medikai tvirtina, jog vyresniojo amžiaus Lietuvos gyventojai per mažai vartoja šviežių daržovių. Jų racione pakanka, o kartais net per daug tik bulvių. Šviežių daržovių kasdien valgo tik 53,3 procento . Beveik 9 procentai šviežių daržovių valgo rečiau negu vieną kartą per savaitę.

Šviežios, raugintos ir virtos daržovės ne tik paįvairina maisto racioną, bet ir papildo organizmą mineralinėmis medžiagomis. Raugintų ir virtų daržovių didžioji dalis vyresnių gyventojų vartoja po 1 – 2 kartus per savaitę.

Net dviejų trečdalių vyresnio amžiaus žmonių vaisių vartojimo dažnumas visiškai neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Didžioji dalis vyrų ir moterų vaisius valgo po 3 – 5 kartus per savaitę. Tik trečdalis vaisiais lepinasi kasdien kaip ir rekomenduojama. 7 procentai vyresnių žmonių vaisių valgo rečiau nei vieną kartą per savaitę.

Košės įperkamos, bet nevalgo

Tyrimą atlikęs profesorius R. Stukas padarė ir kitą išvadą. Vyresni nei 56 metų žmonės per mažai valgo grūdų košių, dribsnių, kruopų. Iš grūdinių kultūrų gaminių lietuviai labiausiai pamėgę tik duoną. Jos suvalgo ne per mažai.

Tuo tarpu košes ir kitus grūdinius produktus kasdien vartoja tik 14 procentų vyresnių negu 56 metai žmonių. Didžioji dalis šį maistą renkasi tik vieną – du kartus per savaitę arba rečiau negu kartą per savaitę.

Medikai iš grūdų pagaminto maisto rekomenduoja vartoti kiekvieną dieną. Tai puikus stambiamolekulinių angliavandenių, skaidulinių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Ypač daug juose vitamino B, kuris vyresnio amžiaus žmonėms itin reikalingas.

Kasdien rekomenduojama valgyti ir duoną. Tyrimas parodė, jog 72,5 procento suaugusių Lietuvos žmonių duoną valgo kiekvieną dieną, 35,4 procento – net kelis kartus per dieną. Iš vyresnių nei 56 metų gyventojų duoną kasdien vartoja 75,9 procento. Vyrai duoną valgo dažniau negu moterys.

Grūdinių kultūrų vartojimas rodo, jog neteisinga mityba tarp vyresnio amžiaus žmonių paplitusi ne vien dėl menkų materialinių galimybių, bet ir dėl nesirūpinimo sveikatai pravarčiu maistu.

Per mažai žuvies, per daug druskos

Mitybos įpročius tyrę mokslininkai konstatavo, jog vyresnio amžiaus Lietuvos žmonės valgo per mažai žuvies. Jos rekomenduojama valgyti 3 kartus per savaitę. Tačiau trečdalis žmonių žuvies vartoja tik vieną kartą per savaitę arba nė karto. Didžioji dalis neriebios žuvies arba jos produktų vartoja 1 – 2 kartus per savaitę.

Dar rečiau vyresni nei 56 metų Lietuvos gyventojai vartoja riebios žuvies. Matyt, pasirinkimas susijęs su didesne kaina. 1 – 2 kartus per savaitę riebią žuvį vartoja tik 23 procentai apklaustų vyresnio amžiaus žmonių. 66,5 procento riebią žuvį valgo rečiau negu kartą per savaitę.

R. Stukas tvirtina, jog riebi žuvis – puikus omega polinesočiųjų riebalų rūgščių , riebaluose tirpių vitaminų A, D, E šaltinis.

Kiek geresni pieno produktų rodikliai. Beveik 43 procentai vyresnių nei 56 metų žmonių juos vartoja kasdien. 7 procentai apklaustųjų tvirtino, jog pieno produktus vartoja net po kelis kartus per dieną. 24,5 procento šiuos produktus valgo 3 – 5 kartus per savaitę, 16,3 procento – 1 – 2 kartus per savaitę, o 14 procentų rečiau nei vieną kartą per savaitę.

Pagirtina tai, jog dauguma gyventojų vartoja joduotą druską. Mat, Lietuva priklauso endeminei zonai, kurios gyventojams trūksta jodo.

Tačiau blogai tai, jog net 55,3 procento vyresnio amžiaus žmonių papildomai sūdo jau pagamintą maistą, jeigu jis nepakankamai sūrus.

Vyresnio amžiaus žmonės nemažai suvartoja kiaušinių. 30,7 procento jų suvalgo po 3 – 4 per savaitę. Visai kiaušinių nevalgo 4,7 procento vyresnių žmonių.

Apibendrindami vyresnio amžiaus žmonių mitybos įpročius mokslininkai padarė išvadą, jog jie neatitinka oficialių sveikos mitybos rekomendacijų. Todėl sudaro prielaidas silpnėti imunitetui ir progresuoti lėtinėms ligoms.

Asmeninė nuotr.

MITYBA: Vyresnio amžiaus Lietuvos žmonių mitybos įpročius apžvelgęs profesorius Rimantas Stukas padarė išvadą, jog įpročiai neatitinka rekomendacijų.

Redakcijos archyvo nuotr.

DUONA: Pakankamai, o kartais gal net per daug vyresnieji Lietuvos gyventojai vartoja duonos.

DARŽOVĖS: Nors Lietuva – žemdirbių kraštas gyventojai per mažai vartoja vaisių ir daržovių. Neretai jos naudojamos tik kaip puošmena.