Naujausios
Sveikatą sugrąžino pakeistas gyvenimo būdas
Šiaulietė Diana Vaituskienė, užspeista į kampą sveikatos problemų, pasakė sau: nepasiduos net ir onkologiniam susirgimui.
„Turi pats sau atsakyti, kuo tu gyvenime nori būti: bite, kuri uoliai dirba, ieško gėlių ir renka nektarą, ar muse, kuri tupia ant kiekvieno š... ir jame užstringa“, – sakė moteris, daugelį metų gyvenanti vegetarizmo, jogos, savęs puoselėjimo idėjomis.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Griuvo ligų kalėjimas
Diana Vaituskienė daugiau nei prieš trisdešimt metų turėjo tiek ligų, kad iš lovos pakilti nesitikėjo. Prie visų ligų medikai įrašė ir onkologinę. Šeimoje augo du sūneliai. Išsigelbėjimo ieškojo Vilniaus, Kauno, Šiaulių gydyklose, tačiau sveikatos problemos neišsisprendė.
„Esu medikė ir medicina šventai tikėjau. Bet pagerėjimo vis nebuvo. Ėmiau svarsyti, kad turiu rasti išeitį. Privalau“, – pasakojo moteris.
Medikė ėmė domėtis vaistažolėmis, jų poveikiu sveikatai. Skaitė įvairios literatūros, išbandė žolelių mišinius, tačiau ir tai nedavė lauktų rezultatų.
Beveik prieš dešimt metų susidomėjo Ajurveda. Joje rado sau atsakymus, kas yra sveikata, kokios ligų priežastys. Suprato, kad sveikata gerės ne nuo gydymosi, o nuo sveikatinimosi. Nuo tada išbandė vegetarizmą, žaliavalgystę, jogą.
„Nieko neagituoju savo gyvenimo būdu, niekam neperšu savo minčių, nes kiekvienas turi suprasti ir atrasti pats. Man tiko, aš tuo keliu ir einu, o kitam gal visiškai netiks. Nereikia statyti barikadų tarp sveikatinimosi kelių. Reikia ieškoti geriausiai tinkančio būtent tam žmogui“, – patikino ponia Diana.
Domėjimasis savimi ir sveikatinimusi bendrosios praktikos slaugytojos išsilavinimą turinčią moterį paskatino įstoti į universitetą mokytis kineziterapijos. Ji įgijo judesio korekcijos magistro laipsnį.
Mityba – ne tik piramidė
Penkiolika metų dirbo vaikų globos namuose, sudarinėjo valgiaraščius: skaičiavo baltymus, riebalus, angliavandenius. Turėjo profesinių žinių, kaip mityba veikia žmogaus sveikatą
„Nuo maisto priklauso žmogaus charakteris, elgesys, būklė, savijauta. Mėsą nustojau valgyti ne per vieną dieną. Palaipsniui. Atėjo diena, kai man jos tiesiog nebesinorėjo“, – pasakojo moteris.
Palaipsniui perėjusi prie vegetarinės mitybos, nuolaidų nedarė ir namiškiams. Ėmusi gaminti vegetarinius patiekalus sulaukė paauglių sūnų maištingos reakcijos, tačiau jai nepasidavė.
Iš šaldytuvo išnyko maisto produktai, kurie, jos manymu, buvo organizmui nenaudingi. Iš pradžių kiaulieną keitė į paukštieną, derino mėsą su daržovėmis.
„Jei paklausit sveikatos organizacijų, kas yra sveika mityba, jos atsakys, kad mitybos piramidė su riebalais, angliavandeniais ir taip toliau. Dirbdama dietininke pastebėjau kiek kitokį dalyką. Ne mažiau svarbu yra, kaip maistas ruošiamas, kokia yra maistą gaminančio žmogaus nuotaika, ką jis galvoja gamindamas, ar klausosi muzikos, ar kriminalinių žinių. Maisto kokybė – ne tik piramidė“, – sakė medikė.
Išgirsti organizmo signalai
Pakeitus mitybos principus gerėjo ne tik jos sveikata, nuotaika ir energija, bet ir sūnų sveikata. Juokiasi, kad pamiršo lašus į nosį, vaistus nuo anginos ar kosulio.
„Reikia atrasti ir suprasti, kad yra daugybė skanių vegetarinių dalykų. Mes esame mašina, kuri vežioja sielą ir mes privalome tinkamai rūpintis kūnu, – patirtimi dalijasi moteris. – Ką aš valgau? Tai priklauso nuo proto būsenos. Įsiklausau į save, ko noriu. Pavalgius reikėtų atkreipti dėmesį, kaip jautiesi. Apsnūdę ar energingi, apsunkę ar apimti lengvumo, tuomet galime atsakyti sau, ar suvalgytas maistas tiko.“
Pavyzdžiui, ankstyvą pavasarį labai norėjo kiaulpienių, net silpna darėsi. Valgė. Dabar joms yra abejinga. Organizmas gavo, ko jam reikėjo, nustojo siųsti signalus.
Vegetariniams patiekalams gaminti ji naudoja sode užsiaugintas daržoves, kai jos baigiasi, prasideda įvairių žalumynų sezonas gamtoje.
Valgo du kartus per dieną – taip jos organizmui geriausia, o kiek kartų valgyti kitiems, reikėtų spręsti patiems, nes skirtingi žmonės, skirtingai virškina, kiekvieno – individualūs organizmo poreikiai.
„Ieškokit patys“
„Kur yra prasta kraujotaka, ten yra šiukšlynas. Kaupiasi visi konservantai, šlakai, toksinai, nesuvirškinti dalykai“, – aiškino medikė.
Ne kartą išbandžiusi organizmo valymą, jautėsi lyg ant sparnų, gerėjo miego kokybė, neliko mieguistumo. Svarbiausia, jos manymu, kai iš žarnyno ir kepenų pašalinami susikaupę nešvarumai.
Žarnyną natūraliai išvalo ricinos aliejumi, karčiąja druska. Pabrėžia, kad valant organizmą netenkama daug skysčių, tad būtina vartoti daug vandens.
„Ar žinojote, kad 95 procentai žmonių turi įvairiausių parazitų, kurie ir sukelia galybę ligų? Jie organizme parazituoja, sunaudoja vitaminus, naudingas medžiagas, išskiria toksinus.
Dėl šių dalykų žmones kamuoja alergijos, auga svoris, kamuoja galvos ir kiti skausmai. Vaistažolėmis taip pat galima juos išvaryti“, – patikino D. Vaituskienė.
Moteris sako, kad kiekvienas žmogus turi nuspręsti pats, kuriuo sveikatinimosi keliu eis – niekas kitas už jį to nepadarys. Pirmiausia reikia suvokti, kad gadinama sveikata, o paskui – nustoti tai daryti.
„Malda – yra super. Nebūtinai reikia melstis, kaip parašyta maldaknygėje. Galima ir savaip, bet nuoširdžiai. Aš meldžiuosi, bet ne prašau sveikatos, gerovės, o dėkoju už tai, ką turiu“, – sakė ponia Diana.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
LAISVĖ: „Turime laisvą pasirinkimą, ką daryti su savo kūnu. Tai lyg mašina, vežiojanti mūsų sielą, todėl reikia ja rūpintis. Bus geriau, jei galvosime, ką į ją pilame“, – patarė Diana Vaituskienė.
SUVOKIMAS: Šiaulietė Diana Vaituskienė, ieškodama išėjimo iš ligų labirinto, suprato, kad sveikata gerės ne nuo gydymosi, o nuo sveikatinimosi, gyvenimo būdo, požiūrio ir minčių pasikeitimo.