Naujausios
Visuomenė sensta – daugiau sveikatos problemų
Penktadienį Kelmėje surengta šešioliktoji tradicinė mokslinė-praktinė konferencija sveikatos klausimais „Sveikas senėjimas“.
Joje mokslininkai bei praktikai skaitė pranešimus apie sveikatos stiprinimą, prevencines programas, seną žmogų lydinčius jausmus, senėjimą ir psichinę sveikatą, dvasinę gerovę, mitybos įpročius ir imuninės sistemos stiprinimo profilaktiką.
Konferenciją vedė Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius ir sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Visuomenė sensta
Kelmės visuomenės sveikatos biuro direktorė Lina Balčiūnienė kėlė visuomenės senėjimo problemą kaip ekonominį ir demografinį iššūkį.
Per pastarąjį penkmetį demografinis senatvės koeficientas, kuris atspindi, kiek vyresnių nei 65 metų žmonių tenka 100 vaikų iki 15 metų, padidėjo ir Lietuvoje, ir Kelmės rajone.
Per pastarąjį penkmetį Lietuvoje senatvės koeficientas padidėjo nuo 116 iki 129, Kelmės rajone – nuo 134 iki 169.
Šį koeficientą nulemia mažas gimstamumas ir ilgėjanti žmonių gyvenimo trukmė. Praėjusiais metais vidutinė gyvenimo trukmė Lietuvoje buvo 74,69 metų, Šiaulių apskrityje ji siekė – 75,36 metų.
Gyvenimo trukmė ilgėja, nes žmonės vis labiau domisi sveika gyvensena, į priekį žengia medicina. Tačiau senatvė žmogui kelia labai daug iššūkių.
Ar prevencinės programos garantuoja sveikatą?
Tokį klausimą konferencijoje iškėlė Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika. Remdamasis „Eurostato" prognozėmis, jis tvirtino, jog Lietuva ir toliau sparčiai sens, 2060 metais vyresni nei 65 metų žmonės sudarys 37 procentus bendros populiacijos.
Vyresniems negu 65 metų žmonėms kasmet prisideda bent po vieną lėtinę ligą. Vyresnio amžiaus žmonės nepakankamai išprusę sveikatos srityje. Jie rečiau profilaktiškai tikrinasi ir skiepijasi. Pasitaiko atvejų, kai šeimos gydytojai nesunaudoja vakcinos nuo gripo, nes žmonės nerodo iniciatyvos skiepytis.
Kad senatvė būtų sveikesnė, daug nuveikiama taikant prevencines programas.
Šiuo metu veikia Gimdos kaklelio piktybinių navikų programa 25 – 60 metų moterims, mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa 50 – 70 metų moterims, priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa 50 – 75 metų vyrams, asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programos.
Geriausių rezultatų davė krūties vėžio prevencinė programa, mažiausiai efektyvi buvo priešinės liaukos vėžio prevencinė programa.
Norai prasilenkia su galimybėmis
Pranešimą „Sveiko senėjimo iššūkiai ir psichikos sveikata „ parengusi Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė iškėlė senatvę lydinčių negatyvių jausmų problemą.
Senas žmogus neretai būna dirglus, jį kamuoja nerimas dėl negalėjimo atlikti kai kurių darbų, dėl artimųjų netekties, dėl finansinio nesaugumo, dėl atskirties ir vienatvės.
Slegia ir kaltės jausmas, kad apsunkina kitų gyvenimą, nereikalingumo jausmas. Gyvenimą apsunkina ir atminties blogėjimas.
Todėl apie 15 procentų vyresnių kaip 65 metų žmonių suserga depresija. Seni žmonės, gyvenantys savo namuose ir prižiūrimi artimųjų, depresija serga tris kartus rečiau. Tuo tarpu iš globos įstaigose gyvenančių depresija suserga 27,1 procento.
Kaip pagrindinį vaistą neigiamiems senatvės jausmams pranešėja siūlė fizinį aktyvumą, bendravimą, įsijungti į savanorišką veiklą.
„Reikia keisti visuomenėje susiformavusius stereotipus, kad senas žmogus yra silpnas, blogai ir nenašiai dirba. Jo patirtis yra neįkainojama. Ir senam žmogui reikia kuo dažniau tai sakyti“, – tvirtino O. Davidonienė.
Apie senų žmonių atskirties jausmą kalbėjęs Kelmės dekanas Mindaugas Grigalius taip pat ragino kuo dažniau seniems žmonėms sakyti, kad jie reikalingi, kurti dienos centrus, kuriuose žmonės galėtų bendrauti, dalytis gyvenimu, jausti harmoniją ir tiesiog žydėti.
Kunigas pasmerkė kai kuriose Europos šalyse įteisintą eutanaziją, kai žmogus pats arba jo artimieji gali nuspręsti baigti gyvenimą.
Autorės nuotr.
POPULIARUMAS: Paklausyti mokslininkų ir praktikų paskaitų apie sveikatą susirinko pilna Kelmės profesinio rengimo centro salė žmonių.
PREVENCIJA: Sveikatos mokslų universiteto dr. Lina Spirgienė savo pranešime tvirtino, jog pagyvenusių žmonių griuvimai susiję su regos ir klausos, neurologinėmis, judėjimo ir atramos, kvėpavimo, širdies kraujagyslių bei psichologinėmis problemomis.
JAUSMAI: Šiaulių universiteto docentas Jūra Vladas Vaitkevičius (priekyje) ragino senyvo amžiaus žmones dažniau pasiduoti jausmams, gydytis judėjimu, muzika, menu, daugiau mylėti mažiau dirbti.
IŠMINTIS: Valstybinio psichikos sveikatos centro direktorė Ona Davidonienė tvirtino, jog vyresnio amžiaus žmonės – tai visuomenės išmintis.