
Naujausios
Stresą įveikti padeda pozityvus mąstymas
Žmogaus gyvenime daugybė veiksnių – realių ir įsivaizduojamų, neigiamų ir teigiamų – sukelia didesnį ar mažesnį stresą. Trumpalaikis stresas žalos mūsų organizmui nepadaro, tačiau ilgalaikės traumuojančios situacijos išsekina, tampame irzlūs, pikti arba viskam abejingi, negalime susikaupti ir net susergame. Kaip įveikti stresą, kol jis neįveikė mūsų?
Jurgita JUŠKEVIČIENĖ
jurgita@skrastas.lt
Esame linkę pervertinti stresinę situaciją
Šiaurės Lietuvos kolegijoje įsikūrusiuose bendruomeniniuose šeimos namuose organizuojamuose pozityvios tėvystės mokymuose ir šeimos terapijos užsiėmimuose vieną iš seminarų vedė šiaulietis psichologas Arūnas Norkus.
Psichologas dirba su žmonėmis, patiriančiais traumines situacijas (artimųjų netektis, skyrybos, paties ar artimojo sunki liga ir pan.). Seminare A. Norkus pasakojo, kas yra stresas, kaip jis veikia žmogaus organizmą ir elgesį, ir kaip įveikti stresą. Savo streso įveikimo būdais dalijosi ir seminaro dalyviai.
Pasak psichologo, stresą gali sukelti daugelis dalykų: konfliktas, egzaminas, užduotis darbe, laimėjimas loterijoje, artimojo netektis, liga, vestuvės. Netgi karštis, šaltis, alkis, noras į tualetą ar nuobodulys gali sukelti stresą. Stresą sukelia ir per didelis atotrūkis tarp reikalavimų (sau keliamų ar kitų žmonių keliamų mums) ir suvoktų galimybių (ar galiu tai įgyvendinti?).
Kaip priimame stresinę situaciją, labai priklauso ir nuo lyties (moterys paprastai būna jautresnės), amžiaus (vyresni žmonės linkę viską vertinti racionaliau, paaugliai – hiperbolizuoti), išsilavinimo (išsilavinęs žmogus turės daugiau žinių, be to, žinos daugiau streso įveikimo būdų), materialinės padėties (pasiturintis galbūt lengviau susidoros su tam tikromis problemomis), sveikatos (ligonis jautriau į viską reaguos), charakterio ypatybių, auklėjimo ir net kultūrinės ar religinės aplinkos.
Visgi neretai, pasak A. Norkaus, stresinę situaciją dažnas esame linkę pervertinti. Jeigu konfliktą darbe ar namuose dešimtbalėje sistemoje įvertintume, tarkime, 8, tai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikiamoje skalėje tai tebūtų 4 balai.
Didžiausią stresą, PSO surinktais duomenimis, sukelia artimojo netektis. Toliau eina (9 balai) skyrybos, artimo žmogaus sunki liga, 8 balai – paties sunki liga, neįgalumas, 7 – artimo draugo mirtis, pirmo vaiko gimimas, darbo netekimas, 6 – santuoka, antro ir kitų vaikų gimimas, 5 – išėjimas į mokyklą, mokyklos baigimas, stojimas į aukštąją, 4 – konfliktai darbe ir namuose, gimtadienis, nedideli nusižengimai, 3 – smulkūs buitiniai nemalonumai, blogi pažymiai, 2 – atostogos, Kalėdų rūpesčiai, 1 – nemalonios žinios per televiziją, radiją.
„Jei suvokta kaip pavojinga situacija užsitęsia, žmogus dažniausiai sugeba atrasti būdų, leidžiančių su ja susigyventi ir prisitaikyti. Kitu atveju pradeda reikštis blogo prisitaikymo simptomai: nuolatinis nerimas, įtampa. Esant ilgalaikei traumuojančiai situacijai, žmogaus resursai išsenka, o įveikimo mechanizmai, kurie iš pradžių padėjo, jau nebeveikia, gebėjimas susitvarkyti su stresu smarkiai mažėja: siaurėja dėmesys, sutrinka atmintis, mažėja gebėjimas mąstyti“, – psichologines ir elgesio reakcijas į ilgalaikį stresą vardijo psichologas.
Pasak A. Norkaus, ilgalaikis stresas labai susilpnina imuninę sistemą, todėl padidėja ligų galimybė. Stresas taip pat išprovokuoja cukrinio diabeto pasireiškimą į jį linkusiems žmonėms. Dėl ilgalaikio streso gali pradėti kamuoti nugaros ir galvos skausmai dėl nuolat įsitempusių nugaros raumenų, atsirasti skrandžio opaligė, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų.
Psichologinės pasekmės – išmoktas bejėgiškumas, apatija ("jeigu nieko negaliu pakeisti, kam stengtis?"), profesinis perdegimas (asmeninių laimėjimų sumenkinimas, įtampa, tuštumo jausmas, abejingumas darbui), nekontroliuojami emocijų proveržiai, susierzinimo priepuoliai.
Palepinkite kūną
Būdas palengvinti streso sukeltas fiziologines reakcijas (stiprus širdies plakimas, šaltkrėtis, galvos, nugaros, pilvo skausmai) – palepinti savo kūną.
Nurimti, atsipalaiduoti padeda kvėpavimo pratimai. Vienas iš jų – skaičiuodami iki 6 įkvėpkite, kad smarkiai išsiplėstų krūtinės ląsta. Sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 3. Lėtai iškvėpkite skaičiuodami iki 6. Stenkitės iškvėpti kuo daugiau oro. Sulaikykite kvėpavimą skaičiuodami iki 3. Toks kvėpavimas pagilina atsipalaidavimą.
Nusiraminti padės ir mėsingos srities tarp nykščio ir rodomojo piršto masažas, taip pat mažųjų pirštelių žemiau viršutinio sąnario masažas (skaičiuojant iki 15, tada sukeičiant rankas).
Maloniai nuteikia ant veido uždėtas šiltas drėgnas rankšluostis.
Tinkami atsipalaidavimo būdai yra pasivaikščiojimas gryname ore, išvyka į gamtą, sportas, šokiai, mėgstamų filmų žiūrėjimas, muzikos klausymas, lankymasis renginiuose, SPA procedūros(taip pat pirtis, gulėjimas vonioje), rankdarbiai, meditacija, išsikalbėjimas, išsiverkimas, skaitymas, buities darbai, aromaterapija, meno terapija.
A. Norkus sako, kad neretai su stresu dorojamės nesąmoningai (nagų kramtymas, plaukų sukimas ant piršto, barbenimas pirštais ar tušinuku į stalą, kojos supimas, kiti motoriniai judesiai) arba kenkdami savo sveikatai: nesaikingai valgydami, vartodami alkoholį, rūkydami. Tai – netinkami streso įveikos būdai.
Keiskite mąstymą
Vienas iš tinkamų būdų įveikti stresą – keisti požiūrį, mąstymo būdą, net ir nemaloniose, skaudžiose situacijose atrasti kažką pozityvaus.
„Pavyzdžiui, sudaužėte puodelį ir dar apsipylėte kava. Paanalizuokite savo jausmus tą akimirką, ką jaučiate. Kiek procentų pykčio, susierzinimo, gailesčio? Pagalvokite, ką apie šią situaciją pasakytų jūsų draugai, mama. Greičiausiai paguostų, kad nieko čia baisaus. Raskite kažką pozityvaus šioje situacijoje: bus proga įsigyti naują, dar gražesnį puodelį, bus proga kruopščiau išplauti virtuvės grindis, kavos tirščiai taip sveika odai ir pan. Dabar vėl pabandykite įvertinti procentais jausmus, ar dar liko pykčio, susierzinimo ir panašiai“, – patarė psichologas.
Jeigu laukia kažkokia nemaloni ar sunki užduotis, reikėtų taip pat nusiteikti pozityviai ir „įtikinti“ save – „aš galiu“, „aš pajėgsiu susitvarkyti“. Kitaip tariant, pakelti savo galimybes, priartinti jas prie reikalavimų.
Kartais stresas kyla dėl to, kad per daug patys iš savęs reikalaujame ("turiu visiems patikti“, „ką apie mane pagalvos?").
„Žmogus taip sutvertas, kad jam rūpi tik jis pats. Kiti neturi laiko jumis rūpintis iš principo todėl, kad susirūpinę savimi. Tai jeigu kiekvienas susirūpinęs tik savimi, ko sukti galvą, ką apie jus pagalvos?“ – ragino susimąstyti psichologas.
Kita „proto klaida“ – „privalau viską daryti gerai“, „būti tobulas vyras ar tobula žmona“.
Pasak psichologo, šiuo atveju geriausias patarimas būtų nuleisti reikalavimų sau kartelę, nes neįmanoma visko mokėti, ne kiekvienas gali būti tobulos išvaizdos ir taip toliau.
Labai dažnai esame linkę save nuvertinti. Nemaža dalis seminaro dalyvių, pakviesti įvertinti save, nepakilo aukščiau 7 balų.
„Tie, kurie sakėte 5–6 balai, nejaugi turite tiek daug trūkumų? Esate brokuoti? Defektuotų žmonių iš esmės nėra. Visi esame geri, tik kartais mūsų poelgiai būna blogi. Dalai Lama yra sakęs, kad visos religijos sutaria dėl vieno dalyko – žmogų dievas sukūrė pagal savo paveikslą, taigi visi turime to dieviškumo“, – sakė A. Norkus.
Dar viena klaida, kurią daro nemažai žmonių, pasak A. Norkaus, gyvenimo atidėliojimas ("užauginsim vaikus, tada tai pagyvensim“, „šiemet geriau pasidarysim virtuvės remontą, keliausim kitąmet“, „geras oras, bet geriau apsitvarkysiu namus, pasivaikščioti išeisiu kitą kartą").
„Reikia gyventi čia ir dabar. Neatidėliokite gyvenimo“, – sakė psichologas.
Vaido KAZLAUSKO nuotr.
Psichologas Arūnas Norkus kovoje su stresu ragina pasitelkti pozityvų mąstymą – net ir sunkioje, nemalonioje situacijoje įžvelgti kažką šviesaus.
Organizatorių nuotr.
Šiaulių miesto bendruomeniniuose šeimos namuose, įsikūrusiuose Šiaurės Lietuvos kolegijoje, surengtame seminare „Stresas ir jo įveikimo būdai“ susirinkusieji ir patys ieškojo būdų, kaip sumažinti streso sukeltas nemalonias reakcijas.