Naujausios
Žuvis vertingiausia švieža
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos gyventojas suvartoja per dieną 46,8 g žuvies.
Didžioji dalis Lietuvos gyventojų (75,3 proc.) žuvies ir žuvies produktų vartoja 1-2 kartus per savaitę, 3-5 kartus per savaitę jų vartoja 7,8 procento, 11,2 procento iš viso nevartoja žuvies ir jos produktų.
Tyrimai
Jūros, upių, ežerų ar tvenkinių žuvų Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRV) 2012–2014 m. ištirti 774 žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų mėginiai, juose atlikta 2796 tyrimai dėl metalų (švino, kadmio, arseno, gyvsidabrio), veterinarinių vaistų liekanų, polichlorintų bifenilų (PCB), dioksinų, furanų, histamino, lakiųjų azoto bazių ir kitų teršalų.
Minėtu laikotarpiu žuvyse atlikta 670 tyrimų metalų nustatymui, 1 mėginys neatitiko teisės aktų reikalavimų – nustatytas kadmio kiekis sairoje viršijo didžiausią leistiną koncentraciją.
2012–2014 m. žuvyse atlikus 344 tyrimus dioksinų, furanų bei PCB nustatymui bei 310 tyrimų histamino bei lakiųjų azoto bazių nustatymui, – visi mėginių tyrimų rezultatai atitiko teisės aktų reikalavimus.
Sunkieji metalai lengvai kaupiasi žuvyse. Valgant žuvį su dideliais sunkiųjų metalų kiekiais galimas neigiamas poveikis žmogaus sveikatai.
Žuvininkystės produktams reglamentuotos švino, kadmio, gyvsidabrio normos. Atsižvelgiant į žuvų rūšis, didžiausia leistina švino koncentracija yra 0,30 mg/kg drėgno produkto svorio, kadmio 0,10-0,25 mg/kg drėgno produkto svorio, gyvsidabrio 0,50-1 mg/kg drėgno produkto svorio. Nustatyta, kad daugiausiai sunkiuosius metalus kaupia prie dugno gyvenančios (giliavandenės) bei riebiosios jūrinės žuvys: kardžuvės, rykliai, tunai (šiose žuvyse nustatoma dažniausiai gyvsidabrio), moliuskuose (sepijose, kalmaruose) nustatoma kadmio.
Buriažuvės, ešeržuvės, Europinės lydekos, ežerų upėtakiai kaupia didesnius gyvsidabrio kiekius nei kitos žuvys.
Daugiausiai teršalų kaupiasi menkių kepenyse ir senesnėse, didesnėse žuvyse, todėl rekomenduojama nevalgyti tokių žuvų nėščioms moterims, vaikams, senyvo amžiaus žmonėms, ligoniams.
Vertingiausios – šviežios žuvys
Šviežios žuvys yra pačios vertingiausios. Šios žuvys yra išlaikiusios visas maistines savybes. Šviežia žuvis neturi pašalinio kvapo, nebent jūros ir jodo. Jeigu jaučiamas amoniako kvapas, vadinasi, žuvis nešviežia ir pradeda gesti.
Šviežių žuvų akys išsipūtusios, švarios, ragena skaidri, žiaunos – nuo šviesiai iki tamsiai raudonos spalvos, žiauniniai dangteliai standžiai suglausti, nesusiklijavę, oda blizganti ir stangri, gleivės skaidrios, žvynai tvirtai laikosi, pelekai ir uodega neapdžiūvę, raumenys standūs, elastingi, sunkiai atsiskiria nuo ašakų, žuvis nelinksta, paspaudus pirštu, duobutė nedelsiant išsilygina. Neskrostų žuvų vidaus organai neištižę, nesusilieję ir gerai matyti, juos galima laisvai atskirti.
Pagal riebalų kiekį žuvis galima suskirstyti į 4 grupes:
1. Liesos – iki 2 proc. (menkė, ešerinės žuvys, lydeka).
2. Vidutinio riebumo – nuo 2-6 proc. riebalų (karpinės, kai kurios lašišinės, šamas).
3. Riebios – nuo 6-20 proc. riebalų (daugiausia eršketinių, lašišinių ir kt.).
4. Labai riebios – daugiau kaip 20 proc. riebalų (ungurys, nėgės, stambios silkės).
Jūros žuvų ir kitų jūros gyvūnų taukuose yra labai ilgą anglies atomų grandinę turinčių polinesočiųjų riebalų rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Didžiausias omega-3 riebalų rūgščių šaltinis yra šiaurės jūrų ir vandenynų žuvys.
Omega-3 riebalų rūgščių kiekis įvairiose žuvyse skiriasi – priklauso nuo jų rūšies ir kilmės (pvz., užaugintų fermose ir laukinių). Omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys svarbios smegenų membranų funkcijoms ir smegenų aktyvumui, normaliam odos funkcionavimui, organizmo atsparumui, kraujo klampumui ir krešumui (mažina trombocitų agregaciją), kraujospūdžiui.
Nuo su maistu gaunamo omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių kiekio ir jų santykio bei organizme susidariusių jų apykaitos produktų santykio priklauso ląstelėse vykstančių procesų reguliacija.
Romos Balsienės (ELTA) nuotr.
REKOMENDACIJA: Žuvies (šviežios, šaldytos ar konservuotos) rekomenduojama valgyti bent 2 ar 3 kartus per savaitę, nes su žuvimi gaunama vertingų polinesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino D bei mineralinių medžiagų.
Pagal Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto inf.