Virtuvės indai neturėtų kenkti sveikatai

Virtuvės indai neturėtų kenkti sveikatai

Virtuvės indai neturėtų kenkti sveikatai

Besirūpindami saugiu ir sveiku maistu bei ekologiškais produktais, neretai pamirštame apie indus, kuriuose laikome, verdame ar kepame maistą.

Aliumininiai indai, įrankiai ir puodai

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, suaugusiam žmogui per parą leistina aliuminio norma – 1 mg/kg. Reaguodamas su deguonimi aliuminis pasidengia oksido plėvele, kuri saugo jį nuo tolesnio oksidavimosi. Tačiau aliuminis aktyviai reaguoja su rūgštimi, esančia maisto produktuose. Rūgščioje ir šarminėje terpėse oksido plėvelė ištirpsta ir aliuminis lengvai patenka į žmogaus organizmą per maistą, vandenį ir pačius indus.

Moksliniai tyrimai parodė, kad didelės aliuminio dozės gali patekti į vaisių ir sukelti apsigimimus, gali tapti Alzheimerio ligos priežastimi. Jis gali kauptis visuose žmogaus kūno audiniuose ir kauluose.

Nustatyta, kad su amžiumi aliuminio koncentracija didėja net smegenų audiniuose.

Tokiuose puoduose nerekomenduojama virti rūgščių sriubų (raugintų kopūstų, rūgštynių, barščių), gaminti rūgščių troškinių, virti rūgščių uogų kompotų, ruošti marinatų ir saldžiarūgščių padažų.

Emaliuoti indai

Pagrindinė šių indų vertybė – emalis, kuris nesąveikauja nei su druskomis, nei su rūgštimis, nei su šarmais ir apsaugo metalą nuo korozijos. Emaliuotuose induose galima laikyti žalius produktus ir rūgštų maistą bei gaminti įvairius patiekalus.

Emaliuotas puodas – tai geležinis ar ketaus indas, kuris padengtas keliais sluoksniais emalio. Emalio spalvą lemia skirtingų metalų oksidai. Jei emaliuotas indas ar puodas yra įtrūkęs, suskilęs ar atšokęs emalis, tuomet tokio indo reiktų nenaudoti, kadangi galima apsinuodyti metalo junginiais, kurie gali išsiskirti į gaminamą maistą.

Ketaus indai

Panaudoję ketaus indą, jį nusausinkite ir ištepkite aliejumi. Tokiems indams prižiūrėti ir plauti netinka šveitikliai. Maisto produktai reaguoja su ketumi, todėl laikyti ar saugoti maisto juose negalima, nes produktai gali įgauti metalo prieskonį ir pajuoduoti.

Variniai indai

Variniai puodai reaguoja su maistinėmis rūgštimis, o ypač šarmais, todėl yra netinkami rūgščių produktų gamybai. Varis juoduoja, nes pasidengia oksido plėvele.

Žalvariniai indai

Tai vario lydinys su cinku. Šis lydinys aktyvesnis nei varis, todėl žalvariniai indai ar stalo įrankiai neturėtų būti naudojami kasdien, nes reaguoja su šarmais ir rūgštimis.

Nerūdijančio plieno indai

Nerūdijančio plieno sudėtyje yra nikelio. Todėl žmonėms, kurie yra alergiški nikeliui, šie puodai netinkami. Vienas pagrindinių nerūdijančio plieno privalumų yra tas, kad verdant ar kepant jis nereaguoja su maistinėmis rūgštimis.

Tefloniniai indai

Tefloniniu paviršiumi būna padengti aliuminio ar plieniniai indai. Tefloninių indų negalima šveisti milteliais, metalinėmis kempinėmis, maišyti ar pjaustyti maisto metaliniais įrankiais. Pažeistas tefloninis paviršius išskiria sveikatai pavojingas rūgščias kancerogenines medžiagas, kurias mes suvalgome drauge su patiekalu, todėl subraižytų tefloninių indų naudoti negalima.

Naują tefloninį indą rekomenduojama išplauti šiltu muiluotu vandeniu. Dauguma nesvylančių paviršių pagaminti iš medžiagų, kurios, pasiekus didesnę kaip 200 laipsnių temperatūrą, pradeda skleisti nuodingas dujas, galinčias dirginti kvėpavimo takus. Maistą tefloniniuose induose reikia gaminti tik ant silpnos ar vidutinės ugnies.

Plastikiniai indai

Į plastikų sudėtį įeina įvairūs cheminiai junginiai. Plastikui susilietus su rūgščiais maisto produktais, šie junginiai gali patekti į maistą. Plastikiniai indai turi būti griežtai naudojami pagal paskirtį, kitaip juose laikomas maistas gali įgyti kenksmingų organinių junginių, kurie gali labai pakenkti žmogaus sveikatai.

Plastikinių indų gamybai naudojamas dirbtiniu būdu gautas melaminas. Jis turi savybę migruoti į maistą. Higienos normos nustato kiekį, kurio viršyti negalima. Būtina išsiaiškinti tokio indo naudojimo instrukciją.

Ypač pavojingi indai, viduje dekoruoti paveikslėliais. Dažnai paveikslėliai nepadengiami kokiu nors apsauginiu sluoksniu, tad dekoravimui naudojamos cheminės medžiagos nesunkiai gali patekti ir į maistą. Dažų sudėtyje yra formaldehido, švino, kadmio ir kitų metalų druskų. Formaldehidas įeina į kancerogeninių medžiagų sudėtį, gali stipriai dirginti akis, gerklę, odą, kvėpavimo takus ir plaučius. Anot specialistų, mūsų organizme besikaupiantis melaminas ilgainiui gali sukelti inkstų, kraujotakos ligas, virškinimo sutrikimus, šlapimo takų opas, alergiją ir net vėžį.

Keraminiai ir porcelianininiai indai

Piešiniai ant indų daromi naudojant metalo oksidus, kurie gali patekti į maistą. Todėl reiktų vengti gausiai dekoruotų indų. Atsiradus net ir nedideliam įbrėžimui, į maistą gali patekti sunkiųjų metalų druskų.

Silikoniniai indai

Silikonas nerūdija ir nelūžinėja, nesąveikauja nei su karštais, nei su užšaldytais produktais.

Rekomenduojama:

1. Ieškodami ilgaamžių ir saugių sveikatos požiūriu puodų, rinkitės pagamintus iš nerūdijančio plieno, storasienius bei turinčius kelių sluoksnių dugną. Ant etikečių ieškokite užrašo „Plienas 18/10“. Tai reiškia, kad puodai pagaminti iš labai aukštos kokybės plieno, kuriame yra 18 procentų chromo ir 10 procentų nikelio. Šis plienas dar vadinamas medicininiu ir yra atsparus korozijai. Kelių sluoksnių dugnas leidžia tolygiai pasiskirstyti ir išsilaikyti šilumai. Juose galima ruošti valgį su mažu aliejaus ar vandens kiekiu. Nors nerūdijančio plieno puodai labai patvarūs, praktiški ir nepavojingi sveikatai, tačiau dėl sudėtyje esančio nikelio kartais jų negali naudoti šiam metalui alergiški žmonės.

2. Kokybiškiausi ir sveikiausi yra indai, padengti grūdinto stiklo metalo keramikos sluoksnio danga, kurios sudėtyje nėra nei nikelio, nei chromo, nei jokių sintetinių medžiagų ar dažų, ji taip pat nereaguoja su rūgščiu maistu.

3. Jei tenka naudoti vienkartinius indus, rinkitės popierinius.

4. Maisto produktų negalima kaitinti plastikinėse pakuotėse, ypač mikrobangų krosnelėje. Šildomas plastikas gali išskirti bisfenolį A.

5. Plastikinė tara, jei ji ne tam skirta, gali būti pavojinga net produktus užšaldant.

Pasibaigus vartojimo terminui plastikas pradeda skleisti kenksmingas organizmui medžiagas, todėl jo negalima naudoti ir būtina utilizuoti.

6. Viskas turi būti naudojama pagal paskirtį – net mediniai šaukštai. Vienus šaukštus, priklausomai nuo jų impregnavimui naudotų medžiagų, galima kišti tik į medų, kitus – į sriubą ar košę.

7. Nenaudokite ir be jokio gailesčio išmeskite:

– emaliuotus indus, puodus jei yra įtrūkęs, suskilęs ar atšokęs emalis,

– medines, plastmasines maisto pjaustymo lenteles nelygiu, subraižytu ar šerpetotu paviršiumi,

– įskilusius stiklinius, porcelianinius, molinius indus, puodus ir lėkštes,

– deformuotus, įbrėžtus, įplyšusius plastikinius indus,

– indus su tefloninės dangos pažeidimais,

– kepimo skardas su defektu, jei jų paviršius lupasi.

8. Nesirinkite indų su ryškiais piešiniais, nes jie gali būti dažyti naudojant sveikatai kenksmingus dažus.

9. Venkite melamininių indų, puodų, nes iš jų į vandenį ar kitą rūgštų tirpalą gali migruoti kenksmingos sveikatai cheminės medžiagos.

Pagal Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro inf.

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

INDAI: Keraminiai indai tinka maistui laikyti ir saugoti, yra nežalingi, jei jų paviršiai yra be įbrėžimų ir įskilimų.