
Naujausios
Leidinyje panaudotos fotografijos iš P. Kaminsko filokartijos rinkinio, taip pat iš kolekcininkų, draugų, pažįstamų asmeninių archyvų.
Ypač daug savo fotografijomis prisidėjo iš Šiaulių kilęs dailininkas, kultūrininkas Saulius Kruopis.
Publikuojamos ir šiauliečio dailininko Antano Krištopaičio akvarelės, sumažintos iki atviruko dydžio. Darbai tapyti nuo 1940 iki 1957 metų, tremtyje.
Po fotografijomis leidinyje pateikiamas trumpas aprašymas: vietovė fotografijoje, automobilio gamyklos ar fabriko markė ar modelis ir registracijos numeris. Nurodomas autentiškas reverse esantis tekstas su gramatinių klaidų ištaisymu, data (jei yra arba galima nustatyti), fotografo duomenys bei fotografijos savininkas.
Kai kuriose nuotraukose automobilis matyti tik iš dalies, apsuptas žmonių ar kitų objektų. Pateikti ir butaforiniai, studijiniai automobiliai: tarpukariu automobilis buvo ne kiekvienam prieinamas, tad fotografai siūlydavo fotografuotis prie netikro ar bent automobilio fotografiją įstatyti į langą.
Nuotraukose įamžinta ir specialios paskirties automobilių: ugniagesių, greitosios medicinos pagalbos, keleivinių autobusų, taksi, sunkvežimių. Prisiminti ir lietuvių emigrantų automobiliai įvairiose užsienio šalyse.
Fotografijose galima pamatyti, kaip atrodė Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio, Prezidento Antano Smetonos vairuotojų vairuoti automobiliai.
Leidinyje pateikiamas šiauliečio 1935 metų vairuotojo pažymėjimas, keletas reklaminių skelbimų iš šiaulietiškos spaudos.
Pabaigoje publikuojami fotografijas skolinusių ar dovanojusių asmenų ir vietovardžių, kuriuose užfiksuotas automobilis, sąrašai.
Pratarmę leidiniui parašė P. Kaminskas, apžvalgą "Automobiliai fotografijose" – profesoriaus Vytenis Rimkus.
V. Rimkaus tėvas Jaroslavas Rimkus (slapyvardžiu J. Šilietis) savo 1922 metais išleistame albume "Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m" pateikė okupacinės vokiečių kariuomenės sunkvežimių vaizdų.
Automobiliai Lietuvoje populiarėjo po Pirmojo pasaulinio karo.
"Automobilis tapo fotografavimo objektu. Jei į kokią šventę svečias atvažiuodavo automobiliu, visi stengdavosi nusifotografuoti prie jo, tuo lyg ir paryškindami šventės lygį. O ir savininkui dažnai tai buvo papildoma saviraiška. Atsitikdavo įvykių, net nelaimių keliuose, kuriuos reikėdavo nufotografuoti, nuotraukos tapdavo neginčijamu liudytoju", – apie fotografiją ir automobilius rašo V. Rimkus.
Profesorius pateikė ir prisiminimų iš vaikystės, analogiškų visai savo kartai.
Ūkininkams keliaujant į Šiaulių turgų nuo Bubių visa dešinė eilė būdavo nepertraukiama vežimų vilkstinė, formuodavosi ir kairioji eilė: iš tolo pasirodžius automobiliui, visi vežimai spausdavosi į šonus, kad jį praleistų. Būdavo ir pasibaidžiusių arklių.
V. Rimkui įsimintini tebėra 1939 metų kelionė į Kauną, kai buvo išsikėlęs uždavinį, kiek per dvi savaites pamatys ir suskaičiuos automobilių. Pirmos dienos vakarop skaičius jau viršijo šimtą, tad užduoties teko atsisakyti. Grįžęs į pradinę mokyklą bendraklasiams gyrėsi matęs nesuskaičiuojamą daugybę automobilių.
Tarpukario Lietuvos privačioji automobilių raida baigėsi 1940 metais, kai okupacinė tarybų valdžia visas šias transporto priemones konfiskavo.
Jei į kokią šventę svečias atvažiuodavo automobiliu, visi stengdavosi nusifotografuoti prie jo, tuo lyg ir paryškindami šventės lygį.


