Tarp mitybos madų ir baubų galima pasiklysti

Kaip pa­si­rink­ti alie­jų?

Pa­sak lek­to­rės Ra­min­tos Bo­gu­šie­nės, yra tik dvi vi­suo­ti­nai tai­ko­mos mi­ty­bos rū­šys: svei­ko žmo­gaus mi­ty­ba ir gy­do­mo­ji die­ta, o vi­sa ki­ta pri­klau­so nuo kiek­vie­no in­di­vi­dua­liai. Ivai­riais in­for­ma­ci­niais ka­na­lais mus ata­kuo­ja pa­tei­kia­mos ži­nios, kad bū­ti­na var­to­ja­mus pro­duk­tus de­rin­ti, kad bul­ves val­gy­ti su mė­sa – di­džiau­sias nu­si­kal­ti­mas svei­ka­tai. Ta­čiau ne­ser­gan­čiam or­ga­niz­mui toks de­ri­nys ne­ken­kia, o nu­vai­ni­kuo­ta bul­vė ap­skri­tai lie­tu­viams yra la­bai tin­ka­mas pro­duk­tas, net ge­res­nis už per­ša­mus ry­žius, tik reik­tų val­gy­ti jas vir­tas, dar ge­riau – su lu­pe­na, jo­kiu bū­du ne skru­din­tas alie­ju­je.

Ir pa­tį alie­jų rei­kia su­ge­bė­ti iš­si­rink­ti. Pirk­ti de­rė­tų ne­ra­fi­nuo­tą, o jei­gu ren­ka­mės aly­vuo­gių alie­jų, svar­bu ant bu­te­lio ieš­ko­ti už­ra­šo „ext­ra vir­gin“ (aukš­čiau­sios rū­šies – aut. pa­st.). Toks jis kai­nuos ge­ro­kai bran­giau, bet bus tik­ras, gry­nas, ver­ti­na­mas dėl di­de­lio po­li­fe­no­lių – na­tū­ra­lių an­tiok­si­dan­tų – kie­kio, o ne įvai­rių aly­vuo­gių alie­jų mi­ši­nys.

Jo­niš­kio Tre­čio­jo am­žiaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­nio ak­ty­vu­mo ir svei­kos gy­ven­se­nos fa­kul­te­to or­ga­ni­zuo­ta­me su­si­ti­ki­me mi­ty­bos eks­per­tė pa­brė­žė, kad ne­pai­sant alie­jaus ko­ky­bės, ja­me ne­reik­tų nie­ko il­gai gruz­din­ti, ke­pin­ti. Ge­riau­sia tik vos vos ap­kep­ti mė­są, o pa­skui ją troš­kin­ti, taip pat ga­li­ma trum­pai pa­ke­pin­ti svo­gū­nus, mor­kas, po­mi­do­rus, ki­tas dar­žo­ves.

Kenks­min­ga ser­gan­tiems, ne svei­kiems

Vi­suo­me­nė­je la­bai iš­po­pu­lia­rė­jo mi­tai, kad kenks­min­ga val­gy­ti pro­duk­tus su gliu­te­nu. Ta­čiau gliu­te­nas yra bal­ty­mas ir, jei­gu žmo­gus svei­kas – to­kie pro­duk­tai iš­vis ne­ken­kia. Ak­tua­lu ieš­ko­ti ga­mi­nių be gliu­te­no tik tam tik­ro­mis li­go­mis ser­gan­tiems žmo­nėms. Ly­giai taip pat ir lak­to­zė ne­su­ga­dins gy­ve­ni­mo, jei­gu ne­sa­te jai aler­giš­kas. Ir duo­na, ku­rio­je yra mie­lių, ne­bū­ti­nai kels pro­ble­mų. Tie­siog ver­ta įsi­klau­sy­ti į sa­vo or­ga­niz­mą: jei pa­val­gius spau­džia sun­ku­mas, su­trin­ka virš­ki­ni­mas, pu­čia pil­vą, tur­būt jums šis pro­duk­tas ar­ba kaž­ku­ri jo su­de­da­mo­ji da­lis ne­tin­ka.

R. Bo­gu­šie­nės tei­gi­mu, ne­rei­kia bai­min­tis drus­kos ar cuk­raus, kaip di­džiau­sių bau­bų, bet tu­ri bū­ti sai­kas. Jei­gu or­ga­niz­me bus drus­kos per­tek­lius, kaup­sis skys­čiai, bus ša­li­na­mas kal­cis, di­dės krau­jo spau­di­mas.

Svar­biau­sia – švie­žia, šil­ta, ne­per­dirb­ta

„Svar­biau­sia – švie­žias, šil­tas, ne­per­dirb­tas mais­tas. Mai­tin­tis na­muo­se vir­tu mais­tu vi­sa­da bus svei­kiau ne­gu ei­ti į val­gyk­las, ka­vi­nes. To­dėl kar­tais tie, ku­rie ma­žiau už­dir­ba ir ne­ga­li sau leis­ti pra­ban­gos lan­ky­tis vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se, iš tie­sų val­go ge­riau, – pa­pras­tą tie­są dės­tė R. Bo­gu­šie­nė. – Spar­čiai po­pu­lia­rė­jan­ti ve­ge­ta­riš­ka ar­ba ve­ga­niš­ka mi­ty­ba, kai ne­var­to­ja­ma jo­kių mė­sos, žu­vies pro­duk­tų, nė­ra pa­na­cė­ja. Jei­gu val­gy­si­te bul­vių traš­ku­čius su ko­ka­ko­la, tai ne­bus vi­sa­ver­tis mais­tas, ne­tgi ne­pa­lan­kus svei­ka­tai, nors tar­si ir ve­ge­ta­riš­kas. Ve­ge­ta­rams ga­li trūk­ti tam tik­rų me­džia­gų, pa­vyz­džiui, bal­ty­mų. Jų tu­rė­tu­me gau­ti iš rie­šu­tų, o dar dau­giau – iš lę­šių, ku­rie net bal­ty­min­ges­ni nei mė­sa.“

Pre­ky­bos cent­ruo­se ren­kan­tis pro­duk­tus R. Bo­gu­šie­nė pa­ta­rė la­biau­siai veng­ti tų, ku­rių su­dė­ty­je yra iš da­lies hid­rin­tų rie­ba­lų, nes jie yra trans­rie­ba­lų, ga­lin­čių di­din­ti šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų, to­kių kaip iše­mi­nė šir­dies li­ga, mio­kar­do in­fark­tas, vė­žio, cuk­ri­nio dia­be­to bei nu­tu­ki­mo ri­zi­ką, šal­ti­nis. Be­je, šie rie­ba­lai daž­nai nau­do­ja­mi sal­dai­nių, už­pi­la­mų sriu­bų, ko­šių ga­my­bo­je. Taip pat, neiš­ma­nant vi­sų ne­pa­lan­kių svei­ka­tai me­džia­gų, už­tek­tų tie­siog rink­tis ga­mi­nius, ku­riuo­se yra ne dau­giau kaip pen­ki in­gredien­tai. Be to, sva­ru at­kreip­ti dė­me­sį į pa­grin­di­nę su­de­da­mą­ją me­džia­gą. Jei­gu per­ka­te po­mi­do­rų pa­da­žą, tai po­mi­do­rų pa­stos ir tu­ri bū­ti dau­giau­sia pro­cen­tų, o ne vandens, kaip daž­nai pa­si­tai­ko. Ir ne­pa­dės svei­ka­tai už­ra­šas „eko­lo­giš­kas“, nes tai reiš­kia, kad pro­duk­tai bu­vo au­gi­na­mi eko­lo­giš­kai, ta­čiau ga­mi­ny­je ga­li bū­ti dė­ta la­bai daug cuk­raus ar sal­dik­lių, drus­kos, da­žik­lių ir pa­na­šių su­dė­ti­nių da­lių.

Lek­to­rė įvar­di­jo 10 pa­grin­di­nių mi­ty­bos tai­syk­lių. Tu­ri­me val­gy­ti: re­gu­lia­riai, su­ba­lan­suo­tai, sai­kin­gai, įvai­rų mais­tą. Ma­žiau var­to­ti drus­kos ir cuk­raus, dau­giau – skai­du­li­nių me­džia­gų, ne­per­dirb­tų mais­to pro­duk­tų, au­ga­li­nio mais­to, at­si­žvel­giant į se­zo­ną, val­gy­ti rie­ba­lų, bet pa­lan­kių svei­ka­tai. Pa­tie­ka­lai tu­ri bū­ti tau­so­jan­tys, neuž­terš­ti kan­ce­ro­ge­ni­nė­mi­s ir sin­te­ti­nė­mis me­džia­go­mis. Ger­ti dau­giau van­dens, ne­sal­din­tos ar­ba­tos.