Naujausios
Pirmame teismo posėdyje buvo paskelbtas kaltinamasis aktas. Kaltinamuoju tapęs S. Strelcovas teismui pareiškė, kad kaltės nepripažįsta ir parodymus duos, kai bus apklausti visi liudytojai.
Teismui buvo pateikta ir proceso dalyvių prašymų. Kaltinamojo gynėjas teigė, kad būtina patikslinti kai kurias faktines aplinkybes, tačiau teismas nutarė bylos valstybiniam kaltintojui negrąžinti ir šį prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas netenkino ir prašymo įpareigoti civilinį ieškovą patikslinti byloje pateikto civilinio ieškinio trūkumus. Dar vienas prašymas – įtraukti į bylą Čijunės Sugiharos fondą kaip trečiąjį asmenį civilinio ieškovo pusėje – taip pat atmestas kaip nepagrįstas.
Artimiausiame teisiamajame posėdyje teismas numato pradėti liudytojų apklausą, tarp 50 liudytojų yra Japonijos ir Ukrainos piliečiai.
S. Strelcovas, būdamas viešosios įstaigos „Tekančios saulės tiltai“ direktorius, 2022 metų birželį su Šiaulių rajono savivaldybe sudarė sutartį, kurios pagrindu įsipareigojo suteikti karo pabėgėliams iš Ukrainos integracijos mokymų paslaugų paketą. Tokiam kilniam tikslui pinigų skyrė Japonijoje įkurtas Čijunės Sugiharos fondas. Ši organizacija įpareigojo S. Strelcovo vadovaujamą įstaigą pasirūpinti paramos suteikimo ukrainiečiams organizavimu.
Įgyvendindamas susitarimą, S. Strelcovas sudarė kitą sutartį su vienos globos įstaigos vadove, o pastaroji įsipareigojo karo pabėgėliams iš Ukrainos suteikti 2 500 eurų vertės sveikatos priežiūros ir slaugos pagrindų mokymus. Manoma, kad moteris minėto įsipareigojimo neįvykdė, apsiribodama tik bendro pobūdžio informacijos apie slaugą ir jos vadovaujamos globos įstaigos veiklos istorijos pateikimu. Atlikto tyrimo duomenimis, dviem pabėgėlėms dar buvo suorganizuota ekskursija senelių globos namuose.
Tyrimo duomenimis, S. Strelcovas sutarė su vienos uždarosios akcinės bendrovės direktoriumi, kad pastarasis organizuos medijos, vizualizacijos sprendimų ir fotografijos paskaitas, o pats kaltinamasis įsipareigojo vesti Ukrainos piliečiams mokymus įvairiomis temomis, pavyzdžiui, apie Lietuvos istoriją, finansus ir jų valdymą.
Tačiau, tyrimo duomenimis, asmenims pravesta tik nedidelė dalis mokymų, jų turinys neatitiko mokymams keliamų tikslų, nesudomino juose dalyvavusių karo pabėgėlių iš Ukrainos, ir jie šių paskaitų toliau nebelankė.
Kaip nurodoma kaltinamajame akte, padaręs šias nusikalstamas veikas, kaltinamasis sumenkino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, pakenkė Šiaulių rajono savivaldybės administracijos įvaizdžiui bei sumenkino jos prestižą ir visuomenės bei paramos lėšų davėjų – Japonijos piliečių pasitikėjimą Lietuvos Respublikos vietos savivaldos institucijomis. Dėl šių kaltinamojo veiksmų Šiaulių rajono savivaldybės administracija ikiteisminio tyrimo metu pateikė 19 400 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti.
Siekdamas užtikrinti galimai pasisavintų pinigų išieškojimą, Šiaulių apygardos teismas pratęsė laikiną nuosavybės teisių apribojimą – kaltinamajam laikinai draudžiama naudotis žemės sklypu, kurio vertė panaši į minėto ieškinio sumą – maždaug 17 000 eurų.