Naujausios
Vaiko organizmui dietos pavojingos
Per paskutiniuosius dešimtmečius padaugėjo antsvorį turinčių vaikų. Grožio industrijos sukurtas liesos merginos įvaizdis ne vieną paauglę stumia į dietas, tačiau tai bręstančiam organizmui yra labai pavojinga. Apie mitybą, dietą bei mitybos sutrikimus kalbėjomės su Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų skyriaus vedėja, gastroenterologe Indre STANKEVIČIENE.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
– Kuo vaiko organizmas skiriasi nuo suaugusiojo?
– Vaiko organizmas auga ir bręsta. Kuo vaikas jaunesnis, tuo intensyvesnė medžiagų apykaita. Tinkama mityba turi įtakos fizinei ir protinei vaiko raidai.
Netinkamai maitinamo vaiko apsauginės organizmo savybės mažėja, silpnėja atsparumas ligoms. Normaliai fizinei ir protinei raidai pavojinga ne tik maisto stoka, bet ir perteklius.
Labai svarbu laikytis mitybos režimo.
– Kokie yra pagrindiniai taisyklingos mitybos režimo principai?
– Pirmasis principas – mitybos reguliavimas. Kiekvieną dieną valgyti reikia tuo pačiu metu, nes organizmas iš anksto pasiruošia pasisavinti maistą.
Antrasis principas – maisto kiekio išsidėstymas per parą. Vaikams rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną ir ne rečiau kaip 3 kartus per dieną.
Trečiasis principas – renkantis produktus, reikia išlaikyti tinkamą baltymų, riebalų, angliavandenių santykį. Kiekvienam valgymui rinktis produktus iš įvairių produktų grupių.
– Kodėl tai svarbu?
– Tyrimais nustatyta, kad žmonės, valgantys kartą ar du per parą, dažniau serga skrandžio ligomis, virškinimo sutrikimais.
Mitybos režimą reguliuoja alkis, o alkio jausmas išnyksta po 10-15 minučių nuo valgymo pradžios. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis.
Maitinimosi laikas gali būti įvairus, tačiau rekomenduojama, kad tarp pusryčių, pietų ir vakarienės praeitų 5-6 valandos. Vakarieniauti reikia maždaug prieš dvi valandas iki naktinio miego.
Mitybos sutrikimai
– Kokia turėtų būti bręstančio, mokyklinio amžiaus vaiko mityba?
– Mokyklinio amžiaus vaikų medžiagų apykaita greitesnė nei suaugusiųjų, bet lėtesnė nei ikimokyklinio amžiaus vaikų. Vaikai judrūs, todėl energijos išeikvoja gerokai daugiau negu suaugusieji.
Maitinimosi įpročiai ir požiūris į maistą, suformuoti šiuo amžiaus laikotarpiu, išlieka visą gyvenimą.
Nuo septynerių iki dvylikos metų vaikas auga lėtai, bet nuolatos. Kartu turi didėti ir suvartojamo maisto kiekis. Tokio amžiaus vaikas turi valgyti 4-5 kartus per dieną, turėtų gauti apie 2 tūkstančius kilokalorijų.
Patariama paskirstyti paros raciono kilokalorijas: pusryčiams – 25, pietums – 35, priešpiečiams ir pavakariams – 10, vakarienei – 20 procentų. Tokio amžiaus vaikų kaulai, dantys, raumenys ir kraujo elementai sparčiai vystosi.
– Kokie moksleivių mitybos sutrikimai?
– Vaikai dažnai nevalgo pusryčių, netgi pirmųjų klasių mokiniai. Nustatyta, kad tie vaikai, kurie nevalgo pusryčių, gauna mažiau energijos ir maisto medžiagų, greičiau jaučia vitaminų ir mineralų stoką.
Užkandžiauja, saldžiai ir riebiai. Valgo bulvių traškučius, bandeles, šokoladą, saldainius, ledus. Geria saldžių gėrimų, kuriuose yra daug cheminių priedų. Mėgsta greitai pagaminamą maistą: picą, dešreles, mėsainius. Todėl dabar daugėja nutukusių ar turinčių antsvorio vaikų, besiskundžiančių virškinimo sistemos sutrikimais.
Vartojama mažai vaisių ir daržovių, organizmas dėl to negauna pakankamai vitaminų, mineralų bei maistinių skaidulų.
Mažėja atsparumas užkrečiamosioms ligoms, dažnai kamuoja užkietėję viduriai, pilvo skausmai ar pūtimas.
Bando dietas, ypač merginos.
Dėl nevisavertės mitybos sutrinka organizmo funkcijos
– Kokie paauglių mitybos poreikiai?
– Paauglių mityba dažnai būna chaotiška: pusryčiai, priešpiečiai ar pietūs dažnai praleidžiami, dėl popamokinės veiklos gali atsisakyti ir vakarienės. Dažniau valgo ne namie, pasirenkamas šaltas arba greitas maistas.
Pastebėta, kad tokio amžiaus mergaitės linkusios praleisti daugiau maitinimų nei to paties amžiaus berniukai.
Emocinis nestabilumas ir pakitęs kūnas gali sukelti stresą ir paskatinti nenormalius valgymo įpročius, pavyzdžiui, vegetarizmą, dietos keitimą.
Mados pasaulis sukūrė ypač liesos merginos grožio idealą, dėl to merginos pradeda laikytis dietos. Jų mityba būna nevisavertė. Dėl energijos ir maisto medžiagų trūkumo sutrinka organizmo funkcijos. Šalinant šiuos mitybos sutrikimus būtina psichologo ir psichiatro pagalba.
Paauglių dienos energijos normos yra pačios didžiausios, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, o kalorijų ar baltymų ribojimas stabdo augimą.
16-18 metų berniukai ir 14-16 metų mergaitės sunaudoja suaugusio žmogaus energijos kiekį.
– Ar galima paaugliams laikytis dietos?
– Šiuo laikotarpiu laikytis dietos pavojinga. Jei negaunama pagrindinių maisto medžiagų, sutrinka lytinis brendimas, augimas. Paaugliai turi valgyti, kad gautų su maistu tiek energijos, kiek išeikvoja.
Greitojo augimo tarpsniu vaikų organizmas du kartus daugiau pasisavina kalcio, geležies, cinko, ir magnio nei kitais gyvenimo metais. Jiems daugiau reikėtų vartoti grūdinių patiekalų, vaisių ir daržovių.
Mokslininkai nustatė, kad paauglystėje griaučių masė padidėja 45 procentais. Greito augimo metu kasdienės kalcio sąnaudos gali būti dvigubai didesnės negu paauglystės ramybės laikotarpiu.
Kai kurios paauglės vartoja nevisavertį maistą, kuris dar labiau sumažina geležies kiekį organizme, o tai silpnina imunitetą, mažina atsparumą infekcijoms, jos gali turėti atminties sunkumų.
– Kokie paauglių mitybos sutrikimai?
– Vis dažniau ateina paaugliai su viršsvoriu. Nutukimui įtakos turi ir paveldimumas, aplinka, medžiagų apykaita, mityba, neaktyvumas. Tokiam paaugliui turi būti sudarytas individualus mitybos ir fizinio aktyvumo planas.
Gydant nutukimą polinkis pilnėti nesunaikinamas
– Ar nutukimas liga?
– Tai lėtinė liga. Nutukimas – tai per didelis riebalinio audinio susikaupimas, kuris gali lemti sveikatos būklę. Ištirta, kad apie 30 procentų vaikų ir paauglių turi antsvorio, o per 30 metų jų padaugėjo 2-3 kartus.
„Už du“ valgančios ir rūkančios nėščiosios mamos dažnai nulemia vaiko antsvorį. Jei abu tėvai nutukę, didelė tikimybė, kad nutukę bus ir jų vaikai.
Nutukti linkę mažai judantys, turintys mokymosi ar elgesio problemų, sergantys depresija, vaikai iš nepilnų šeimų.
Storiausias riebalų sluoksnis užauga pirmaisiais gyvenimo metais ir lytinės brandos metais. Daugeliui suaugusiųjų nutukimas prasideda vaikystėje.
– Kaip gydoma ši liga?
– Pirmiausia – mitybos pakeitimas, skatinamas fizinis aktyvumas – viskas turi būti taikoma vienu metu. Į vaiko gydymą turi įsitraukti, palaikyti visi šeimos nariai, nes vaikas neatsakingas už maisto pirkimą ar gaminimą.
Gydant nutukimą, polinkis pilnėti nesunaikinamas, to reikia nepamiršti.
Svarbiausia - išlaikyti liesėjimo laipsniškumą. Jeigu kalorijų ilgą laiką gaunama mažiau, negu reikia pagrindinei medžiagų apykaitai, organizmas puola į paniką ir stengiasi išsaugoti riebalus.
Liesėjant pamažu, organizmas naudoja riebalų atsargas ir išsaugo raumenis. Idealiausia, jei liesėjant netenkama apie 75 procentus riebalų ir ne daugiau kaip 25 procentus neriebalinės masės. Tokių rezultatų galima pasiekti tik nuosekliai vykdant sudarytą programą.
– Kaip pasirinkti tinkamą maistą?
– Nėra gero ar blogo maisto. Joks maistas nėra draudžiamas, tačiau reikia mažinti sviesto, majonezo. Vengti riebių užkandžių, vietoj riebios mėsos valgyti liesą, daugiau vartoti žuvies, daržovių, vaisių, kruopų.
Duoną geriau rinktis iš rupiai maltų miltų su skaldytais grūdais, sėlenomis ar sėklomis. Daržovių nevalgyti su grietine, majonezu, vietoj jų užsipilti citrinos sulčių ar sojos padažo.
Vietoj keptų riebaluose bulvių galima valgyti virtas. Saikingai vartoti avokadus ir alyvuoges, nes jos turi daug riebalų. Mėsą, žuvį, paukštieną geriau virti arba troškinti. Nevalgyti paukštienos odelės, dešrelių, dešros, skilandžių. Gerti daug vandens.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
PATARIMAS: „Paaugliams pavojinga laikytis dietos, jei negaunama pagrindinių maisto medžiagų, sutrinka lytinis brendimas, augimas. Paauglių dienos energijos normos yra pačios didžiausios“, – sakė gastroenterologė Indrė Stankevičienė.