Naujausios
Azartiškasis buhalteris laisvės neprarado
Buvęs Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus vyresnysis buhalteris 59 metų Leonas Ozbinas, valstybės lėšomis tenkinęs savo aistrą azartiniams lošimams, už savo nuodėmingus darbus atgailaus laisvėje. Šią gerąją žinią azartiškos sielos buhalteris išgirdo praėjusį šeštadienį, atvykęs išklausyti nuosprendį į Šiaulių miesto apylinkės teismą.
Marius STAŠINSKAS
kriminalai@skrastas.lt
„Viešpats yra teisėjas“
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai L.Ozbino nusikalstamas veikas buvo suskirstę į daugiau nei pustrečio šimto epizodų, tačiau nuo atsakomybės dėl dalies padarytų veikų buhalterį išgelbėjo senatis. Vyras pripažintas kaltu dėl dokumento suklastojimo ar suklastoto dokumento panaudojimo, turto pasisavinimo ir turto iššvaistymo.
Teismas, įvertinęs L.Ozbino „nuopelnus“, jam skyrė 3 metus nelaisvės, o paskirtos bausmės vykdymą atidėjo tokiam pat laikotarpiui. Vyras įpareigotas per artimiausius 3 mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje. L.Ozbinas dabar gyvena pas Kelmės rajone ūkininkaujančią seserį. Darbo jis kol kas neturi.
„Viešpats yra teisėjas“,- atsakė nuteistasis žurnalistams, paklaustas, kaip vertina teismo sprendimą.
Aistros lošti atsikratė?
Šiaulių apskrities viršininko administracijai L.Ozbinas privalės atlyginti daugiau nei 177 tūkstančių litų žalą, kurią padarė iki ausų paniręs į finansines machinacijas. „Šiaulių krašto“ žiniomis, daugiau nei 17 tūkstančių pasisavintų litų L.Ozbinas jau grąžino. Didžiąją dalį šios sumos vyras sukrapštė pardavęs žemės sklypą. Likusieji pinigai kiekvieną mėnesį išskaičiuojami iš buhalterio pensijos.
Skirdamas švelnią bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad L.Ozbinas nuoširdžiai prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir atlygino dalį žalos.
L.Ozbino advokatė „Šiaulių kraštui“ teigė, kad po psichologo konsultacijų jos klientui jau pavyko atsikratyti priklausomybės azartiniams lošimams. Pats L.Ozbinas į šį klausimą neatsakė.
Jautė maniją lošti
Neteisėtą buhalterio veiklą beveik prieš ketverius metus atskleidė planinis finansų ir valdymo auditas. Paaiškėjo, kad L.Ozbinas, dirbdamas Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje, apie 177 tūkstančių litų iš skyriaus sąskaitų pasisavino ir iššvaistė per devynerius metus.
Nustatyta, kad 1995-aisiais Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriuje įsidarbinęs L.Ozbinas jau tais pačiais metais ir pradėjo rieškučiomis semti pinigus iš skyriaus sąskaitų. Iki 2004-ųjų balandžio, kai yla išlindo iš maišo, vyresnysis buhalteris į svetimą kišenę ranką kišo daugiau nei pustrečio šimto kartų. Didžiausia vienu metu L.Ozbino nugvelbta suma–4,5 tūkstančių litų, tarnautojas yra tenkinęsis ir dviejomis šimtinėmis.
Machinacijoms išaiškėjus L.Ozbinas prisipažino sergąs lošimo manija. Vyras neslėpė didžiąją dalį pasisavintų pinigų išleidęs prie lošimo automatų. Jis sakė pats sustoti negalėjęs, tik laukęs audito ir tikėjęsis, kad auditoriai jį sustabdys.
Uždirbdavo šimtus, pralošdavo tūkstančius
Paaiškėjo, kad didžiąją dalį — apie 144 tūkstančių litų — L.Ozbinas pasisavino iš lėšų, skirtų kompensacijoms išmokėti. Klastodamas dokumentus jis pinigus pervedinėjo į pažįstamų sąskaitas, po to juos pasiimdavo ir išleisdavo lošdamas.
„Šiaulių krašto“ žiniomis, L.Ozbinas uždirbdavo 649 litus. Šeimos neturintis vyras po darbo dažniausiai traukdavo ne į namus, bet į lošimų saloną. Ten per vakarą galėdavo sau leisti pralošti beveik pusę savo algos.
Gali būti, jog nebaudžiamu pasijutęs lošėjas dar ilgai būtų neįkliuvęs, jei nebūtų sumanęs atsiriekti ir dalį biudžeto lėšų. Klastodamas vedėjos parašą vyresnysis buhalteris įsigudrino prie savo atlyginimo prisidurti kartais kelis šimtus litų, o kartais — ir visą tūkstantį. Šiuo būdu jis pasisavino apie 34 tūkstančius litų.
Lošdamas pamiršdavo viską
Pomėgis lošti sugriovė L.Ozbino karjerą. Išaiškėjus nusikaltamai veiklai jis buvo atleistas iš darbo.
L.Ozbinas tada žurnalistams pasakojo, kad lošti pradėjo būdamas 25-erių. „Tada Palangoje poilsio namuose išlošiau apie 200 rublių mygtukiniu aparatu — tokia sėkmė mane ir užvedė,— pasakojo vyras,— Tačiau taip sekdavosi ne visada. Per dieną pralošdavau apie 200-300 litų, o daugiausiai išlošęs esu 900 litų“.
L.Ozbinas sakė, kad priklausomybė azartiniams lošimams sustiprėjo po motinos ir sesers netekties. Artimų žmonių praradimas ir vienatvė, pasak pašnekovo, vijo jį iš namų į kavines, kuriose netrūko nei alkoholio, nei lošimo aparatų. Lošti vyras eidavo pasibaigus darbo valandoms, o, jo paties žodžiais tariant, „naktinis beprotnamis“ prie lošimo aparato užtrukdavo 5-6 vaandas, nes maždaug tiek laiko užtenka pralošti 200 litų.
„Prie lošimo automato mane apimdavo tokia savijauta, kad aš pamiršdavau viską gyvenime ir matydavau tik automato mygtukus“,- sakė vyras.
Sauliaus JANKAUSKO nuotr.